Sveikatos apsaugos ministras A.Veryga pirmadienį Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai savivaldybėms pavedė išduoti 54540 greitųjų testų „AMP Rapid Test SARS-CoV-2 IgG/IgM“.
Gautus testus savivaldybių administracijų direktoriai turės išdalyti tyrimus atliksiančioms gydymo įstaigoms.
Daugiausiai greitųjų testų teks Vilniaus, Kauno, Klaipėdos savivaldybėms, taip pat – Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Vilniaus ir Kauno rajonų, Marijampolės, Mažeikių rajono savivaldybėms. Visą sąrašą galite rasti čia.
„Mokytojai priskiriami aukštos rizikos visuomenės grupei, kuri nuolat kontaktuoja ir lankosi vietose, pasižyminčiose didele žmonių koncentracija. Šiuo nemokamu testavimu siekiama išsiaiškinti ir įsivertinti, kokia visuomenės dalis gali būti persirgusi koronavirusu ir ateityje lengviau prognozuoti epidemiologinę situaciją“, – antradienį žiniasklaidai išplatintame pranešime paskelbė Sveikatos apsaugos ministerija.
Jame pabrėžiama, jog greitieji serologiniai testai nėra tinkami esamo susirgimo diagnostikai, tad gavus teigiamą rezultatą dėl koronaviruso, švietimo įstaigų darbuotojams reikės išsitirti, ar šia liga neserga šiuo metu.
Tiesa, pranešime nerašoma, ar sulaukę teigiamo greitojo testo atsakymo švietimo įstaigų darbuotojai turės izoliuotis.
Tirtis neprivaloma
Antradienį spaudos konferencijos metu ministras A.Veryga teigė, jog tokioje situacijoje izoliuotis reikėtų.
Siūlyčiau tokiam žmogui [...] izoliuotis.
„Vadovaujantis sveika logika, jei greitasis testas būtų teigiamas, ir pagal dabartines tvarkas ir nurodymus žmogus turėtų registruotis PGR testo atlikimui, siūlyčiau tokiam žmogui [...] izoliuotis“, – kalbėjo jis.
Izoliacija, anot A.Verygos, turėtų tęstis tol, kol būtų atliktas COVID-tyrimas imant mėginį iš nosiaryklės ir paaiškėtų atsakymas.
„Mokytojo susirgimas arba nebuvimas dieną ar dvi darbe ugdymo įstaigoms nėra didelė naujiena. Ugdymo įstaigos iki šiol susitvarkydavo, rasdavo, kas mokytoją pavaduoja laikinai. Neabejoju, kad ras ir dabar“, – dėstė ji.
Apie tai, jog greitieji testai (kai analizuojamas žmogaus kraujas, o ne kvėpavimo takų gleivinės mėginiai) bus naudojami tiriant į ugdymo įstaigas sugrįžusius darbuotojus, A.Veryga užsiminė praėjusią savaitę. Jis pabrėžė, jog išsitirti nebus privaloma.
„Tai nebus kažkoks privalomas testavimas. Tai bus kaip ir galimybė atlikti tokį testą.
Savivaldybės turės susiplanuoti su sveikatos priežiūros įstaigomis ir suplanuoti asmens sveikatos priežiūros specialistą, greičiausiai – slaugytoją, kuri atkeliautų į ugdymo įstaigą ir galėtų tokius testus paimti ir suvesti juos į elektroninės sveikatos sistemą“, – komentavo ministras.
Įprastai greitaisiais testais aiškinamasi, ar asmuo persirgo COVID-19 ir susiformavo šios ligos imunitetas. Bandant sužinoti, ar asmuo serga koronavirusu šiuo metu, greitieji testai neturėtų būti naudojami – tam jie esą nepatikimi.
Jie visiškai netinkami ir negali būti naudojami COVID-19 diagnozei patvirtinti.
