Širvintose mokslo metų pradžia tapo gerokai iškilmingesne nei paprastai – pasveikinti moksleivius atvyko prezidentė Dalia Grybauskaitė. Aikštėje greta savivaldybės surengtoje Mokslo ir žinių dienos šventėje ji kartu su visais miesto mokiniais paskelbė 2012-2013 mokslo metų pradžią.
Į renginį atėjo ne vien moksleiviai, jų mokytojai ir tėvai. D.Grybauskaitės apsilankymas sutraukė didžiulį būrį miestiečių, kuriems šiaip Rugsėjo 1-oji tikriausiai būtų eilinė diena.
Valstybės vadovė pasidžiaugė, kad mokslo metus širvintiškiai pradeda Rugsėjo 1-ąją, tikrąją Mokslo ir žinių dieną. „Rugsėjo 1-osios nei pakeisi, nei atšauksi, nei pastumsi“, – pažymėjo ji.
Prezidentė linkėjo vaikams ne tik semtis žinių, bet ir gebėti jas prasmingai panaudoti – savo, gimtojo miesto, bendruomenės, šalies labui. Tuos, kurie nuspręs išvažiuoti toliau, D.Grybauskaitė ragino prisiminti savo šaknis ir kam turės būti skolingi už gautas žinias, perduoti kitiems tai, ką gauna mokykloje.
Valstybės vadovė Musninkų Alfonso Petrulio gimnazijai perdavė mokiniams pavėžėti skirtą geltonąjį autobusą. Juo D.Grybauskaitė nuvyko į Musninkus ir gimnazijoje dalyvavo iškilmingoje vėliavos pakėlimo ceremonijoje, pasveikino mokyklos bendruomenę, o pirmokams įteikė Saugaus pirmoko pasus.
Atlyginimas – kaip už darbą laisvadienį
Šiemet Rugsėjo 1-oji išaušo šeštadienį, todėl pačioms mokykloms leista pasirinkti, kada rengti mokslo metų pradžios šventę – tikrąją Mokslo ir žinių dieną ar pirmadienį, kai turėtų prasidėti pamokos. Švietimo ir mokslo ministerija išreiškė nuomonę, kad daugumai mokinių tėvų palankesnė poilsio diena. Esą daugiau jų galėtų apsilankyti atžalų mokyklose, susipažinti su mokymo įstaigomis, pabendrauti su mokytojais.
Tokia apsisprendimo laisvė sukėlė sumaištį. Visų pirma, pedagogams turės būti priskaičiuotas dvigubas atlyginimas. Mokslo ir žinių diena, šalyje švenčiama rugsėjo 1-ąją, yra įstatymu patvirtinta atmintina diena. Mokytojams, dirbantiems šį šeštadienį, turės būti apmokama kaip už darbą laisvadienį. Kaip numato Darbo kodeksas, ši diena taip pat gali būti kompensuojama suteikiant kitą poilsio dieną arba ją dieną pridedant prie darbuotojo kasmetinių atostogų.
Savaitgaliams šeimos turi savų planų, taigi baimintasi, kad šeštadienį į mokyklas gali neateiti daug vaikų. Neaiškumų kilo ir verslininkams – jei mokslo metų pradžios šventė rengiama rugsėjo 3-iąją, ar draudimas prekiauti alkoholiu rugsėjo 1-ąją turi prasmę?
Mokyklos, pasitarusios su tėvais, mokyklų vadovais ir pedagogų profsąjungos atstovais, šventei pasirinko skirtingas dienas – maždaug pusė įstaigų nusprendė nelaužyti tradicijų ir mokslo metus pradeda pirmąją rudens dieną. Maždaug tiek pat leido moksleiviams pasimėgauti dar vienu laisvu savaitgaliu ir jų laukia tik pirmadienį.
Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybė pranešė, kad naujų mokslo metų pradžios šventė sostinėje oficialiai vyks būtent rugsėjo 3-iąją.
Mokslo metus pradeda įvairiu laiku
Beje, rugsėjo 1-ąją mokslo metus pradeda toli gražu ne viso pasaulio vaikai. Mums įprasta, kad akademiniai metai prasideda rudens pradžioje ir baigiasi kitų metų vasarą. Pietų pusrutulyje, priešingai, mokslo metai trunka nuo vasario ar kovo iki lapkričio ar gruodžio. Antai Australijoje jie prasideda prieš Velykas ir baigiasi prieš Kalėdas.
Indijoje moksleiviai paprastai mokosi nuo birželio iki kovo, studentai – nuo rugpjūčio iki balandžio. Japonijoje dauguma mokyklų duris atveria balandžio 1 d. Po vasaros atostogų, kurios tęsiasi apie šešias savaites ir prasideda priklausomai nuo regiono, vaikai į mokyklas grįžta rugsėjo pradžioje. Po antro trimestro – žiemos atostogos, o trečias trimestras tęsiasi nuo sausio pradžios iki kovo. Pertrauka tarp mokslo metų užtrunka vos 1-2 savaites. Izraelio moksleiviai kitus mokslo metus pradės rugpjūčio 26-ąją, o baigs kitų metų gegužės arba birželio pabaigoje.
Net mūsų kaimynystėje ne visose šalyse moksleiviai ir studentai į mokyklas bei universitetus iškeliauja rugsėjo 1 d. Austrijoje mokslo metai prasideda pirmą arba antrą rugsėjo pirmadienį, Suomijoje – rugpjūčio viduryje, Vokietijoje – tarp liepos pabaigos ir rugsėjo pradžios, Maltoje – rugsėjo pabaigoje, Danijoje – rugpjūtį.
Belgijoje ir Čekijoje, prasidėję rugsėjo 1 d., mokslo metai baigiasi kartu su birželiu. Rusijoje mokslo metai taip pat tradiciškai turi griežtus laiko rėmus – tęsiasi nuo rugsėjo 1-osios, Žinių dienos, iki gegužės 25-osios, Paskutinio skambučio.
Mokinių – dar 20 tūkst. mažiau
Mokyklas šiemet, kaip ir pernai, lankys dar 20 tūkst. mažiau moksleivių. Iš viso į mokyklas šiemet susirinks 371 tūkst. vaikų, juos mokys apie 27 tūkst. mokytojų. Mažėjant mokinių, darbo neteko apie tūkstantis pedagogų. Tiesa, daugelis jų yra pensinio amžiaus, todėl bedarbiais netaps. Nuo 2008-ųjų moksleivių Lietuvoje sumažėjo beveik 100 tūkst.
„Sutikite, kad ten, kur nebėra vaikų, deja, tenka liūdnai konstatuoti, nebelieka mokyklos. Aišku, tai paliečia ir dalį mokytojų. Kaip ir bet kurioje kitoje gyvenimo srityje: bankrutuoja įmonės, užsidaro kitos įstaigos, dalis žmonių netenka darbo“, – šią savaitę aiškino švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.
Viliamasi, kad nuo 2017 m. vaikų mokyklose vėl turėtų padaugėti, nes šiuo metu jų pilni darželiai. Per porą metų Lietuvoje įsikūrė 30 naujų ikimokyklinio ugdymo įstaigų – dauguma jų privačios. Darželius šiemet lankys daugiau nei 85 tūkst. vaikų (2008-aisiais vaikų darželiuose buvo kur tik 67 tūkst.).
Užtat mokyklų, kaip ir mokytojų, mažėja. Šiemet durų nebeatvers devynios mokyklos. Lietuvoje dabar veikia 1269 valstybinės mokyklos, 36 daugiafunkciniai centrai ir 36 privačios bendrojo ugdymo mokyklos.
