Kaip „15min“ sakė Vilniaus savivaldybės Švietimo departamento direktorius Gintaras Alfonsas Petronis, mokyklų pertvarka sostinėje būtina dėl netolygaus mokinių pasiskirstymo. „Vienose mokyklose yra antra pamaina, o kitose mokyklose mokinių sumažėjo tiek, kad mokykloms pradėjo trūkti vadinamųjų mokinio krepšelio lėšų. Todėl ėmė mažėti mokytojų atlyginimai“, – sakė G.A.Petronis.
Jo turimais duomenimis, pamokos dvejomis pamainomis vyksta 13-oje iš 47-ių sostinės mokyklų, o mokinio krepšelio lėšų (3310 Lt vienam mokiniui per mokslo metus – red. past.) neužteko maždaug 20-čiai mokyklų. „Pagal Švietimo ir mokslo ministerijos pateiktus duomenis, mokykloje turi mokytis ne mažiau 500 mokinių, kad mokinio krepšelio lėšų užtektų“, – kalbėjo G.A.Petronis.
Jo teigimu, sunkiausia nuspręsti, ką daryti su tomis mokyklomis, kurioms nepakanka mokinio krepšelio lėšų. Kai kurias švietimo įstaigas ketinama sujungti. Tam nepritarianti Lietuvos lenkų rinkimų akcija ketvirtadienį Europos aikštėje organizuoja protesto akciją.
 |
| Švietimo departamento direktorius G.A.Petronis sako, kad mokyklų reforma sostinėje būtina, nes dėl nevienodo mokinių pasiskirstymo kai kurioms mokykloms nepakanka mokinio krepšelio lėšų. |
Švietimo departamento direktoriaus G.A.Petronio tvirtinimu, reorganizuoti mokyklas skatina ir tai, jog rengiamame Švietimo įstatymo pataisų projekte numatyta, kad nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. Lietuvoje turėtų nebelikti vidurinių mokyklų. „Lieka pradinės (1–4 klasės) ir pagrindinės mokyklos (1–10), progimnazijos (1–8), gimnazijos (9–12)“, – vardijo pašnekovas.
„Tas mokyklas, kuriose mokinių skaičius siekia 200–300, reikia reorganizuoti. Mokykloms, kurios dar gali save išlaikyti, bandysime tą procesą daryti mažiau skausmingą. Tariamės su mokyklų bendruomenėmis ir leidžiame joms pasirinkti reorganizacijos kelią: arba jos savo ateitį mato kaip progimnazijos, arba kaip pagrindinės mokyklos. Yra tokių mokyklų, kurios save ateityje įsivaizduoja gimnazijomis“, – sakė G.A.Petronis.
Planuojama sujungti dvi rusiškąsias – Dobužinskio ir Lukiškių – vidurines mokyklas. „Vienoje ir kitoje mokykloje vaikų skaičius kritinis – apie 300 kiekvienoje“, – sakė Švietimo departamento direktorius. Jis svarstė, kad iš šių dviejų sujungta mokykla turėtų atsirasti Lukiškių vidurinės mokyklos patalpose. „Dobužinskio mokyklos pastatas kažkada buvo skirtas ligoninei. Nei sporto salės, nei aktų salės, nei valgyklos ten nėra“, – dėstė G.A.Petronis.
Vilniaus M.Dobužinskio vidurinės mokyklos direktorius Anatolijus Romanovičius sakė, kad oficialios informacijos apie galimą mokyklų jungimą kol kas neturi, tačiau patikino, kad tokiai idėjai nepritaria. „Mes jau buvome sujungti vieną kartą. 2001 m., miesto tarybos nutarimu, buvo sujungtos Paupio, Naugarduko ir M.Dobužinskio mokyklos. Tai kiek dar galima?“ – klausė direktorius.
Lukiškių vidurinės mokyklos direktorius Vladimiras Dobryginas į savivaldybės planus sujungti mokyklas reagavo santūriai. „Jei bus toks planas, reikės vykdyti. Yra nedidelės mokyklos, tai gal ir teisingas bus sprendimas“, – sakė V.Dobryginas. Jis pripažino, kad daugelis nedidelių mokyklų pastaruoju metu verčiasi sunkiai. „Praktiškai visos mokyklos, kuriose yra mažiau nei 400 mokinių ir net šiek tiek didesnės, šiemet jau pamatė, kad tų lėšų trūksta. Jeigu nori išgyventi reikia taupyti“, – kalbėjo pašnekovas.
