Bendrai situacija su COVID-19 šalyje nėra labai bloga, bet ją suvaldyti sunkiau, interviu metu 15min tikino A.Žvirblienė. Dabar esą svarbiausia, kad užsikrėtimų virusu skaičius liktų stabilus.
– Lietuvoje turime įvežtinių COVID-19 atvejų, turime atvejų, paplitusių viešose vietose – parduotuvėse, gimdymo namuose, slaugos namuose, ekskursijose, kai kada užsikrėtimo kelių neįmanoma atsekti. Ką tai sako apie dabartinę koronaviruso situaciją Lietuvoje?
– Situacija kelia nerimą, ją darosi sunkiau suvaldyti. Viruso plitimą visada lengviau suvaldyti, jeigu yra labai aiškūs židiniai, kaip kad buvo gydymo įstaigose ar slaugos namuose. Kai židiniai aiškūs, konkretūs, įvedami lokalūs apribojimai, konkrečios įstaigos darbuotojų testavimas. Bet jeigu nepasiseka atsekti, iš kur yra tas užkratas, situacija darosi sudėtingesnė.
Visgi aš kažkaip tikiuosi, kad situacija bus suvaldyta. Epidemiologams dabar dirbti sunkiau, bet jie dirba, stengiasi, surašo kontaktus, kurie buvo glaudesni, ir situaciją bando kontroliuoti.
– Anksčiau epidemiologai dirbo karantino sąlygomis, dabar karantino režimo nėra ir nėra griežtų apribojimų.
– Aš manau, kad tokio griežto karantino, koks jis buvo, niekas nenori. Visos šalys stengiasi, jeigu nėra būtinybės, labai griežto karantino neįvedinėti. Žinoma, pas mus įvestas griežtas karantinas labai padėjo ir tai turime pripažinti. Mes išvengėme didelio piko, daug mirčių.
Dabar stengiamasi ir ekonomiką pasaugoti, ir kad restoranai neužsidarytų.
Bet aš kiek suprantu, dabar stengiamasi ir ekonomiką pasaugoti, ir kad restoranai neužsidarytų. Turbūt vienintelė mažiausiai skausminga priemonė yra kaukių nešiojimas. Ir kas čia beabejotų, vis tiek aišku, kad jos padeda, sulaiko viruso lašelius. Tai ten, kur glaudžių kontaktų negalima išvengti, vis dėlto kaukių naudojimas turėtų padėti.
– Politikai kaip ir užbėga įvykiams už akių, skelbia, kad tokio griežto karantino, koks jis buvo, nebus. Bet gal taip sakoma per anksti? Jei situacija labai smarkiai pablogės, gal nebus kitos išeities, tik grįžti prie griežto režimo?
– Visaip gali būti, tik tiek, kad politikai visgi stengiasi išklausyti specialistų, nėra taip, kad sprendimai nukabinami iš lubų, ir viskas.
Apskritai dabar aš nematau, kad situacija labai blogėtų. Ji, žinoma, šiek tiek blogesnė, nei buvo prieš atlaisvinant ribojimus. Bet juk to ir buvo galima tikėtis. Būtų stebuklas, jeigu viskas atlaisvinta ir tų atvejų nė kiek nepadaugėja. Tuo labiau kad žmonės važiuoja atostogauti, grįžta iš užsienio, didelė rizika yra, pavyzdžiui, oro uostuose. Koks tai bebūtų ribojimų mastas, kaukių dėvėjimas, bet vis tiek juose – didelė žmonių sankaupa iš visokių šalių.
– O kada situaciją vadintumėte bloga? Kai susirgimų skaičius per 14 dienų viršytų 15 atvejų 100 tūkst. gyventojų?
– Taip, aš manyčiau, tada turėtų būti galvojama apie sugriežtinimą. Ir, aišku, dar svarbu dinamika, tai yra, jeigu matytųsi, jog susirgimų skaičius eina į piką, didėja. Tada kyla rizika, jog situacija taptų visiškai nevaldoma.
Pavyzdys, sakyčiau, yra Jungtinės Amerikos Valstijos. Kur, mano nuomone, yra visiškai nevaldoma situacija. Nebeįmanoma susekti jokių židinių, lokalizuoti. Galima lokalizuoti tik didžiulius miestus – nėra kito būdo, kai koronavirusas yra šitaip išplitęs.
Man asmeniškai nesinorėtų, kad Lietuvoje taip atsitiktų.
– Žvelgiant į atvejų statistiką Lietuvoje, viruso plitimo mastą, privalomas kaukių dėvėjimas uždarose erdvėse yra pakankama priemonė?
– Sakyčiau, kad taip. Pirmiausia tai – mažiausiai skausminga priemonė. Bet vėlgi viskas priklausys nuo to, ar bus stebimas bent jau situacijos stabilizavimasis. Jeigu atvejų pradės labai daugėti, turbūt bus galvojama apie kažkokias griežtesnes priemones. Bet, manyčiau, šiuo etapu kaukių turėtų pakakti.
Dar geras dalykas, kad dabar – vasaros laikas: atstumų laikytis lengviau ir apskritai žmonės mažiau būna uždarose patalpose, neveikia mokyklos. Bet situacija gali pasikeisti rugsėjį, spalį, kai mokyklos ir universitetai atsidarys.
Situacija gali pasikeisti rugsėjį, spalį, kai mokyklos ir universitetai atsidarys.
– Kada dėvėdami kaukes turėtume įvertinti, ar tai davė kokį rezultatą, ar situacija stabilizavosi?
– Tai pasimatys per savaitę ar dvi. Kad atvejų staiga labai sumažės, aš netikiu, bet bent jau skaičius – keliolika atvejų per dieną – išliktų stabilus.
Dar yra gerai, kad Lietuva labai daug testuoja. Lyginant su kaimynais, ten palankesnė situacija, nes jeigu yra penkiolika atvejų ir penki tūkstančiai testų, sakyčiau, tai – puikus rezultatas. Estai testų turi kelis šimtus ir kelis atvejus, bet tai labai apgaulinga, nes testavimo mastas kitas.
– Svarbu, kad valdžiai tai vis dar – prioritetas?
– Net neabejoju, kad taip turės būti artimiausius mėnesius ir galbūt metus. Kitaip būti ir negali. Mes dabar visi nuo šios situacijos priklausomi.
– Ar Lietuvoje vis dar tęsiasi pirmoji COVID-19 banga, ar tai – jau antroji banga?
– Aš manau, kad tai – pandemijos tęsinys, ir ta pirmoji banga nebuvo pas mus labai baisi, didelio piko nebuvo. Nebuvo taip, kad pasaulis du ar tris mėnesius būtų atsipūtęs nuo koronaviruso.
– Mūsų šalyje planuojamas populiacijos tyrimas – bus aiškinamasi, kiek gyventojų persirgo koronavirusu. O kas seks po to? Ar gali keistis mūsų gyvenimo režimas?
– Populiacijos tyrimai gali parodyti užsikrėtimo mastą, ir jie parodo labiau tai, kas buvo prieš mėnesį ar du. Nežinau, ar politikai, sprendimų priėmimui tai turės kažkokią labai didelę svarbą. Svarbiau palyginti rezultatus tarp šalių, suprasti situaciją globaliai.