Ketvirtadienį Kauno miesto savivaldybės taryba nustatė priešmokyklinio ugdymo grupių ir klasių komplektų skaičių savivaldybės biudžetinėse bendrojo lavinimo mokyklose 2011–2012 mokslo metams. Prieš tai politikai patvirtino ir bendrojo lavinimo mokyklų steigimo, reorganizavimo, vidaus struktūros pertvarkymo ir pertvarkos 2008–2012 m. priemonių plano pakeitimus. Koreguoti planą prireikė, kai šiemet kovą Seimas patvirtino naujos redakcijos Švietimo įstatymą, kuriame numatyta naujovių.
Politikų palaimintas dokumentas sutiktas prieštaringai. Ypač daug diskusijų sukėlė pritarimas leisti komplektuoti 5 klases Kauno „Santaros“ ir „Varpo“ gimnazijose. Kai kurie politikai atvirai dėstė, jog toks sprendimas tęsia jau keletą metų Kaune vykstantį mokyklų tinklo pertvarkos chaosą, kuriame gimnazijos neretai laikomos „šventomis karvėmis“. Vyriausybės atstovė Kauno apskrityje Rasa Noreikienė atkreipė dėmesį, jog naujieji sprendimai gali prieštarauti teisės aktams ir įstatymams. Todėl neatmetama galimybė, jog vos priimti jie neteks galios.
Gelbėjimo rato nebemes niekam
Apie tai, ar leisti Kauno „Santaros“ ir „Varpo“ gimnazijoms kitų metų rugsėjį formuoti 5 klases, daug diskutuota Kauno miesto savivaldybės tarybos Švietimo ir sporto komitete. Kai kurie jo nariai, žadėję netaikyti išimčių, galiausiai persigalvojo. Savo ir kolegų veiksmus teisinęs Kauno vicemeras, kuruojantis švietimo sritį, Povilas Mačiulis „15min“ užtikrino, kad ši išimtis nesikartos.
„Tai – kraštutinės išimtys, kurios bus taikomos tik vieną kartą ir tik šioms dviem mokykloms. Apsisprendėme taip tik dėl to, kad neleidus formuoti 5 klasių šios mokyklos būtų priverstos jau šiemet užsidaryti“, – sakė „Vieningojo Kauno“ atstovas.
 |
| Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Naujasis Kauno mero pavaduotojas P.Mačiulis nuo liepos mokyklų reformos klausimams žada skirti ypatingą savo ir kolegų dėmesį. |
Kauno „Santaros“ gimnazijoje šiuo metu mokosi daugiau kaip 700 moksleivių. Tačiau mokykla išleis 230 abiturientų. O rudenį planuoja surinkti tik dvi naujas 9 klases.
„Jei politikai būtų nusprendę neleisti komplektuoti 5 klasių, mums būtų tekę atleisti trečdalį mokytojų, kurie nebeturėtų pakankamo darbo krūvio“, – sakė Kauno „Santaros“ gimnazijos direktorė Violeta Gedgaudaitė. Panaši padėtis ir „Varpo“ gimnazijoje.
Pertvarką stabdo įstatymai
Švietimo ir ugdymo skyriaus duomenimis, 2002–2011 m. Kauno miesto mokyklose sumažėjo daugiau nei 17 tūkst. moksleivių. Mokyklose nebeliko 609 klasių. Atsižvelgiant į vaikų skaičiaus mažėjimo tendencijas, dar 2005 metais Kaune pradėta mokyklų tinklo reforma – apsispręsta jų skaičių optimizuoti.
Tačiau pertvarka vyksta chaotiškai. Valdininkai teisinasi, esą įvykdyti suplanuotų darbų neįmanoma, nes nuolat keičiama teisinė bazė ir Švietimo įstatymas. Liepą įsigaliosiančiame naujos redakcijos Švietimo įstatyme numatoma nuo 2015 metų atsisakyti vidurinės mokyklos, įtvirtinant trijų lygių mokyklas – pradinę, progimnaziją bei gimnaziją. Kai kurių mokyklų bendruomenėms sukilus prieš reformą, Seimas įstatyme įrašė papildomų išlygų, leidžiančių išlaikyti vadinamąją ilgąją gimnaziją.
Kauno miesto savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas Antanas Bagdonas įsitikinęs, kad nauji reikalavimai dar labiau pristabdė ir taip jau buksuojančią mokyklų pertvarką.
„Anksčiau galiojo nuostata, kad, jeigu mokyklose rudenį nebus trijų naujų 11 klasių, ji turi būti pertvarkoma į progimnaziją. Paskui padarė, kad užtenka 2 klasių ir 50 vaikų. O naujausias nutarimas, priimtas kovo 30-ąją, sako, kad užtenka 2 klasių, nesvarbu, kiek jose vaikų. Remiantis juo išeina, kad negalima pertvarkyti nė vienos Kauno mokyklos, nes visos turi po dvi 11 klases. Jeigu vis dėlto nuspręsta jas pertvarkyti, mokyklos gali paduoti mus į teismą, kuris panaikins savivaldybės tarybos sprendimus, kaip neatitinkančius Švietimo įstatymo nuostatų“, – piktinosi valdininkas.