Nepatenkintų yra ir daugiau
G.A.Petronio teigimu, galėtų būti sujungtos ir dvi lenkiškosios mokyklos – Lelevelio vidurinė ir Vivulskio pagrindinė: „Aštri diskusija vyks, kurios mokyklos – Vivulskio ar Lelevelio – patalpose turės veikti mokykla.“
Lelevelio vidurinės mokyklos direktorė Edita Zubel planų sujungti Lelevelio ir Vivulskio mokyklas nekomentavo. „Aš tokios informacijos neturiu. Kai man bus parašyta juodai ant balto tada komentuosiu“, – sakė E.Zubel.
Vivulskio pagrindinės mokyklos direktorė Jolanta Sušinska teigė girdėjusi kalbų apie galimą mokyklų jungimą, bet pabrėžė kol kas tam nepritarianti. Esą prieš dešimtmetį jos vadovaujama mokykla jau buvo reorganizuota iš vidurinės mokyklos į pagrindinę. „Mes buvom vidurinė, reorganizavo į pagrindinę, ką dabar vėl tapsim vidurine?“ – klausė J.Sušinska.
Permainomis nesidžiaugia ir Tuskulėnų vidurinė mokykla. Kaip „15min“ sakė mokyklos direktorius Ričardas Vitkus, pagal savivaldybės planus, jo vadovaujama mokykla turėtų tapti progimnazija. Tokie savivaldybės planai didelio pritarimo mokyklos bendruomenėje nesulaukė.
„Audringai reaguojam. Vaikai pasirinko mokyklą, o paskui, po 8 klasių, turės bėgti į kitą. Jei mokykla stipri, išsilaiko, tai kam ją reorganizuoti“, – kalbėjo R.Vitkus. Jo vadovaujamoje mokykloje šiuo metu mokosi apie 1200 mokinių. 250 iš jų mokosi antroje pamainoje. Ši problema, anot G.A.Petronio, vykdant pertvarką, turėtų išnykti. „Sumažės mokinių skaičius, o vyresnių klasių mokiniai bus nukreipiami į artimiausias gimnazijas“, – sakė Švietimo departamento direktorius.
Ruošiasi priestatų statyboms
Žvėryno gimnazija šiuo metu turi 1178 mokinius. Šios mokyklos šeštokai – apie 150 vaikų – mokosi popietinėje pamainoje. „Mokyklos teritorijoje numatyta statyti priestatą. Dabar aiškinamės, ar tą galima daryti. Jeigu viskas tvarkoj, iki šių metų pabaigos bus galima skelbti konkursą ir statybos darbai galėtų prasidėti kitą vasarą“, – sakė G.A.Petronis.
Žvėryno gimnazijos direktorė Daiva Žiurienė teigė esanti patenkinta tokiais planais. „Popierinio varianto nemačiau, bet tokiu atveju, turės būti atskirta pagrindinė mokykla ir gimnazija“, – sakė D.Žiurienė. Pagrindinė mokykla arba gimnazija būtų iškelta į būsimą priestatą, mokykloje nebeliktų antros pamainos. Priestatą ketinama statyti ir Gabijos gimnazijos teritorijoje.
Politikai ruošia piketą
Mokyklų reformai nepritariantys politikai – Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) – šį ketvirtadienį Europos aikštėje organizuoja protesto akciją.
LLRA atstovas, Vilniaus savivaldybės tarybos narys Jaroslavas Kaminskis, „15min“ aiškino, kad reorganizacija ruošiama nesitariant su visuomene ir mokyklų bendruomene.
„Pagerės gyvenimas Lietuvoje, pradės grįžti žmonės iš užsienio. Kur mes tada patalpinsime jų vaikus, į kokias mokyklas?“ – piktinosi J.Kaminskis ir priminė, kad per pastaruosius 20 metų sostinėje buvo pastatyta tik viena mokykla.
Tam, kad būtų išspręsta mokyklų finansavimo problema, jis siūlė steigti mokyklų susivienijimus. „Apjungti tris, keturias mokyklas, padaryti atskirą juridinį vienetą ir viduje jos galės su mokinio krepšeliu tvarkytis taip, kaip norės. Tai viena išeitis, o tokių mokyklų, kur būtų tragiškai mažai mokinių, nėra. Reorganizacija liečia ir tas mokyklas, kurios yra pilnos ir nereikalauja papildomų lėšų“, – sakė J.Kaminskis.
Mokyklų finansavimas
Mokyklos finansuojamos iš dviejų šaltinių: valstybės dotacijų ir savivaldybių skiriamų lėšų. Valstybės dotacija – tai vadinamasis mokinio krepšelis – 3310 Lt vienam mokiniui vieneriems mokslo metams.
Dalis krepšelio lėšų yra skiriama mokyklos valdymui, bibliotekoms, pedagogų atlyginimams. Kita dalis numatyta vadovėliams, mokymo priemonėms, mokytojų tobulinimuisi, egzaminų organizavimui ir kitoms reikmėms. Už mokyklų aplinkos tvarkymą, šildymą ir pan. moka miesto savivaldybė.
