15min žurnalistas mėgino apsilankyti bent dešimtyje sostinės mokyklų, tačiau daugumos jų vadovai atsisakė pasimatyti dėl laiko stokos. Intensyviai ruošėsi mokslo metų pradžiai.
Jų poziciją puikiai supranta Vilniaus Baltupių progimnazijos vadovė Ligita Visockienė, kuri laiko susitikti atrado. Jos teigimu, šiemet prieš Rugsėjo 1-ąją reikėjo paplušėti gerokai daugiau nei anksčiau.
„Iš tikrųjų teisūs yra vadovai. Yra sunku sureguliuoti srautus, daug techninio darbo, susitelkimo, daug susitarimų. <...>. Tvarkaraščių paruošimas. Reikėjo gerai apgalvoti, ypač kai klasės skirstomos į pogrupius, kuris pogrupis lieka klasėje, o kuris išeina ir kaip išeina, kuria kryptimi. Daug judėjimo susitarimų reikėjo atrasti, daug sprendimų priimti, ir tai papildomas darbas, lyginant su ankstesniais metais“, – sakė ji.
Vieni pagrindinių reikalavimų yra, kad vienai klasei pamokos vyktų viename kabinete, kad būtų atskirti mokinių srautai, dažnai liečiami paviršiai valomi ne rečiau kaip du kartus per dieną, reikia adaptuoti laiką ir sąlygas pavalgyti. L.Visockienė pasidalijo, kaip šiuos ir kitus iššūkius sumąstė spręsti savo vadovaujamoje mokykloje.
Pirmiausia į pamokas vaikai pagal amžių eis skirtingu metu. Pradinukai į mokyklą atvyks 8 valandą, o penktų–aštuntų klasių mokiniai į suolus susės 8 val. 55 min. Prieš jiems įeinant į mokyklos koridorius bus pamatuojama temperatūra.
Judėjimai mokykloje sudėlioti pagal specialų žemėlapį, pamokos vienai klasei vyks viename kabinete.
„Mums pavyko šį klausimą išspręsti. Toks buvo pirmasis sunkus darbas suskaičiuoti, kiek turime kabinetų, ar visi tilpsime. Ir viską apsvarstę, pamatavę, atradome kabinetų ir galėjome patalpinti juose atskiras klases taip, kaip sėdi pradinukai“, – pažymėjo vadovė.
Kabinetuose taip pat yra paruoštos dezinfekcinės priemonės.
Nors reikalavimus pavyko įgyvendinti, L.Visockienė turi nuogąstavimų, ar jie bus veiksmingi.
„[Kai prasidės mokslo metai], turėsime pasitikrinti, kaip mums pavyko pasiruošti. Manau, iškils dar kitokių klausimų, negu jų iškilo iki šiol. Na, ir stebėti vieniems kitus, saugotis, stengtis kuo ilgiau būti kartu, kad nereikėtų išeiti į nuotolinį ugdymą. Labai norėtųsi [neišeiti]“, – teigė direktorė.
„Daug kas neramina. Neramina ir mūsų pačių sveikatos saugojimas, kaip mes gebėsime saugoti vieni kitus. Neramina ir žinių kokybė, ar nenukentės. Neramina ir techninių priemonių panaudojimas – daug dalykų, kurie tikrai neramina“, – mintimis apie mokslo metų pradžią dalijosi L.Visockienė.
Daugėjant atvejų – didesnė nuotolinio mokymosi tikimybė
Augant susirgimų skaičiui Lietuvoje, nuotolinis mokymas nėra jau toks tolimas.
Parengtose rekomendacijose skelbiama, kad kai tam tikroje savivaldybė bus 25 užsikrėtimai 100 000 gyventojų per 14 dienų ir bent 10 proc. iš naujų užsikrėtimų bus nesusiję su žinomais, valdomais ir lokalizuotais bei įvežtiniais atvejais, tada bus tikimybė pereiti prie nuotolinio ugdymo.
Švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus teigimu, kartu su epidemiologais bus vertinama kiekvienos savaitės statistika ir tariamasi dėl nuotolinio ugdymo. Sprendimai turėtų būti priimami savaitės viduryje, o taikomi nuo kitos savaitės pradžios.
Rugsėjo 1 dienos duomenimis, 25 ir daugiau susirgimų 100 000 gyventojų nustatyti 9 savivaldybėse.
Jeigu kokioje nors mokykloje kiltų COVID-19 protrūkis, karantinas galėtų būti įvestas iškart. Tą sprendžia vyriausiasis šalies epidemiologas.
Į mokyklas žengė apie 323 tūkst. mokinių
Antradienį į 1031 Lietuvos mokyklą susirinko apie 323 000 mokinių. Mokslus pradės daugiau nei 27 000 pirmokų, 19 700 šiemet mokyklas baigsiančių abiturientų, skelbia ministerija.
Bendrojo ugdymo mokyklose dirba 27 200 mokytojų.
Universitetų pirmakursiai dėl vėliau vykusio priėmimo mokslo metus šiemet pradės rugsėjo 14 dieną.
