EASAC – tai nepriklausomas patariamasis mokslo balsas, telkiantis pirmaujančius Europos mokslininkus iš 27 nacionalinių mokslų akademijų1 kreipti ES politiką visuomenės labui. Akivaizdu, kad klimato kaita neigiamai veikia žmonių sveikatą, ir manoma, kad sveikatai keliamas pavojus tik didės. Sprendimai yra įmanomi ir daug ką galima padaryti pasinaudojant esamomis žiniomis, tačiau tam reikia politinės valios.
Sveikatos apsauga turi būti labiau matoma politikoje, kuria siekiama sušvelninti klimato kaitą arba prisitaikyti prie jos padarinių.
Atsižvelgiant į dabartines šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos tendencijas, iki amžiaus pabaigos prognozuojamas daugiau kaip 3 °C globalinis vidutinės temperatūros padidėjimas, lyginant su ikiindustriniu lygiu. Padidėjimas bus didesnis virš žemės negu virš vandenynų, jis privers pasaulio gyventojus patirti precedento neturintį klimato kaitos tempą ir prisidės prie ligų ir ankstyvo mirtingumo naštos.
Dėl klimato kaitos rizika sveikatai didės įvairiais būdais, įskaitant:
-
didėjančią aukštų temperatūrų ir ekstremalių įvykių, tokių kaip potvyniai, sausros, oro tarša ir alergenai, riziką;
-
maisto ir mitybos saugumo silpnėjimą;
-
padidėjusį kai kurių infekcinių ligų (tarp jų uodų bei su maistu ir vandeniu pernešamas ligas) paplitimą ir kintantį pasiskirstymą;
-
augančią priverstinės migracijos riziką.
Darbo grupės pirmininkas profesorius seras Andy Haines (Londono higienos ir atogrąžų medicinos mokykla) komentuoja: „Jei nebus imamasi skubių veiksmų siekiant sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir išlaikyti temperatūrą žemiau 2 °C (arba mažiau) ribos, įtvirtintos Paryžiaus klimato susitarime, mes susidursime su galimai negrįžtamais pokyčiais, kurie turės platų poveikio spektrą daugeliui sveikatos aspektų. Mokslo bendruomenė vaidina svarbų vaidmenį generuojant žinias ir kovojant su neteisinga informacija. Tikimės, kad ši išsami ataskaita veiks kaip įspėjimas ir atkreips dėmesį į veiksmų būtinybę, visų pirmiausia vykdant politiką, nukreiptą į anglies dvideginio kiekio mažinimą ekonominėje veikloje. Sveikatos apsauga turi būti labiau matoma politikoje, kuria siekiama sušvelninti klimato kaitą arba prisitaikyti prie jos padarinių“.
Pagrindiniai ataskaitos punktai:
• Dėka anglies dvideginio visai neišskiriančios ekonomikos („be anglies“), dėl kurios mažėtų oro tarša, ES kasmet gali būti išvengta kelių šimtų tūkstančių pirmalaikių mirčių
Tarša kelia grėsmę planetos sveikatai, kenkia ekosistemoms ir yra glaudžiai susijusi su pasaulio klimato kaita. Smulkios kietosios dalelės ir ozono oro tarša atsiranda iš daugelio tų pačių šaltinių, kaip šiltnamio efektą sukeliančios dujos ir trumpalaikiai klimato teršalai. ES mastu išmetamieji su iškastiniu kuru susiję teršalai sukelia daugiau nei pusę per didelio mirtingumo, susijusio su aplinkos oro (lauko) tarša. Neseniai apskaičiuota, kad ES maždaug 350 000 mirčių per metus gali būti siejama su aplinkos oro tarša dėl iškastinio kuro deginimo, o 500 000 mirčių susiję su visų tipų žmogaus veikla.
Didėja oro taršos poveikio vaikų ir suaugusiųjų sveikatai suvokimas. Septyni milijonai kūdikių Europoje gyvena vietovėse, kuriose oro tarša viršija PSO rekomenduojamas ribas, o toks poveikis gali daryti poveikį smegenų vystymuisi ir kognityvinei funkcijai. Veiksmai, kuriais siekiama mažinti taršą ekonomikos dekarbonizavimo keliu, turi būti laikomi prioritetu sprendžiant klimato kaitos ir visuomenės sveikatos reikalavimus.
