Švietimo bendruomenėje aštriausios diskusijos ir toliau verda dėl tautinių mažumų mokyklų – lenkiškų J.Lelevelio ir A.Vivulskio bei rusiškų M.Dobužinskio ir Lukiškių – sujungimo ir Antakalnio mokyklos reorganizavimo į gimnaziją bei pagrindinę mokyklą.
Tačiau gimnazija Antakalnyje atsiras tik tuomet, kai A.Vivulskio ir J.Lelevelio mokyklos bus sujungtos ir abiejų švietimo įstaigų mokiniai mokysis A.Vivulskio mokyklos patalpose.
Mokykla – perpildyta
„Mes to labai laukiame, nes reorganizavimo procesas tęsiasi jau nuo 2004 metų. Labai pavargome laukdami, daug ką praradome, bet neprarandame vilties, kad galų gale reorganizacija pajudės, matome jau šviesą tunelio gale. Bet procesas ilgas, nė viena mokykla nebuvo reorganizuota labai lengvai, tik kai kurios mokyklos apsiėjo be teismų“, – sakė Antakalnio vidurinės mokyklos direktorė Vita Kirkilienė.
Šiuo metu Antakalnio vidurinėje mokykloje mokosi 1 250 mokinių. Didžioji dalis pradinukų, apie 280, pamokas jau dabar lanko šalia įsikūrusioje J.Lelevelio mokykloje, tačiau Antakalnio vidurinė vis dar perpildyta – pagal projektą čia turėtų mokytis 800 vaikų.
Tiek pat vietų – 800 – yra J.Lelevelio vidurinėje mokykloje, tačiau šiuo metu ši mokykla turi vos kiek daugiau nei 200 moksleivių. Ją planuojama sujungti su netoliese, kitame Neries krante, esančia A.Vivulskio pagrindine mokykla, kuri taip pat nėra pilna – joje mokosi 203 moksleiviai.
Šios mokyklos bendruomenė sujungimui neprieštarauja – anot mokyklos direktoriaus pavaduotojos Svetlanos Novelskajos, vietos jų mokykloje yra pakankamai, kad tilptų ir J.Lelevelio mokyklą lankantys vaikai. „Jeigu reorganizacija vyks pagal dabar esantį planą, mus tokie procesai patenkintų“, – sakė pedagogė.
Nori reformą dar atidėti
Tačiau lenkų bendruomenė nenori susitaikyti su J.Lelevelio vidurinės mokyklos praradimu. Anot Vilniaus vicemero Jaroslavo Kaminskio, pernai gegužę buvo priimtas sprendimas nereorganizuoti šių mokyklų, kol bus priimtas naujas Švietimo įstatymas. Ar šis įstatymas bus Seime priimtas pavasarį, dar nežinia, kadangi rudens sesijoje tam politinės valios pritrūko.
„Ruošdama naujos redakcijos įstatymą Švietimo ir mokslo ministerijos darbo grupė dirbo keisdama klasių komplektavimo taisykles, tad turėtų atsirasti lengvatų komplektuojant klases. Jos galios visoms mokykloms. Kadangi turime demografinį nuosmukį, senosios mokyklų klasių komplektavimo taisyklės ne visur tinka“, – sakė J.Kaminskis. Anot vicemero, tai pagrindinė priežastis, kodėl reformos nereikėtų skubinti.
Tačiau sostinės Švietimo departamento vadovas Gintaras Alfonsas Petronis įsitikinęs, kad reformos atidėlioti nebegalima, ypač jeigu norima reorganizuoti mokyklas iki rugsėjo 1-osios.
„Pasikeitus tvarkai steigėjas, miesto taryba, turi žengti daugiau žingsnių, norėdamas reorganizuoti mokyklas. Pirmiausiai taryba turi priimti sprendimą leisti mokyklas reorganizuoti, tada parengiamos reorganizacijos sąlygos, jos užregistruojamos ir tik tada tenka priimti galutinį sprendimą dėl reorganizavimo. Tai gali trukti du ir daugiau mėnesių“, – sakė G.A.Petronis.
Anot G.Petronio, pagal Darbo kodeksą reorganizuojant įstaigą darbuotojams apie atleidimą reikia pranešti likus ne mažiau negu 4 mėnesiams iki tos dienos, todėl jeigu norima nuo rugsėjo 1-osios turėti reorganizuotas mokyklas, procedūros turi būti atliktos iki gegužės.
Klasės vietoj tualetų
Reforma besirūpinančio Vilniaus miesto tarybos Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Povilas Tamošauskas įsitikinęs, kad įgyvendinti šią reformą nebus lengva, nes nepasitenkinimas dėl reorganizuojamų mokyklų išliko, o artėja savivaldos rinkimai, iki kurių miesto politikai gali sprendimą vilkinti. Tai liudija ir paskutinę akimirką priimtas sprendimas nesvarstyti šio klausimo ketvirtadienio savivaldybės tarybos kolegijos posėdyje.
„Aš suprantu, kad J.Lelevelio mokykla niekur nenori kraustytis, nes turi labai gerai įrengtas patalpas, kuriose daug laisvų patalpų, net poilsio kambarių įrengti. O Antakalnio vidurinėje mokykloje kabinetai įrengti net vietoj tualetų, tai jau netelpa į jokius rėmus. Viena mokykla džiaugiasi turėdama nerealų komfortą, o kita dūsta“, – sakė P.Tamošauskas.
Anot pašnekovo, miestas privalo visiems sudaryti vienodas sąlygas mokytis. O diskusija, jo teigimu, kyla tik dėl miesto centre ar prestižiniuose rajonuose esančių švietimo įstaigų.
„Dėl mokyklų, esančių miesto pakraščiuose, tokių nesutarimų nekyla. Tarkim, sutinkama, kad būtų reorganizuota „Kregždutės“ pradinė mokykla, kurioje mokosi vos 9 mokiniai. O ten dirba ir mokyklos vadovė, ir mokytoja, be to, koks gali būti mokinių paruošimo lygis, jeigu vienoje klasėje mokosi ir pirmokas, ir trečiokas“, – stebėjosi P.Tamošauskas.
Diskusijos netyla ir dėl rusiškų Lukiškių bei M.Dobužinskio mokyklų sujungimo. Anot P.Tamošausko, šių mokyklų bendruomenės turėtų susimąstyti ir nesipriešinti reformai, nes per kelerius metus šios švietimo įstaigos gali tiesiog būti uždarytos, mat jau dabar jose mokosi vos po pusantro šimto vaikų.
Mokyklų reforma, po kurios šalyje liks tik pagrindinės mokyklos ir gimnazijos, turi būti baigta iki 2015 metų.
