„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2021 03 23 /11:57

Mokslininkas: tikėtina, kad balandį kasdien turėsime apie 1 tūkst. COVID-19 atvejų, pagal blogiausią scenarijų ateis trečioji banga

Pagal optimistinį, bet mažai tikėtiną scenarijų, balandį per dieną Lietuvoje turėsime apie 500–600 naujų koronaviruso atvejų, pagal labai tikėtiną scenarijų – apie 1 tūkst., o pagal pesimistinį – daugiau kaip 3 tūkst., sako prie prezidentūros sudarytos Sveikatos ekspertų tarybos narys prof. Mindaugas Stankūnas. Jei britiškoji COVID-19 atmaina šalyje taps dominuojanti, o žmonių mobilumas augs, tikėta, neišvengsime trečiosios COVID-19 bangos, perspėja jis.

Antradienį M.Stankūnas su kitais ekspertais dalyvavo susitikime su šalies vadovu. Po jo mokslininkas teigė, kad Lietuva, pagal sergamumą COVID-19, atrodo neblogai, tačiau situacija kinta.

„Lietuva atrodo neblogai, tačiau situacija keičiasi. Mes matome, kad naujai nustatomų atvejų skaičius didėja. Tikriausiai visi girdėjote per vakar dieną buvo nustatyti 855 atvejai. Tai yra didžiausias skaičius nuo sausio 28 dienos“, – pažymėjo jis.

Mokslininkas pastebėjo, kad efektyvusis viruso reprodukcijos dydis viršija 1.

„Tai reiškia epidemija plinta. Svarbią ribą jis peržengė kovo 12 dieną. Prieš kelias dienas buvo pasiekęs net 1,1, dabar truputėlį pamažėjo iki 1,05. Bet tas rodiklis visą laiką yra svyruojantis“, – teigė M.Stankūnas.

Plinta viruso atmainos, auga gyventojų mobilumas

Stacionare gydomų pacientų skaičiai pastaruoju metu, pasak jo, mažėja, bet esą nežymiai. Jų – apie 750.

Reanimacijoje ir intensyvioje terapijoje gydomų pacientų skaičiai gana stabilūs – svyruoja tarp 80 ir 90.

Gyventojai, šiek tiek atlaisvinus karantino režimą, – mobilūs, žymiai dažniau nei praėjusiais metais vaikšto į maisto prekių parduotuves.

Lietuviai dažnai lankosi maisto prekių parduotuvėse.

„Stebime, kad mūsų mobilumas sugrįžo į lapkričio mėnesį.

Kas įdomu, kad lietuviai dažnai lankosi maisto prekių parduotuvėse. Anot „Google“, kovo 19 dieną mobilumas į maisto prekių parduotuves buvo 22 proc. didesnis negu 2020 metų sausio mėnesį, tai yra dar prieš pandemiją“, – pastebėjo M.Stankūnas.

Neramina, anot jo, ir tai, kad Lietuvą pasiekė COVID-19 Pietų Afrikos atmaina.

Daugiau apie tai skaitykite čia.

VIDEO: 15/15: Viskas, ką reikia žinoti apie naująją PAR koronaviruso atmaina Lietuvoje

Be to, Lietuvoje vis labiau įsivyrauja ir sparčiau plintanti britiškoji koronaviruso atmaina.

„Ji turi nuo 40 iki 90 proc. didesnį užkrečiamumą“, – pažymėjo jis ir teigė, kad būtent dėl visų aukščiau išvardytų priežasčių COVID-19 plitimas didėja.

Optimistinis scenarijus įmanomas su sąlyga

Mokslininkas pristatė tris epidemiologinius scenarijus, kaip pandemija Lietuvoje gali vystytis toliau.

Iliustraciją, ant jos paspaudę, galite pasididinti:

Sveikatos ekspertų tarybos inf./Galimi viruso plitimo scenarijai
Sveikatos ekspertų tarybos inf./Galimi viruso plitimo scenarijai

Pagal mažai tikėtiną, optimistinį scenarijų, naujų COVID-19 atvejų Lietuvoje daugės, bet nežymiai. Per dieną jų esą gali būti 500 ar 600.

„Pagal optimistinį scenarijų, artimiausiu metu stebėsime nedidelį naujų atvejų augimą. Jau dabar tą dalyką matome. Jis greičiausiai išliks.

Kalbant apie vidutinišką naujų atvejų skaičių, galėtume tikėtis apie 600 ar 500 atvejų per dieną. Balandžio viduryje turėtume pereiti į mažėjimą.

Tačiau, kad ir kaip norėtųsi, tokio staigaus mažėjimo, kokį stebėjome sausio, vasario mėnesį, tikrai nesitikime“, – kalbėjo M.Stankūnas.

Jis pabrėžė, kad šis scenarijus mažai tikėtinas, nebent „bus įvedamos kokios nors papildomos karantino priemonės, kurios suveiks“.