• Sveikesnės, tvaresnės mitybos skatinimas, didesnis vaisių, daržovių ir ankštinių augalų suvartojimas ir mažesnis raudonos mėsos kiekis palengvins neužkrečiamųjų ligų naštą ir sumažins šiltnamio efektą sukeliančių išmetamų dujų kiekį.
Mitybos pokyčių skatinimas gali atnešti didelę naudą sveikatai ir aplinkai, o tai reiškia, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas iš maisto sistemų bus žymiai – iki 40% – sumažintas; taip pat sumažės vandens ir žemės naudojimo poreikiai. Be to, tokia mityba gali gerokai sumažinti neužkrečiamųjų ligų naštą dėl sumažėjusios širdies ligų, insulto ir kitų negalavimų rizikos. Jei dėl klimato kaitos maisto ir mitybos saugumas mažėja, ES tikriausiai vis dar gali patenkinti savo reikalavimus importuodama maistą. Tačiau tai turės didesnes pasekmes likusiai pasaulio daliai, pavyzdžiui, importuojant pašarus gyvuliams, užaugintus dirbamoje žemėje, sukurtoje iškirtus miškus. Todėl gyvybiškai svarbu kurti klimatui nekenkiančias maisto sistemas ir taip žmonių sveikatos labui užtikrinti tvaresnę gamybą žemės ūkyje bei skatinti maisto ir mitybos saugumą.
• Klimato politika galėtų sustabdyti žymų infekcinių ligų plitimą
Dėl klimato kaitos Europoje gali išaugti infekcinių ligų plitimas. Tai ligos, plintančios per užkrato pernešėjus (ypač uodus) bei infekcijos, pernešamos per maistą ir vandenį. Visoje Europoje padidėjo rizika gyvūnų sveikatai nuo tokių ligų kaip, pavyzdžiui, Mėlynojo liežuvio virusas. Aedes albopictus uodų, kurie perneša tokias ligas kaip dengė karštligė, paplitimas Europoje didėja ir per artimiausią dešimtmetį gali išplisti į didžiąją dalį Vakarų Europos teritorijos. Po stipraus lietaus ir potvynių gali padaugėti vandeniu pernešamų infekcijų kaip, pavyzdžiui, viduriavimas, o aukštesnė temperatūra gali būti susijusi su tokių patogenų kaip E. coli padidėjusiu atsparumu antibiotikams. Salmonelių rūšių atveju, temperatūros padidėjimas padidins jų dauginimąsi ir plitimą maiste ir padidins apsinuodijimo maistu riziką. Gali padidėti norovirusinių infekcijų, susijusių su dideliu lietaus kiekiu ir potvyniais. Užkrečiamųjų ligų priežiūros ir reagavimo sistemų stiprinimui turi būti teikiama pirmenybė, tobulinant prisitaikymą prie klimato kaitos.
• Klimato politikos teigiamo poveikio sveikatai įrodymų viešinimas gali vaidinti lemiamą vaidmenį, siekiant greitai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus
Nors ES aktyviai dalyvauja mažinant išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir nustatant tinkamas prisitaikymo priemones, ES politikoje santykinai nedaug dėmesio buvo skiriama klimato kaitos poveikiui sveikatai. ES turi labiau stengtis užtikrinti, kad poveikio sveikatai vertinimas būtų visų siūlomų iniciatyvų dalis ir kad klimato ir sveikatos politika būtų integruota į kitus politikos prioritetus, įskaitant strategijų koordinavimą ES ir nacionaliniu lygmeniu. Be to, labai svarbu, kad būtų imtasi veiksmų, kuriais būtų užkirstas kelias neteisingai informacijai apie klimato kaitos priežastis ir pasekmes, kuri gali pakenkti politinei valiai veikti.
1 Lietuvos mokslų akademija yra EASAC narė.