Taisys savo klaidas
Išjudinti stringančią reformą bandantys naujosios kadencijos politikai žada nekartoti pirmtakų klaidų.
 |
| Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./K.Kriščiūnas dėl stringančios tinklo pertvarkos kaltina per daug nuolaidų dariusą buvusią miesto valdžią |
„Pertvarka vyksta jau šešti metai, bet iki šiol nepadaryta nieko. Gimnazijos nuo senų laikų buvo kaip šventos karvės – neliečiamos. Nenoriu kritikuoti nei gimnazijos personalo, nei vadovų ar tėvų, bet jie kažkada norėjo būti gudresni už kitus – veržėsi gauti gimnazijų statusą. Dabar padėtis tokia, kad tie, kurie neskubėjo, kažkaip gyvena. O tos mokyklos, kurios skubėjo, neturi ką daryti – moksleivių trūksta. Grįžti atgal nebėra kur. Todėl bandoma ieškoti išimčių, kaip kad buvo įprasta esant ankstesnei valdžiai“, – kritikavo Kauno vicemeras socialdemokratas Kęstutis Kriščiūnas.
Politikas įsitikinęs, jog vakar kai kurioms miesto gimnazijoms suteiktos privilegijos – galimybė formuoti 5 klases, nėra teisingas sprendimas.
„Nuoširdžiai tikiuosi, kad mūsų koalicija grįš prie šitų klausimų po liepos 1-osios, kai įsigalios naujasis Švietimo įstatymas. Tuomet peržiūrėsime miesto mokyklų tinklą ir pirmiausia išnaikinsime katalikiškas mokyklas, kurių dabar prisisteigė“, – pabrėžė K.Kriščiūnas.
Švietimo ir ugdymo skyrius taip pat informavo, kad iki rudens Kauno miesto savivaldybės tarybai ketinama parengti naują, koreguotą mokyklų pertvarkymo bendrąjį planą, kuriame atsispindės visi nauji Vyriausybės priimti nutarimai, Švietimo įstatymo pataisos.
„Tada bus aišku, kokioms mokykloms ateityje bus leidžiama komplektuoti 11 klases, kurios turės keisti savo profilį, o ateityje galbūt kai kurias mokyklas net ir uždaryti dėl mažėjančio vaikų skaičiaus Kauno mieste“, – kalbėjo Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas A.Bagdonas.
 |
| Vyriausybės atstovė Kauno apskrityje Rasa Noreikienė |
Vyriausybės atstovė Kauno apskrityje Rasa Noreikienė: „Kauno miesto tarybos priimti sprendimai dėl švietimo įstaigų pertvarkos greičiausiai pažeidžia įstatymus. Juos analizuosime, o jei reikės – kreipsimės į Švietimo ir mokslo ministeriją. Keista tai, kad vieni sprendimo projektai buvo pateikti, o visai kiti patvirtinti. Vienas pagrindinių pažeidimų, kuris galėjo būti padarytas, tai, kad naujieji sprendimai prieštarauja 2008 metais patvirtintam bendrojo lavinimo mokyklų steigimo, reorganizavimo, vidaus struktūros pertvarkos priemonių planui. Klausimai, susiję su mokyklų pertvarka, visada jautrūs.
Tačiau tas planas tam ir buvo tvirtinamas, kad ugdymo įstaigos žinotų – kurios išliks, o kurios – ne. Jei įtarimai dėl pažeidimų pasitvirtintų, galimi du keliai: rašyti teikimą ir reikalauti, kad politikai artimiausiame tarybos posėdyje svarstytų nutarimo pataisas. Jei to nepadarys, bus kreiptasi į teismą. Taip pat aš, kaip Vyriausybės atstovė, turiu teisę per dvi darbo dienas stabdyti priimtus sprendimus. O po to jau bylinėtis. Išanalizavusi turimus dokumentus, priimsiu sprendimą“.
 |
| ŠMM nuotr./Viceministras Vaidas Bacys |
Švietimo ir mokslo ministerijos viceministras Vaidas Bacys: „Kiekviename mieste situacija su mokyklų tinklo pertvarka yra skirtinga. Panevėžys, Šiauliai, Klaipėda jau viską susitvarkę. Vilnius palaipsniui priima galutinius sprendimus. Tuo metu Kaunas kol kas turi dar daug diskusijų. Mano akimis, pagrindinė kauniečių problema – šnekėjimo stoka. Aš kalbu ne apie vienos ar kitos institucijos, jų skyrių nebendravimą, bet apie viso miesto.
Reikia, kad būtų paisoma vienas kito interesų: mokyklų, tėvų, savivaldybės. Mokyklų bandymai išlikti bet kokia kaina, visiškai suprantami. Tačiau negalima ignoruoti to, kas akivaizdu: Kaune vaikų mažėja, todėl mokyklų tinklo problemą reikia spręsti. Mes dažnai prisirišame prie struktūros. Tačiau esmė ta, ar toje struktūroje viena ar kita programa (pradinis, pagrindinis ar vidurinis ugdymas) yra kokybiškai įgyvendinama. Jeigu matome, kad moksleivių mažėja, tai arba susitariame, kad visi mažėjame po truputį, bet išlieka visi. Arba priimti sprendimą, kad kažką teks paaukoti. Kuriuo keliu pasuks Kaunas, priklauso tik nuo pačios miesto bendruomenės. Tik jūs patys, kauniečiai, galite atsakyti, kas miestui geriau“.
