„Jau kurį laiką jaučiu potraukį jaunesnėms, 12–16 metų merginoms. Niekada nesimasturbavau apie tai galvodamas, niekada nepirkau vaikų pornografijos ir neskaičiau ką nors susijusio su tuo, tiesiog galvojimas apie tai kelia man šleikštulį, – savo istoriją pasakojo jis. – Jaučiuosi siaubingai galvodamas apie tokio amžiaus mergaites, bet neįsivaizduoju, ką turėčiau daryti. Ar man kreiptis į psichiatrą? Ar eiti į policiją? Niekada niekam nieko nedariau, bet tiesiog turiu šį jausmą ir noriu jo atsikratyti. Žinau, kad žmonės manimi šlykštėsis ir bus teisūs, nes aš siaubingas žmogus, tačiau man labai reikia patarimo.“
Į pedofilijos problemą įsigilinęs Vilniaus universiteto kriminologas Gintautas Sakalauskas tvirtina, kad didžioji dalis pedofilų yra būtent tokie, kaip ir šis jaunuolis.
Deja, Lietuvoje pagalbą tokiam žmogui gauti sudėtinga, pabandžius paieškoti internete, kur kreiptis turintiems pedofilinį sutrikimą, jokios informacijos rasti nepavyko.
G.Sakalauskas pasakojo, kad domėtis jį paskatino būtent informacijos trūkumas, pats prieš keletą metų pabandęs ieškoti lietuviškų publikacijų apie pedofiliją, rado vos tris tik šiek tiek artimas šiai temai. Kalbant apie šią jautrią temą itin svarbu domėtis, suprasti ir padėti, o ne smerkti.
„Yra didžiulė rizika, kad pedofilai gali imtis tam tikrų veiksmų, – aiškino G.Sakalauskas. – Vokiečiai 10 metų turi projektą, kuris vadinasi „Netapti nusikaltėliu“. Kažką jaučiantis žmogus gali kreiptis ir gauti nemokamą psichoterapiją. Tai yra tikroji prevencija, kai bandoma užbėgti už akių problemoms ir su jais (pedofilais, – red. past.) dirbti. Nepadės tokių žmonių registracija, nepadės griežtas baudimas. Akivaizdu, kad tu nubausi vieną kitą, bet nepakeisi visos sistemos.“
Mokslininkas pasakojo, kad problemos sprendimą labai apsunkina tai, kad niekas dar neišsiaiškino, kas lemia pedofilinį sutrikimą. Bet siekiant reikšmingų pokyčių labai svarbus ir vaikų švietimas.
„Jie turi suprasti, kad tai, kas su jais daroma, yra neteisėta, nelegalu ir neleidžiama“, – sako mokslininkas.
Tik maža dalis pedofilų prievartauja vaikus
Vos išgirdę žodį pedofilas, dauguma žmonių iškart įsivaizduoja miške vaikų tykantį iškrypėlį. Anot G.Sakalausko, toks vaizdinys itin iškreiptas.
Pagal apibrėžimą, nurodytą tarptautiniame ligų klasifikatoriuje, pedofiliniai sutrikimui būdingas ilgalaikis, kryptingas, intensyvus seksualinio susijaudinimo modelis, pasireiškiantis nesiliaujančiomis seksualinėmis fantazijomis, potraukiais ar elgsena įtraukiant vaikus iki jų lytinio brendimo pradžios. Pedofiliniam sutrikimui diagnozuoti asmuo turi veikti pagal šias mintis, fantazijas ar potraukius arba dėl jų patirti žymią kančią.
„Čia viena esminių minčių – pedofilija nėra tolygi seksualiniam vaikų išnaudojimui“, – kalbėjo Gintautas Sakalauskas, skaitydamas pranešimą Lietuvos kriminologų asociacijos ir Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto konferencijoje „Nusikaltimų baimė: prigimtis, padariniai, sprendimai“.
Anot kriminologo, žmogui, dažniausiai vyrui, užtenka patirti kančią dėl nuolat jį kamuojančių seksualinių fantazijų, susijusių su vaikais.
„Įvairiose šalyse tyrimai rodo, kad maždaug 1 proc. vyrų būdingas pedofilinis potraukis, – sakė G.Sakalauskas. – Bet didžioji jų dalis vaikų neišnaudoja, nors jiems gali būti diagnozuotas pedofilinis sutrikimas.“
Anot jo, su pedofilija susiję maždaug 20–40 proc. vaikų išnaudojimo atvejų.
