Siūloma neriboti embrionų skaičiaus ir pasinaudoti donoru
Suprasti akimirksniu
- Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekte įteisintos liberalios nuostatos
- Leidžiama sukurti neribotą embrionų skaičių ir juos užšaldyti
- Leidžiama pasinaudoti svetimo vyro ar moters lytinėmis ląstelėmis
- Dirbtinį apvaisinimą valstybė žada kompensuoti
Pasak gydytojos akušerės-ginekologės dr. Eglės Drejerienės, bene daugiausiai ginčų kėlė, kiek embrionų leidžiama sukurti procedūros metu.
Pirminiame projekto variante buvo minima, kad jų skaičius turėtų apsiriboti trimis. Pasak medikės, pasaulyje pagalbinio apvaisinimo metu normalus gaunamų embrionų skaičius gali siekti apie 10. Lietuvoje siūlomame įstatymo projekte leidžiamas embrionų skaičius neįvardintas.
„Tiems, kurie baiminasi, kad bus prigaminta dešimtys embrionų ir jie bus šaldomi, noriu pasakyti, kad pastaruoju metu populiarėja minkštosios ovuliacijos stimuliavimo formos, todėl kiaušialąsčių nebūna be proto daug. Normalus kiaušialąsčių skaičius – nuo 5 iki 12. Be to, iš 10 kiaušialąsčių nebūtinai bus 10 embrionų. Jų gali būti penki ar net tik trys. Iš mano praktikos, nepanaudotų gerų embrionų lieka vos kas ketvirtai porai. Pavyzdžiui, pastarąjį kartą mano turėtai porai sukūrėme keturis embrionus, du iš jų perkėlėme, o du užšaldėme.
Padaryti geriau už gamtą yra labai sunku, o ovuliaciniame cikle didžiausias pastojimo šansas yra 25 proc. Jei į gimdą perkeltume tik sveiką embrioną, teigiamas rezultatas siektų net iki 70 proc.
Dėl religinių pažiūrų embrionų užšaldymą norintys drausti politikai siūlo alternatyvą – kiaušialąsčių šaldymą. Tačiau tai dar nauja praktika, kuri naudojama tik kaip vaisingumą išsauganti priemonė prieš chemoterapiją, o ne rutininiam pagalbiniam apvaisinimui.
Kol kas duomenų nepakanka, kad tai gali būti alternatyva embrionų šaldymui. Be to, jeigu draustume embrionų šaldymą, visus sukurtus embrionus reikėtų perkelti į moters gimdą. Tarkime, jeigu jų susikūrė trys ir visi jie puikios kokybės, gali būti trynukai, o daugiavaisis nėštumas yra komplikuotas, turi pasekmių ir moteriai, ir naujagimiams“, – teigė pašnekovė.
Taip pat linkstama įteisinti lytinių ląstelių donorystę. Tai reiškia, kad jeigu poroje vienas iš partnerių visiškai neturi sveikų lytinių ląstelių, bus galima pasinaudoti jų donoru.
„Neseniai teko konsultuoti 17 metų mergaitę po intensyvios chemoterapijos. Kiaušidžių funkcijos ji jau nebeturi. Jeigu ji norėtų susilaukti vaiko nuo savo partnerio, turėtų naudoti donorės kiaušialąstę, kuri būtų apvaisinta partnerio lytinėmis ląstelėmis ir įsodinta į jos gimdą“, – aiškino E.Drejerienė.
Kaip pergudrauti gamtą
Dar viena gera žinia poroms yra dėl savo genomo derinio turinčioms didelę riziką susilaukti genetine liga sergančio vaiko. Joms taip pat ketinama leisti pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo paslauga. Pirminėje projekto redakcijoje pagalbinį apvaisinimą norėta įteisinti tik nevaisingoms poroms.
Šioms poroms turi būti atliekama preimplantacinė genetinė diagnostika, t. y. atrenkami ir į gimdą perkeliami tik sveiki embrionai. Kol kas toks tyrimams visoms poroms netaikomas, kadangi jis brangus, tačiau jis galėtų daugeliui porų padidinti kūdikio išnešiojimo galimybę.
15min trečiadienį aprašė skaudžią Eglės Mikulevičienės šeimos patirtį. Moters pirmagimį glemžiasi genetinė liga, o ji, bandydama susilaukti kito sveiko vaiko, per pusantrų metų neteko keturių kūdikių. Jos kančias nutrauktų dirbtinis apvaisinimas, kurio metu parenkamas ir į gimdą įšvirkščiamas sveikas embrionas.
„Kalbant apie pagalbinio apvaisinimo procedūros efektyvumą, reikėtų turėti omenyje du rodiklius – pastojimų ir gimdymų skaičių. Abu jie labai priklauso nuo moters organizmo, gretutinių ligų ir daugelio kitų dalykų. Nors skirtingose šalyse, priklausomai nuo jose vykdomos politikos, duomenys skiriasi, vidutinis nėštumų dažnis – 30-35 proc.
Labai aukštas rezultatas yra Skandinavijos šalyse. Nors nėštumų dažnis jose taip pat siekia apie 35 proc., net iki 80 proc. atvejų į gimdą perkeliamas tik vienas embrionas, kad būtų išvengta daugiavaisio nėštumo. Palyginimui – Amerikoje nėštumų dažnis siekia per 40 proc., bet neribojamas į gimdą perkeliamų embrionų skaičius, todėl pasitaiko daug daugiavaisių nėštumų, net iki 30 proc.