„Greitieji serologiniai testai, jeigu veikia, aptinka imuninį atsaką į infekciją, kuriam susiformuoti reikia iki 2 savaičių nuo simptomų pradžios, o ne patį virusą. Dėl šios priežasties jie visiškai netinkami ir negali būti naudojami COVID-19 diagnozei patvirtinti“, – anksčiau komentavo Kembridžo universiteto ligoninės gydytojas Tumas Beinortas.
Įtariami COVID-19 atvejai nepasitvirtino
Tą pačią poziciją dėstė ir Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė Aurelija Žvirblienė. Ji tikino, jog mokytojų testavimas greitaisiais testais nėra tikslingas.
Greitųjų testų šį pavasarį buvo įsigijusi ir Lietuvos kariuomenė. Jos teigimu, testais buvo tikrinami iš namų grįžę šauktiniai. Tačiau nė vienas greitaisiais testais nustatytas įtariamas koronaviruso atvejis, vėliau atlikus laboratorinius tyrimus, nepasitvirtino, rašo BNS.
„Būtent šiais testais kaskart buvo tikrinami iš namų grįžę šauktiniai, ir tik gavus teigiamą greitojo testo rezultatą, kariai būdavo izoliuojami ir tiriami jau tiksliai dėl COVID-19 diagnozavimo ar paneigimo (tokių atvejų buvo ne vienas, tačiau visais atvejais po greitojo testo atlikus COVID-19 identifikuojančius testus pastarųjų atsakymai buvo neigiami)“, – nurodė Lietuvos kariuomenės atstovas.
Klausiamas, kodėl švietimo įstaigų darbuotojus reikia tirti greitaisiais testais, A.Veryga anksčiau aiškino, jog ši bendruomenė nerimauja ir norima jai sudaryti galimybę išsitirti. Be to, pabrėžė, jog asmuo, kuriam formuojasi COVID-19 ligos imunitetas vis dar gali sirgti.
„Tai, kad yra nustatomas antikūnų susiformavimas, nereiškia, kad žmogus yra baigęs sirgti. Gali būti ir tokių atvejų, bet gali būti ir tokių atvejų, kada bus nustatomi židiniai, – dėstė ministras. – Labai daug jų nenustatysim, bet tai tikrai pridės tam tikro saugumo ir pasitikėjimo tiems žmonėms, kurie turi eiti, grįžti [į mokyklas], ir kurie yra rizikos grupėje.“
Kitos spaudos konferencijos metu A.Veryga teigė, jog greitaisiais testais bus tiriami ne tik mokytojai. Pirminis tyrimų tikslas, anot jo, išsiaiškinti „tam tikrą epidemiologinę situaciją“, o ne nustatyti užsikrėtusiuosius COVID-19.
Daro prielaidą, kad testų nėra kur dėti
Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją kovo mėnesį už daugiau nei 6 mln. eurų iš įmonės „Profarma“ įsigijo daugiau nei pusę milijonų Austrijos gamintojo testų. Didžioji jų dalis iki šiol nepanaudota, nes nėra tinkami greitajai COVID-19 diagnostikai, rašo BNS.
Dalis greitųjų testų šiuo metu yra naudojami populiacijos tyrimui, jų pirkimo aplinkybes narplioja Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.
Bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas Julius Kalibatas, vertindamas ministerijos iniciatyvą greitaisiais testais tirti švietimo įstaigų darbuotojus, padarė prielaidą, jog jų neturima kur dėti.
Norint realiai padėti mokytojams, būtina juos testuoti ir išsiaiškinti, ar jie neužsikrėtę virusu.
Mokytojams, anot jo, derėtų daryti COVID-19 molekulinius PGR tyrimus.
„Norint realiai padėti mokytojams, būtina juos testuoti kaip ir visus medicinos darbuotojus ir išsiaiškinti, ar jie neužsikrėtę virusu, ar nesukelia pavojaus mokiniams ir aplinkiniams. O jeigu ministerija neturi kur dėti greitųjų testų, ką gi, tai jau eilinė sveikatos apsaugos ministerijos problema“, – komentare rašė J.Kalibatas. Visą jį galite rasti čia.
