„Gedimino kalno pietrytiniame šlaite po kelias savaites trukusių itin nepalankių orų užfiksuota nuošliauža. Blogėjanti kalno būklė buvo stebima jau nuo praeitos savaitės, todėl kalną tvarkantis Lietuvos nacionalinis muziejus buvo iš anksto pradėjęs ruoštis galimoms nuošliaužoms.
Avarijos likvidavimo darbai jau pradėti. Įvykusi nuošliauža nekelia grėsmės kalno stabilumui“, – pirmadienį pranešime spaudai teigia LNM.
-
Mokslininkai: jei nebus tęsiami Gedimino kalno tvarkymo darbai, galėsime su juo atsisveikinti
-
Įspėja apie naujas grėsmes: laukiant nepalankių orų, Gedimino kalnas nuolat stebimas
-
Direktorė: kol vyksta ginčai dėl leidimų tvarkyti Gedimino kalną, kalnas nuolat lopomas
-
Žiema padarė savo: Gedimino kalno pietrytiniame šlaite įvyko nuošliauža
Anot muziejaus, kiti kalno šlaitai šiuo metu yra stabilūs, tačiau didžiausią nerimą kelia kasdien matuojamas kalne susikaupusio vandens lygis, kuris pradeda išsikrauti per šlaitus ir taip mirkyti nestabilų supiltinį gruntą:
„Tikimasi, kad suveiks taikomos laikinos stabilizavimo priemonės ir pokyčiai kalne neįvyks, tačiau naujų įtrūkių ir nuošliaužų galimybė neatmetama.“
Kultūros ministras Simonas Kairys po susitikimo su LNM direktorė Rūta Kačkute sakė į kalno situaciją žvelgiantis su nerimu, bet be panikos.
Paviršinė nuošliauža
Nuošliaužų Gedimino kalno šlaituose jau artimiausiu metu gali pasitaikyti ir daugiau, sako „Vilnius Tech“ Civilinės inžinerijos mokslo centro direktorius doc. dr. Šarūnas Skuodis.
Jo teigimu, pirmąją nuo 2017-ųjų metų nuošliaužą galima vertinti kaip mažesnę blogybę, kuri galėjo nutikti.
„Yra įvykusi tokia paviršinė nuošliauža. Iš šitos blogybės yra gerai bent jau tai, kad turime nuošliaužą, kuri susiformavo paviršiniame sluoksnyje – piltiniame grunte. Kiek atsimenu, ten turėtų būti apie trijų metrų piltinio grunto sluoksnis, o nučiuožę apie metras ar pusantro, tad natūralių gruntų procesas nepasiekė.
Bet kodėl tas įvyko? Įvyko todėl, kad seniai reikėjo daryti kalno šlaitų stabilizavimą, tvarkymą, kol kas niekas nevyksta. Pagrindinė priežastis – oro sąlygos, nes prieš pat šalčius buvo pasnigę, tada atėjo šalčiai, o tas sniegas kaip termoizoliacinė medžiaga sulaikė šaltį ir neįšalo gruntas.
O dabar yra apie nulį laipsnių tiek dieną, tiek naktį, lyja arba sninga, šlapdriba. Labai daug drėgmės ir gruntas sotinasi vandeniu. Poros prisisotina vandeniu, pasunkėja, be to, vanduo prastina mechanines savybes – jos silpnėja, o gruntas, kurį tos savybės turi išlaikyti, sunkėja“, – aiškino „Vilnius Tech“ docentas.
Pagrindinė priežastis – oro sąlygos, nes prieš pat šalčius buvo pasnigę, tada atėjo šalčiai, o tas sniegas kaip termoizoliacinė medžiaga sulaikė šaltį ir neįšalo gruntas.
Visa tai ir lėmė, kad atėjome iki tokio momento, kai turime nuošliaužą.
Labiausiai tikėtina vieta
Š.Skuodis taip pat sako, kad yra atlikti tyrimai, kuriuos turėdamas LNM žinojo iš anksto, jog jeigu nuošliauža formuosis, labiausiai tikėtina, kad tai įvyks būtent šioje vietoje.
