Molėtų rajonas vilioja savo ežerais ir poilsiavietėmis šalia jų. Kaimo turizmo sodybos vasarą pritrūksta vietų, mėgsta atvykėliai Dubingius su didinga jų istorija, miškus ir pažintinius takus juose.
O ir patys Molėtai atnaujino viešąsias erdves bei mėgina gaivinti savo istoriją tiek su maloniais, tiek su skaudesniais prisiminimais – tarkim, sužymėjo prieškariu gyvenusių žydų namus piešiniais, pasakojančiais apie šios tautos gyvenimą. Tiesa, šiandien žydai Molėtus tik aplanko kaip svečiai – dauguma vietinių buvo nužudyti Antrojo pasaulinio karo metais.
„Vilnius artėja prie Molėtų“
Pailsėti vasarą Molėtuose smagu, tačiau ar daugėja norinčiųjų gyventi čia nuolat? Kaip sako rajono meras Saulius Jauneika, masinio srauto, kai reikėtų formuoti sklypus ketinantiems čia įsikurti, nėra.
„Bet viskas gerai – Vilnius artėja prie Molėtų. Aš manau, kad vasarą kokie 50 proc. gyventojų ir taip čia vilniečiai yra, gyvena Molėtų rajone. Iš bendro gyventojų skaičiaus vasarą – 3–4 mėnesius, o dabar ir ilgiau, kiti tempia nuo ankstyvo pavasario iki rudens“, – kalbėjo meras.
Nusipirkti butą Molėtuose šiuo metu beveik neįmanoma, paklausa viršija pasiūlą. Savivaldybė jau ketvirti metai mėgina įsigyti 20 butų, tačiau nesėkmingai – butų tiesiog nėra. Vis dėlto tikimasi, kad jau kitais metais bus pastatytas naujas daugiabutis.
„Daugiau jaunų žmonių lieka gyventi Molėtuose, po studijų grįžta“, – tvirtina Molėtų mero patarėjas Paulius Valentinavičius. Jis ir pats yra molėtiškis, po 12 metų Vilniuje su šeima grįžęs į gimtąjį miestą.
Išlaikęs keletą verslų Vilniuje ir Molėtuose, Paulius savivaldybėje rūpinasi ir investicijų pritraukimu.
„Jaunoms šeimoms didžiausias privalumas čia yra susisiekimas su mokyklomis ir darželiais – jeigu turi ne vieną vaiką ir jie lanko skirtingas mokyklas, tai Vilniuje pusę dienos sugaišti, kol išvežioji vaikus. Čia 10–15 minučių – vaikai nuvežti ir keliauji savais darbais.
Ir pati molėtiškių kultūra, emocija, bendruomenė – tai visai kas kita, vieni kitus pažįsta, pataria, padeda, visai kitas gyvenimas. Vaikams tas pats, mažiau visokių pagundų. Jeigu vaikas pradeda linkti į klystkelius, labai greitai gali tai sukontroliuoti, tad saugiau“, – apie mažo miesto privalumus kalbėjo mero patarėjas.
Vilniuje pusę dienos sugaišti, kol išvežioji vaikus. Čia 10–15 minučių – vaikai nuvežti ir keliauji savais darbais.
Anot Pauliaus, yra nemažai šeimų, kurios persikelia gyventi į Molėtus ir Molėtų rajoną, o dirba ir toliau Vilniuje. Čia vaikams visada atsiranda vietos darželiuose, mokyklose, medicinos paslaugos irgi kokybiškos.
Koncertų, teatro, kitokios kultūrinės veiklos jam čia irgi nestinga – Molėtų kultūros namų salė naujai suremontuota, tad kviečia įvairius kolektyvus, o ir iki Vilniaus nuvažiuoti problemų nekyla.
Tam, kad grįžtančiųjų būtų dar daugiau, anot Pauliaus, reikia patiems žmonėms ryžto kurti savo verslus, imtis kitokios veiklos. Juk pagalbinį, nekvalifikuotą darbą Norvegijoje ar kitur susirasti nėra sunku, dirbant po 12–14 valandų ir uždirbti pavyks, tačiau ar visiems toks gyvenimas tinka ir patinka?
„To supratimo jaunimui trūksta, kad galima ir pas mus puikiai gyventi“, – įsitikinęs P.Valentinavičius.
Turi „norvegų kvartalą“
Pasak mero, molėtiškiai pastebi tokią tendenciją, kad jaunos šeimos atsikrausto, nusiperka būstą, nors dirbti važinėja į Vilnių. Anot savivaldybės darbuotojų, ir vietiniai mieliau lieka savo krašte, ir grįžta užsienyje padirbėję.
„Mes juokaujame, kad turime „norvegų kvartalą“. Tokio pavadinimo lyg niekas nesuteikė jokiam kvartalui, bet jis yra. Pasirodo, ten perkasi sklypus, susistatė namus tie, kurie grįžta iš užsienio. Žmonės tiesiog kuriasi, grįžta.