Kitas aspektas, kad ne visos apvaisintos moterys pagimdo. Vienais atvejais įvyksta persileidimai, kitais – nėštumas prasideda ne vietoje, kartais naujagimiai tiesiog neišgyvena – dėl tų pačių priežasčių, kaip ir pastojus natūraliai.
Skaičiuojama, kad klinikinių gimdymų skaičius po apvaisinimo siekia 30-40 proc. Tai normalus rezultatas. Padaryti geriau už gamtą yra labai sunku, o ovuliaciniame cikle didžiausias pastojimo šansas, kurį gali pasiekti pora, yra 25 proc. Žmogus, kaip genetinė būtybė, labai skurdi ir, kaip individas, reprodukuojasi labai sunkiai. Taigi pagalbinio apvaisinimo rezultatas netgi geresnis. O jei į gimdą perkeltume tik sveiką embrioną, teigiamas rezultatas siektų net iki 70 proc.“, – svarstė E.Drejerienė.
Nevaisingoms poroms – geresnės sąlygos?
Pasak Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės Dangutės Mikutienės, dar nėra aišku, koks bus galutinis projekto variantas, kadangi dėl tam tikrų nuostatų tikisi sulaukti naujų pataisų siūlymų. Kita vertus, ji tikisi, kad kito svarstymo metu pavyks suderinti Lietuvių kalbos komisijos siūlymus dėl terminų ir projektas keliaus į Seimo plenarinį posėdį.
„Bus pataisų, kurios greičiausiai dar bus taisomos, nes sulauks kitokių pasiūlymų. Pavyzdžiui, leidimas naudoti mirusio žmogaus lytines ląsteles, mano manymu, prieštarauja Civiliniam kodeksui, kelia problemų dėl paveldėjimo dalykų, kitų teisių. Taip pat pritarta leidimui kurti neribotą embrionų skaičių ir juos laikyti ląstelių banke. Tuomet kyla klausimas, kas už tai mokės, kas mokės už preimplantacinius embriono tyrimus. Įstatymų leidėjas neturėtų šeimoms, kurioms reikia pagalbos, užkrauti tokią finansinę naštą.
Kadangi siūloma kompensuoti visas paslaugas, reikės ir Vyriausybės nuomonės, nes visi žinome, kad sveikatos apsaugos paslaugos finansuojamos ne visa apimtimi, yra įvestas balas, kvotos paslaugoms. Ar šiuo atveju nebus kvotų?
Pagaliau pagrįstai keliamas klausimas, kad ir gimusių vaikų ar tam tikromis ligomis sergančių žmonių negalime gydyti tinkamai, neužtenka inovatyvių, šiuolaikinių vaistų dėl per mažo sveikatos apsaugos sistemos finansavimo. Į visus šiuos klausimus Sveikatos apsaugos ministerijai ir Vyriausybei teks atsakyti“, – teigė politikė.
Dabartinėje įstatymo projekto redakcijoje atsisakyta nuostatos, kad pagalbinio apvaisinimo procedūra gali būti taikoma tik susituokusioms poroms.
„Dar daugiau – priimta net tokia nuostata, kad jeigu moteris nenori susilaukti vaikelio lytinių santykių keliu, ji gali rinktis pagalbinio apvaisinimo būdą“, – vardijo D.Mikutienė.
Ministrui įstatymo projektas priimtinas
Sveikatos apsaugos ministras Juras Požela 15min patvirtino, kad dabartinė įstatymo redakcija tiek jam pačiam, tiek Sveikatos apsaugos ministerijai yra priimtina.
„Kaip ministras laikausi nuomonės, kad pirmiausiai turime remtis specialistų medicinos srityje siūlymais ir mintimis. Šiuo atveju tai ir buvo padaryta. Žinoma, galutinių sprendimų dar nėra, laukiame, ar nebus užregistruota naujų siūlymų, ar vėl negrįšime į tą pačią stadiją, kurioje jau buvome. Tikiuosi, kad taip nebus. Didžiausia problema, kad kai kurie politikai pradeda spręsti tokius klausimus, kurie neturėtų būti sprendžiami politikų“, – teigė J.Požela.
Ar tai reiškia, kad politikai pernelyg remiasi moralinėmis nuostatomis ir jų pagrindu priima sprendimus?
„O kas yra moralinės vertybės? Tai klausimas, kuris neturi atsakymo. Kiekvienas mes turime savo vertybes ir kiekvienas jas turbūt giname, bet taip pat aiškiai turime suprasti ir pasakyti, kad mūsų asmeninės vertybės negali trukdyti kitiems žmonėms, kurių vertybės yra šiek tiek kitokios, gyventi ir gauti mokslu pagrįstas paslaugas.
Nevaisingumas yra liga ir mes turime užtikrinti jos gydymą. O gydymą mūsų valstybėje gyventojams garantuojame nemokamą. Kokiu būdu tai bus daroma, reikės konkretizuoti poįstatyminiais aktais. Yra ir kitų susirgimų, kurių gydymas kompensuojamas ne visu šimtu procentų, yra priemokos gyventojams, tačiau pagrindinė nuostata ta, kad valstybė turi prisidėti, kad gydymas žmonėms būtų prieinamas. Dabar jis prieinamas tik turtingiesiems“, – žadėjo ministras.