„Vienoje vietoje susiję daug faktorių: šlaito statumas, piltinio grunto storis, esantys apačioje gruntai, reljefo pokyčiai. Pagal daug faktorių sukrenta taip, kad nuošliauža turėjo įvykti toje vietoje, jeigu nieko nebus daroma. Labai gaila, kad oro sąlygos tokios – žiemą, vasarį, paprastai kai užšaldavo, įšalas laikydavosi, atleisdavo kovą, balandį. O dabar kone nuo Naujųjų metų buvo šlapias gruntas“, – kalbėjo docentas.
Mokslininkas dairosi į orų prognozes ir neslepia nerimo: „Tikiuosi, nebus prastų orų, bet kol kas prognozės rodo lyg visą savaitę, o ilgosios – kad ir visą mėnesį taip gyvensime, apie nulį laipsnių turėsime. Tokios oro sąlygos skatina nuošliaužas.
Po kritulių gali būti ir po trijų dienų saulėta diena, bet nuošliauža įvyksta. Dėl to, kad vandens filtracijos greitis grunte yra mažesnis, užtrunka šiek tiek ilgiau procesas, kol pilnai prisisotina gruntas vandeniu, kad galėtų nučiuožti.
Tik vienas geras dalykas – kad tai paviršinė nuošliauža, sekli, piltiniame grunte.“
Prognozės rodo lyg visą savaitę, o ilgosios – kad ir visą mėnesį taip gyvensime, apie nulį laipsnių turėsime. Tokios oro sąlygos skatina nuošliaužas.
Toje vietoje, kur dabar susidarė nuošliauža, buvo pritaikyti laikini sprendiniai – matomi tinklai, skalda reiškia, kad nuošliauža čia jau buvo, ji tvarkyta laikinai užpilant skalda. Tai, anot docento, ir gerai, ir blogai.
„Viena vertus, gerai, nes prilaiko viršutinius sluoksnius, kad jie nečiuožtų žemyn, kur nėra atramos. Dabar ten, kur nuošliauža susidariusi, virš jos yra dar grunto, bet atramos jis nebeturi. Bet supilant skaldą ir daugiau nieko nedarant, labai lengvai impregnuojasi vanduo ir tai padaro meškos paslaugą, piltinis gruntas dar daugiau prisisotina tuo vandeniu, taip atsiranda nuošliaužos.
Tarp šitų dviejų skaldos ruožų ir įvyko tai, kas turėjo įvykti“, – apgailestavo Š.Skuodis.
Darbai stringa
Pastaruoju metu esminiai Gedimino kalno tvarkymo darbai stringa dėl muziejaus ginčų su kalno tyrimus atlikti turėjusia įmone „Hidroterra“ – įmonė ir valstybės institucijos nesutaria, ar planuojamiems darbams pakanka tik tvarkybos, ar reikia ir statybos leidimų. Su šia įmone muziejus pernai nutraukė sutartį.
Š.Skuodis teigė negalįs vertinti, kodėl konfliktas tarp muziejaus ir įmonės vyksta, tačiau esą „kalnas nelauks, kol kažkas aiškinasi santykius“. Kaip ir orai nelaukia, nes yra tokie, kokie yra. O nuošliaužų pavojus visada buvęs ir apie tai žinota.
Tikslių vietų, kur artimiausiu metu galima tikėtis susidarančių nuošliaužų, Š.Skuodis teigė negalįs įvardinti, nes monitoringo duomenis turi LNM. Vis dėlto jis atkreipė dėmesį į tas kalno vietas, kuriose užpiltas grunto sluoksnis – tose vietose, kur tokio grunto pripilta trys ir daugiau metrų, jeigu didesnis šlaito nuolydis, gali susidaryti naujos nuošliaužos.
„Pietrytiniame arba pietvakariniame šlaituose galima laukti. Arba šiaurės rytiniame“, – įspėjo „Vilnius Tech“ docentas.
Gedimino kalno būkle susirūpinta po 2016 metais įvykusių kelių nuošliaužų, 2017 metų pabaigoje valstybės mastu paskelbta ekstremali situacija. Per tą laiką atlikti kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbai, įrengta vandens drenavimo sistema, tačiau pietrytinio šlaito būklė lieka kritinė, yra naujų nuošliaužų grėsmė.