„Didžioji dalis seksualinės prievartos atvejų yra nesusiję su pedofilija, net tais atvejais, kai auka yra vaikas, – sakė jis ir vardijo, kokios priežastys lemia šį nusikaltimą. – Vyrai jaučia kompleksus prieš moteris, tiesiog neranda, kaip galėtų patenkinti aistrą, apsvaigimas, girtumas, kitos ligos, pavyzdžiui, šizofrenija.“
Raganų medžioklė
Kaip aiškina G.Sakalauskas, pradėjus kalbėti apie pedofiliją labai lengva įaudrinti visuomenę.
„Mes turbūt neturime kitos tokios temos kaip pedofilija, nes kalbame apie du labai jautrius dalykus: vaikus, kurie daugumoje visuomenių yra saugomi, gerbiami. Ir seksualumą. Du dalykai, kurie labai jautrūs, kai jie susijungia, iškart kyla didžiulė įtampa“, – kalbėjo G.Sakalauskas.
Mokslininkas savo kalboje paminėjo vieną lietuvį, nuteistą 11-os metų laisvės atėmimo bausme.
„Daug portalų rašė apie pedofilą, kuris galiausiai susilaukė atpildo, – kalbėjo G.Sakalauskas. – Praėjusių metų vasarą jis laimėjo bylą Europos žmogaus teisių teisme dėl neteisingo teismo. Šiais laikais labai reta valstybė Europoje pralaimi bylą dėl neteisingo teismo. Labai aiškiai teko matyti, per žmogų buvo pervažiuota su volu.“
Teisininkas, susipažinęs su nuosprendžiu, įsitikino, kad situacija, dėl kurios vyras buvo nuteistas, tikrai nebuvo aiški. Visai galėjo būti, kad vyras vaikų net neprievartavo, o, kaip pats aiškino teisme, buvo apšmeižtas buvusios sugyventinės, kurios teismas taip ir neapklausė.
„Bet buvo sukurtas kontekstas, kur niekas per daug nesigilino. Kaip dažniausiai tokiais atvejais būna, jis turėjo valstybės apmokamą advokatą, kuris niekuo per daug nesirūpino. Nors buvo visokių smulkmenų, faktai čia yra du. Už tas smulkmenas jis gavo labai daug, 11 metų. Faktas ir tai, ką jam pasakė EŽTT: nebuvo teisingo teismo proceso su visomis iš to išplaukiančiomis aplinkybėmis“, – pabrėžė jis.
Nepaisant to, vyras ir toliau atlieka bausmę už nusikaltimą, kurio galbūt net nepadarė, laimėjęs EŽTT prisiteisė 13 tūkst. eurų, bet, tikėtina, anksčiau laiko į laisvę neišeis.
Kitas G.Sakalausko paminėtas atvejis iš kaimyninės Rusijos, kai vienas vyras buvo nuteistas 13 metų laisvės atėmimo bausme dėl dukros seksualinio išnaudojimo.
„O apeliacinis teismas, pamatęs, kad ten nieko nėra, neišteisino jo, bet paliko 5 metus. Ir viena žurnalistė aprašo, kaip intensyviai Rusijos režimas tą pedofilijos bylą išnaudojo, pasisakydamas prieš homoseksualumą. Ji buvo pateikta kaip pavyzdį, štai, ką jie daro, mes turime kovoti, daug imta rašyti apie tariamas šeimos vertybes“, – pasakojo G.Sakalauskas.
Anot jo, tai rodo, kad tie scenarijai, kai žmones nesudėtingai galima pasmerkti, metus jiems kaltinimus pedofilija, yra universalūs.
„Tie scenarijai, kurie ir pas mus kartais nutinka, nerašomi Lietuvoje. Jie rašomi ten. Ar jie specialiai importuojami, ar ne, nežinau, čia kitas klausimas. Bet tai tam tikri universalūs dalykai, kurie tokiose visuomenėse kaip mūsų, kur žmonės įtampą labai greit perima ir labai greit patiki visokiomis nesąmonėm, labai įaudrina“, – kalbėjo G.Sakalauskas.
