Mokyklų tobulinimo centro (MTC) programų direktorė Marina Vildžiūnienė pastebi, kad pastaruoju metu Lietuvos mokyklos turėjo nemažai galimybių praturtinti tiek technologijų bazę, tiek ir stiprinti įgūdžius panaudoti informacines technologijas ugdymo procese.
„Tai ne tik klasėje naudojamos interaktyviosios lentos ir įvairios skaitmeninės programos, bet ir, pavyzdžiui, jau gerai įsitvirtinę į praktiką elektroniniai dienynai, ne taip seniai Lietuvos mokykloms pristatytas įsivertinimo įrankis IQES, ir kt. Vis tik skaitmeninių technologijų panaudojimo mastas mokyklose yra netolygus, tiek turimų resursų, tiek panaudojimo prasme. Šioje srityje mokyklai dar reikia labiau pasistengti spėti su visuomenės skaitmeninio raštingumo tempais”, – įsitikinusi MTC programų direktorė.
Tiesa, ji atkreipia dėmesį, kad į naujoves mūsų mokyklose galbūt kartais žiūrima per atsargiai. Pasak M. Vildžiūnienės, dabar augančiai vaikų kartai kompiuteriai yra tarsi jų prigimties dalis, o tuo tarpu mokytojų kartos žmonėms reikia priprasti prie išmanių technologijų ir mokytis jomis naudotis. Kartais atsargus požiūris, jeigu toks yra, gali būti dėl nepakankamai tvirtų įgūdžių jomis naudotis.
Skaitmeninių technologijų panaudojimo mastas mokyklose yra netolygus, tiek turimų resursų, tiek panaudojimo prasme.
Atsargiai į naujoves žvelgia ne tik mokytojai, bet ir mokinių tėvai. Ugdymo plėtotės centro (UPC) direktoriaus Giedriaus Vaidelio tikinimu, kartais didesnė įtampa juntama iš tėvų pusės.
„Dažnai tėvai abejones sieja su įsivyravusiu stereotipu, kad skaitmeninės technologijos yra skirtos tik žaidimams ir kad vaikai kompiuteriais tik „žaidžia”. Tuomet tėvams siūlau dalintis vaidmenimis: dirbti ir mokytis kompiuteriu paliktų tik mokyklai, o namuose vaikams ribotų laiką žaisti kompiuteriu”, – sako G.Vaidelis.
Jo tvirtinimu, tiek vaikai, tiek tėvai turi įsisąmoninti, kad informacinės technologijos yra ne laisvalaikio leidimo priemonė, o mokymuisi ir darbui tarnaujanti priemonė. Keista, bet dažnai pamirštama, kad dabartiniai vaikai technologijas labai greitai įsisavina ir mokytis jie nori kitaip, nei mes įsivaizdavome iki šiol.
Svarbiausia – mokytojas
Nors tyrimų, ar skaitmeninės technologijos ir jų galimybes išmanantys mokytojai gali daryti didesnę įtaką mokinių mokymuisi ir jų rezultatams dar nėra, tačiau švietimo specialistai jau įžvelgia ir tokių sąsajų.
G.Vaidelis, akcentuoja, kad moksleivių pasiekimams ne technologijos, ne suolas ar suremontuota mokykla daro esminę įtaką, o mokytojų kompetencija.
„Todėl ir skaitmeninių technologijų naudojimas bus sunkiai įvertinamas pasiekimams gerinti. Čia kaip bet kokiam sporte - negali kalbėti vien tik apie įrangos įtaką rezultatams. Svarbiau žmogaus, naudojančio tą įrangą, profesionalumas”, - įsitikinęs G.Vaidelis.
Anot jo, ypač svarbu, kad mokytojai patys siektų tobulėti ir mokytųsi taikyti šiuolaikines skaitmenines technologijas mokymui.
„Manau, jei pedagogai mokymo procese naudotų daugiau moderniųjų technologijų, jie sutaupytų daugiau laiko, kurį galėtų išnaudoti gabesniems ar silpniau besimokantiems. Neabejoju, kad mokytojas, išmanantis skaitmenines technologijas ir gebantis kūrybingai pateikti medžiagą savo pamokose, tikrai labiau motyvuotų daugiau moksleivių. Be to, galėtų lengviau ir kūrybiškiau paaiškinti sunkiai suprantamas temas”, – įsitikinęs UPC direktorius.
Manau, jei pedagogai mokymo procese naudotų daugiau moderniųjų technologijų, jie sutaupytų daugiau laiko, kurį galėtų išnaudoti gabesniems ar silpniau besimokantiems.
Pasak Simono Skupo, kuris atstovauja technologijų kompanijai „Samsung“ Lietuvoje, šiandieninėje mokykloje įgyti gebėjimai yra tiesiogiai susiję su jaunimo konkurencingumu darbo rinkoje.
„Mes, kaip technologijų kompanija, ne tik labai gerai suprantame technologinių galimybių teikiamą naudą, bet ir tai, kad lemiamą reikšmę turi gebėjimai jomis naudotis. Todėl manome, kad mokytojų skaitmeninio raštingumo gebėjimai – labai svarbus aspektas norint išugdyti gabią ateities kartą“, – sako S.Skupas.
Svarbiausia, anot visų pašnekovų, reikia išmokti žiūrėti į išmaniąsias technologijas kaip į galimybę praturtinti mokymo ir mokymosi procesą, o ne kaip į nepamatuotą grėsmę.
