Atsitokėję vieni šaipėsi, kiti – grasino, vienos profsąjungos – piktinosi, kitos – atsiribojo nuo premjero kalbų. O pats Algirdas Butkevičius, kaip įprasta, pradėjo kitą dieną nuo pareiškimo, kad jis gerbia mokytojus ir netiki, kad mūsų profsąjungos pasiduoda Rusijos įtakai, o baigė – viešu atsiprašymu. Negana to, profsąjungų atstovai išgirdo citatas iš tos slaptos pažymos. Čia lyg ir kyla klausimas, jei pažyma slapta, ar galima ją cituoti neturintiems leidimų dirbti su slapta informacija? Kita vertus, regis, mums pavyko suvokti, apie kokią įtaką kalbėjo premjeras ir kuo čia gali būti dėta nedraugiška kaimynė.
Antradienį premjeras A.Butkevičius pareiškė, kad švietimo profesinėms sąjungoms įtaką gali daryti ir Rusija: „Kai kurie profsąjungų lyderiai turi tam tikrų ryšių su tam tikromis Rusijos profsąjungų organizacijomis, [...] vyksta į tam tikras konferencijas Maskvoje, Sankt Peterburge. Kas gali paneigti, kad paskui tam tikri jų pasiūlymai ir norai nėra čia Lietuvoje įgyvendinami?“
Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė teigia išreikalavusi, kad saugumas pateiktų informaciją ir jai, o perskaičiusi apie švietimo profesines sąjungas nerado to, ką skelbė premjeras.
Seimo opozicija, iki šiol dažnokai naudojusi tą pačią Rusijos kortą, dabar nusišaipė.
„Esu sunerimęs dėl premjero būklės. Man toks jausmas, kad čia dabar premjerui arba kunigo reikia, arba psichologo“, – nuostabos neslėpė Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis.
Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė teigia išreikalavusi, kad saugumas pateiktų informaciją ir jai, o perskaičiusi apie švietimo profesines sąjungas nerado to, ką skelbė premjeras. „Apie pedagogų streikus ir apie pedagogų profsąjungas informacijos nėra“, – sakė L.Graužinienė.
Po visą dieną trukusių viešų svarstymų ir net grasinimų teismais, kitą dieną A.Butkevičius paneigė savo žodžius: „Mano, kaip ministro pirmininko, pareiga yra perspėti – ypač tas profsąjungas, organizacijas, kurios kai kurios organizuoja streikus, – kad prie tų streikų neprisijungtų tam tikri žmonės, kurie sukeltų tam tikrą chaosą, tas, kas yra daroma iš kai kurių kitų valstybių. Jeigu tai buvo suprasta, kad tai aš apkaltinau Lietuvos švietimo darbuotojus, tai aš šiandien čia drąsiai stovėdamas prieš kameras galiu atsiprašyt, ir atsiprašau.“
Negana to, premjeras, siekdamas nuraminti profsąjungas, regis, netgi pacitavo tą iš specialiųjų tarnybų gautą slaptą pažymą.
„Jis visos pažymos neskaitė, jis paskaitė tik įvadą, kad čia yra tokia specialiųjų tarnybų pažyma ir pasakė, kad būtent mes ten neminimi“, – situaciją komentavo Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Eugenijus Jesinas.
Kyla klausimas, tai kokios tada profsąjungos minimos pažymoje? Galbūt saugumas galėjo priminti viešus skandalus, kai pernai penki Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos atstovai su pirmininku Artūru Černiausku priešakyje skrido į Maskvoje profsąjungos aktyvui surengtus mokymus, pats A.Černiauskas – į Sočį dalyvauti Rusijos nepriklausomų profesinių sąjungų federacijos suvažiavime... Lietuvoje iš Rusijos atsivežtus metodus ugdant darbo žmonių pasipriešinimą diegia laikinai turintis leidimą gyventi Lietuvoje Jevgenijus Sivaikinas.
Vyriausybės vicekancleris Rimantas Vaitkus sako, kad prie protestuojančių mokytojų prisidėjo kita, su profesinėmis sąjungomis nesusijusi grupė. Premjeras esą norėjęs perspėti, kad protesto nuotaikomis gali pasinaudoti Lietuvai priešiškos jėgos galbūt iš Rusijos.