Pagal tikėtiniausią scenarijų, naujų COVID-19 atvejų Lietuvoje skaičius balandžio viduryje gali viršyti 1 tūkst., tikino M.Stankūnas.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Mindaugas Stankūnas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Mindaugas Stankūnas

„Vidutinis scenarijus rodo atvejų augimą Lietuvoje, kuris balandžio mėnesį, [balandžio] vidury gali perkopti ir tūkstančio naujų atvejų ribą per dieną. Šitas scenarijus labiausiai tikėtinas, galėtų būti paklaidos ribose, jei išliks dabartinė situacija“, – kalbėjo jis.

Tai, pasak mokslininko, įvertinant visas aplinkybes, būtų dar visai „neblogas variantas“.

Trečiosios bangos galima išvengti?

Pagal pesimistinį scenarijų, Lietuva sulauks trečiosios COVID-19 bangos.

Paskaičiavome ir pesimistinį scenarijų. Pagal jį, balandžio mėnesį matome trečiąją bangą.

„Paskaičiavome ir pesimistinį scenarijų. Pagal jį, balandžio mėnesį matome trečiąją bangą. Ji tikrai gali būti didelė, kuri savo dydžiu gali prilygti gruodžio mėnesio situacijai. Pagal mūsų preliminarius skaičiavimus, <...> gali būti net 3 tūkst. naujų atvejų per dieną“, – perspėjo mokslininkas.

Šis scenarijus, pasak jo, tikėtinas, jei britiškoji koronaviruso atmaina Lietuvoje taps dominuojanti ir plis sparčiau, augs gyventojų mobilumas.

Tiesa, šio scenarijaus, M.Stankūno įsitikinimu, galima išvengti. Esą svarbiausia, kad visi noriai eitų skiepytis.

„Dabar prasideda lenktynės su laiku. Mums gyvybiškai svarbu kaip galima greičiau įgyti kaip galima didesnę vakcinuotos populiacijos dalį. Tai yra pats pagrindinis ginklas šiuo metu, – pabrėžė mokslininkas. – Noriu paprašyti visų išgirsti kvietimą pasiskiepyti.“

Ką, augant COVID-19 atvejų skaičiui Lietuvoje, turėtų daryti Vyriausybė?

Ekspertai, pasak M.Stankūno, šio klausimo kol kas neaptarė.

„Tai Vyriausybės kompetencijos sritis. Ji informaciją turi, vertina ir priims sprendimus. Jeigu bus užklausimas prie Vyriausybės esančiai ekspertų tarybai, manau, bus diskusija, bus aptariami įvairūs variantai, priimami sprendimai“, – teigė jis.

S.Krėpšta: būtina spartinti vakcinaciją

Prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta COVID-19 situaciją Lietuvoje pavadino labai trapia – užsikrėtimų augimą spartina didėjantis viruso mutacijų paplitimas, žmonių mobilumas.

Kita vertus, padėtį, pasak jo, galima suvaldyti intensyviai vakcinuojant populiaciją.

„Būtina spartinti vakcinavimą“, – teigė S.Krėpšta ir pridūrė, kad gyventojai bus pradėti vakcinuoti ir savaitgaliais.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Simonas Krėpšta
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Simonas Krėpšta

Paklaustas, kaip, prezidento nuomone, turėtų keistis, jei turėtų, karantino režimas, S.Krėpšta teigė, kad apie tai prie prezidentūros sudaryta ekspertų taryba nediskutavo.

Visgi, į tai, kad virusas plinta labiau, anot jo, Vyriausybė turi reaguoti.

„Akivaizdu, kad būtina kontroliuoti užsikrėtimo skaičius. Nes užsikrėtimai lemia sunkius susirgimus, ir deja, lemia mirtis. Jeigu užsikrėtimai auga, be abejo, reikia galvoti apie papildomas priemones. Ir jeigu jie auga pavojingai, tai tampa dar svarbiau.

Kita vertus, imunizacija, vakcinacija yra stiprus ir veiksmingas veiksnys, tą rodo kitų šalių rezultatai, kuris leidžia išvengti karantino griežtinimo, leidžia sumažinti viruso plitimą“, – kalbėjo S.Krėpšta.

Komentarai:

VIDEO: Komentarai po G.Nausėdos ir Sveikatos ekspertų tarybos susitikimo

Neatmeta galimybės, kad karantinas griežtės

Reaguodama į tai, kad Lietuvoje aptikta koronaviruso Pietų Afrikos atmainos atvejų, premjerė Ingrida Šimonytė neatmetė galimybės, kad Vyriausybė griežtins karantino režimą.

„Įvertinus tai, kad šiandien pasiekė žinia apie nustatytą PAR atmainą, aš neatmesčiau, kad gali tekti svarstyti tam tikrus sugriežtinimus“, – Seime žurnalistams antradienį komentavo ji.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“