Darbo sutartyse nesulygstama dėl konkrečių darbų, už kuriuos mokamas atlygis, o tik nurodoma etato dalis. Taip mokytojas priverčiamas už tą patį atlygį dirbti visus įmanomus darbus. Realus darbo krūvis nefiksuojamas ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose.
„Visi tai žino, bet darbo laiko apskaitos dokumentuose realus dirbtas laikas nenurodomas. Mūsų nuomone, tai yra ne tik savęs ir kitų apgaudinėjimas, bei dar blogiau – dokumentų klastojimas. Deja, dauguma mokyklų vadovų ir mokytojų tiesiog bijo susidariusiai praktikai prieštarauti arba tiesiog plaukia pasroviui per daug nesigilindami“, – komentuoja Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas.
LŠDPS kartu su advokatais parengė specialias lenteles ir pasiūlė mokytojams nuo šių metų rugsėjo 1 d. jose žymėti darbo laiką, kurį jie realiai skiria darbui. Užfiksavę didesnį darbo krūvį mokytojai raštu apie tai informuos mokyklos vadovą ir prašys už tai atlyginti įstatymų numatyta tvarka.
Būtent taip jau padarė Vilniaus Žemynos progimnazijos anglų kalbos mokytoja Jurgita Kiškienė: „Pateikiau direktorei prašymą apmokėti už realiai atliktus darbus, tačiau nežinau, ar man bus sumokėta. Tad man neaišku, ar kitą savaitę man vis dar ruoštis pamokoms, ar taisyti mokinių darbus, nes darbo užmokesčio sistemoje numatytą laiką pasiruošimui pamokoms ir vertinimui beveik jau esu išnaudojusi“.
Kaip teigiama išplatintame pranešime, apie šią problemą ne kartą yra kalbėta su Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadovybe. Ministras A.Monkevičius problemą pripažįsta, tačiau teisės aktų nesilaikymas toliau toleruojamas. „Raginame ministrą kuo skubiau imtis konkrečių veiksmų, – teigia LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas. – Maža to, kad valstybė mokytojams nemoka jų darbui adekvataus atlyginimo, bet dar ir verčia teisybės ieškoti teismuose“.
LŠDPS laikosi pozicijos, jog švietimo įstaigose darbo laiko apskaita turi būti taip sureguliuota teisės aktais, kad nereikėtų mokytojams ir mokyklų vadovams tapti ekonomistais ir teisininkais. Juolab, kad laisvės nepalieka ir visiškai ribotos mokyklos finansinės galimybės.