Gruodį „Aukštojo Moxlo“ atstovai susitarė su Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininku Andriumi Navicku palaikyti streiką ir vienytis platesniems reikalavimams – „valstybės biudžetą skirti švietimui, socialinei apsaugai, o ne ginklams.“
„Tai, kad vasario 15 d. eisenoje pasirodo tam tikra grupė, kuri save vadina antimilitaristine grupele, anarchistais, gal dar ką nors ir platina informaciją prieš šauktinius, prieš krašto apsaugos biudžeto didinimą, prieš kitus dalykus, ar tai tikrai yra tema, kurią reikėtų sieti su mokytojų atlyginimais? Juk mes kalbame apie atlyginimus, tai ir kalbėkim apie juos. O kuo čia dėtas šauktinių kvietimas į Lietuvos kariuomenę?“ – kalbėjo Vyriausybės vicekancleris Rimantas Vaitkus.
Iš tiesų, per protesto eitynes kai kurie dalyviai nešė plakatus raginančius švietimo finansavimą didinti krašto gynybos sąskaita. Buvo dalijamos proklamacijos, kuriose teigiama: „Baimėmis paremta krašto apsaugos stiprinimo politika valstybei kainuoja milžiniškus pinigus, kurie verčiau būtų skiriami socialinei apsaugai, švietimui, viešosioms paslaugoms.“ Šią agitaciją pasirašė švietimo profesinė sąjunga ir „Aukštasis Moxlas“. Šis neformalus Kaune veikiantis sambūris savo interneto svetainėje ragina solidarizuotis su streikuojančiais mokytojais: kelti trumpus vaizdo įrašus ir nuotraukas.
Gruodį „Aukštojo Moxlo“ atstovai susitarė su Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininku Andriumi Navicku palaikyti streiką ir vienytis platesniems reikalavimams – „valstybės biudžetą skirti švietimui, socialinei apsaugai, o ne ginklams.“
„Baimė dėl V.Putino Rusijos yra kurstoma. Tačiau, iš tiesų, nėra tiek daug pavojų. Jeigu jie yra, tai tada Lietuvos valdžia niekaip nesugeba jų ištransliuoti. Priima labai keistus įstatymus, pavyzdžiui, šauktinių grąžinimą, kuris neturi nieko bendro su krašto apsauga. Krašto apsaugai yra skiriami didesni pinigai: didesni pinigai pirkti vandens patrankoms malšinti kažkokias riaušes, kažką, kas yra absurdai“, – kalbėjo sambūrio „Aukštasis Moxlas“ atstovas Tadas Janušauskas.
„Yra labai aiškiai išdėstyta, kad švietimui turi būti 6 proc nuo BVP, o krašto gynybai 2 proc. Mes manom, kad biudžetas turi būti skirstomas tokiu principu“, – LRT laidai „Savaitė“ sakė Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas.
Buvęs Valstybės saugumo vadovas Gediminas Grina sako suprantąs premjero susirūpinimą dėl kai kurių procesų šalyje, tačiau, anot jo, aukščiausi valstybės vadovai turėtų liautis mojuoti vadinamosiomis pažymomis.
Politologas Justinas Šireika sako, kad valstybė neturi varžyti nuomonių laisvės, tačiau toks supriešinimas, siekiant vienaip ar kitaip diskredituoti krašto gynybą, Lietuvos įsipareigojimus NATO, gali būti žalingas valstybei: „Labai keista, kad supriešinami kariuomenės poreikiai, valstybės gynybos poreikiai ir kiti socialiniai visuomenės poreikiai. Aš manau, kad tai neturėtų būti supriešinama... Visgi tai galėtų būti naudinga tiems, kurie vienaip ar kitaip galėtų planuoti agresiją prieš Lietuvos valstybę.“
Buvęs Valstybės saugumo vadovas Gediminas Grina sako suprantąs premjero susirūpinimą dėl kai kurių procesų šalyje, tačiau, anot jo, aukščiausi valstybės vadovai turėtų liautis mojuoti vadinamosiomis pažymomis: „Manau, kad valstybės vadovai turi surasti kitų būdų, kaip perteikti visuomenei tam tikrus problematiškus klausimus.“
Premjeras A.Butkevičius pranešė, kad su streikuojančiais pedagogais paves derėtis Darbo partijos deleguotai Švietimo ir mokslo ministrei Audronei Pitrėnienei. Tuo metu šios partijos atstovė Seimo pirmininkė L.Graužinienė sveikino už savo teises kovojančias profesines sąjungas, o Darbo partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis per mitingą Kudirkos aikštėje stovėjo ant tribūnos šalia protestuotojų ir dalijo pažadus mokytojams: „Mano manymu visiems žmonėms šiandien, tame tarpe ir švietimo darbuotojų, pajamų didinimas turi būti pirmaeilis visų politikų prioritetas.“
Taigi, pasveikusiai švietimo ministrei Audronei Pitrėnienei teks pasukti galvą kaip tuos savo partijos vadovo pažadus tesėti.