Man smagu, kad jie grįžta paragavę kitokio gyvenimo būdo, tvarkos kitokios, stengiasi patys sau kurti gyvenimą, o mes, kaip savivaldybė, kaip valdžia, turime jiems sudaryti sąlygas – darželiai, mokyklos, kažkokia kultūrinė veikla, visa kita.
Bet čia visą laiką gyvenę žmonės dažnai įpratę, kad valdžia turi viskuo pasirūpinti – ir darbą surasti. O grįžusieji turi kitokį požiūrį ir tai gerai, mano supratimu, atitinka ir mano paties filosofiją, kad pats sau turi susikurti gyvenimą, jeigu nerodysi iniciatyvos, tik lauksi kažko, gali niekas nepavykti“, – kalbėjo S.Jauneika.
Jo teigimu, savivaldybė stengiasi padėti smulkiesiems verslams, turi nedidelį fondą, remia jaunas šeimas – duoda išmokas iki 10 tūkst. eurų, jeigu perka pirmą būstą Molėtuose ir kuriasi čia gyventi, taip pat krepšelius gauna naujagimiai, o nuo šių metų – ir pirmokai.
Grįžusieji iš užsienio, pasak mero, tenori kokybiškų paslaugų: „Mes sau tikslą keliame, kad tie žmonės gautų kokybiškas paslaugas. Tarkim, Giedraičių darželio pavyzdys – prieš rinkimus ypač spaudė, kuris čia kandidatas ką pasiūlys padaryti tame darželyje. Tėvai nenori kažko ypatingo, bet jie nori užsitikrinti ugdymo sąlygas, nes jau matė kokybę. Savivaldybė neturi dėl ko ginčytis ir šiemet mes tą darželį sutvarkysime.“
Mes juokaujame, kad turime „norvegų kvartalą“. Tokio pavadinimo lyg niekas nesuteikė kvartalui, bet jis yra.
Darželius, kurie yra kaimiškose rajono teritorijose, lanko nemažai vaikų. Kaip sako meras, vietovės, kuriose veikia darželis, bent pradinė mokykla, biblioteka, atsigauna – tėvai pradeda statytis namus, pirkti juos, kuriasi jaunos šeimos.
„Ypač mažiesiems ikimokyklinio ugdymo grupės, pradinio mokymo reikia. Kaimuose, gyvenvietėse. Mes reorganizuojame, pertvarkome švietimo sistemą, bet pradinio ugdymo skyrius paliekame.
Turime tokią nuostatą, kad vaikas, šešiametis, neturi keltis šeštą valandą ryto ir važiuoti 20 km į mokyklą, nes jau nuvargsta vaikas. Man gali vilniečiai pasakyti, kad jie kelia savo vaikus šeštą valandą ir veža į mokyklą, į darželį valandą per kamščius, bet mes turime padaryti geriau negu Vilniuje, kad pas mus atvažiuotų žmonės gyventi.
Nes jeigu tas pats Vilniuje kaip Molėtuose bus, tai ko tada į tuos Molėtus kraustytis?“ – kalbėjo S.Jauneika.
Paklaustas, kiek vasaromis Molėtuose gyvenančių žmonių yra deklaravę savo gyvenamąją vietą šiame rajone, meras neslepia – tai dar vienas tikslas, kurio kol kas pasiekti nėra pavykę.
Vis dėlto pokyčių esama: štai Žydrūnas Savickas tapo visateisiu Molėtų rajono gyventoju. O kitiems vasarotojams S.Jauneika primena, kad nedeklaravusieji savo gyvenamosios vietos atsiduria eilės gale, kai ateina į savivaldybę prašyti kelio remonto ar panašių dalykų.
Padangų gamyklos nepriėmė
Investicijų Molėtai, kaip bet kuri Lietuvos savivaldybė, laukia, tačiau didelėms gamykloms atsiverti nenori. Anot mero, orientuojamasi į draugišką aplinkai verslą, todėl taršos šaltinių vengiama.
Kaip pavyzdį jis pateikė pasiūlymą statyti padangų deginimo gamyklą – tokio atsisakyta net nesvarsčius, o pateiktas jis buvo vos kelios savaitės po gaisro Alytuje.
„Molėtų situacija gal susiklosčiusi dėkingai, nes turime gamtą, apie trečdalis teritorijos yra ežerai, miškai, apgyvendinta retai. Čia mums iškyla problemų, kaip labai kokybiškai suteikti socialines paslaugas, nes kuo rečiau žmonės gyvena, tuo didesnės išlaidos. Kaip ir nori tą padaryti, bet turi skirti labai daug biudžeto sąnaudų tam – tai ir švietimui, kultūrai, kitiems dalykams, kad tai būtų tokio ar dar geresnio lygio nei mieste“, – kalbėjo meras.
Investuotojais džiaugiamasi, stengiamasi, tarkim, projekto sąlygas pateikti greičiau, nei numato įstatymas. Tačiau su tuo yra buvę ir kuriozų, nes vos per kelias dienas sąlygas pateikę savivaldybės atstovai sulaukė teisėsaugos susidomėjimo – esą galbūt kažkas buvo suinteresuotas kuo greitesne projekto eiga.
