1 proc. nedarbo nusikalstamumą padidina 5 proc., tačiau ne visose srityse jis auga vienodai. Statistikos duomenimis, itin padaugėjo – beveik 50 proc. – būtent sukčiavimo atvejų. Išryškėjo ir viena nauja grupė sukčiavimo nusikaltimų – svetimu vardu paimti momentiniai kreditai, ne visuomet susiję su žmogaus patiklumu. Nors dažnai elektroninės bankininkystės duomenys iš jų savininkų išviliojami geruoju, naudojantis naivumu, kartais žmonės net nežino, kas pasinaudojo jų asmens duomenimis. Dažniausiai naudojamasi suklastotais asmens duomenimis. Sakykim, iš 50 tūkst. greitųjų kreditų bendrovės „General Financing“ klientų jau nustatyta 30 atvejų, kai patys žmonės kreditų neprašė ir neėmė. Įtariama, kad su sukčiais bendradarbiauja žmonės, turintys prieigą prie asmens duomenų bazių, nes asmenys pasirenkami kryptingai – mokūs, neturintys skolų, uždirbantys ne mažiau kaip vidutinį atlyginimą. Galima sakyti, kad moralės kartelė skurdžiais laikais nuleidžiama žemiau nulio...
Nusikaltėlius, užsiimančius draudimo apgavystėmis, nėra taip lengva atpažinti kaip kitus, nes taip sukčiauja įvairių socialinių sluoksnių, išsilavinimo ir profesijų atstovai.
„General Financing“ ėmėsi prevencijos priemonių ir paskelbė, kad nuo šiol nebeteiks kreditų grynaisiais – pinigus perves tik į sąskaitą. Tačiau yra daugybė greitųjų kreditų bendrovių, nereikalaujančių, kad klientas pasirodytų jų akiratyje, – viskas tvarkoma internetu, tad pakanka turėti tik asmens duomenis ir elektroninės bankininkystės kodus. Vienas pagyvenęs vyras ne tik menamai gydytojai atidavė visas savo santaupas, bet ir, pasidalijęs elektroninės bankininkystės paslaptimis, iš greitųjų kreditų bendrovių „pasiėmė“ keliolika kreditų ir taip patyrė beveik 40 tūkst. litų nuostolių.
Krizė išjudina moralės normas
Lietuvoje daugėja ir gudruolių, kurie, rizikuodami savo sveikata ar net gyvybe, automobiliu tyčia trenkiasi į kitą automobilį ar medį. Draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ specialistai pernai nustatė 104 transporto priemonių sukčiavimo atvejus, kuriais buvo mėginama neteisėtai pasisavinti net pusantro milijono litų. 2007 m. tokių atvejų atskleista gerokai mažiau – nustatyta 40 vairuotojų sukčiavimo atvejų, mėginta pasisavinti 540 tūkst. litų.
„Lietuvos draudimo“ specialistai tokią statistiką kaupia nuo 1999 metų: kasmet klastojamų eismo įvykių daugėja, kad ir kokia būtų ekonomikos padėtis. Tačiau krizė visa tai tik dar labiau paryškina. Draudimo įmonės, bandydamos užkariauti didesnę dalį draudimo rinkos, siūlo naudingas draudimo sąlygas, taip suteikdamos naujų galimybių naujiems nusikaltimams. Pastaraisiais metais vis didesnes apimtis įgauna draudėjo siekis pasipelnyti draudimo įmonės sąskaita. Dažniausiai pasipelnoma iš transporto priemonių vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu besiverčiančių įmonių.
Nusikaltėlius, užsiimančius draudimo apgavystėmis, nėra taip lengva atpažinti kaip kitus, nes taip sukčiauja įvairių socialinių sluoksnių, išsilavinimo ir profesijų atstovai.
Daugėja sukčiavimo ir verslo pasaulyje. Kalbama, kad atgimsta ir nelegalus skolų išieškojimas, pasitelkus „kvadratinius vyrukus“. Arba fiktyviai įsteigtos įmonės, pasirinkusios atidėtą mokėjimą, perka įvairią produkciją, o vėliau parduoda ją už daug mažesnę nei rinkos kainą. Be abejo, pigi produkcija realizuojama greitai, o neatsiskaičius su tiekėjais greitos ir lengvos pajamos garantuotos. Tokiu atveju tiekėjams galimybių atgauti pinigus beveik nėra.
Sukčiaujama ir Europoje
Europos kovos su sukčiavimu biuras (OLAF) paskelbė, kad praėjusiais metais regione 18 proc. padaugėjo sukčiavimo atvejų, o jų vertė pasiekė 850 mln. eurų. OLAF ataskaitoje teigiama, kad nuo 2002-ųjų iki šių metų birželio stambaus sukčiavimo atvejų padaugėjo iki 3 440.
OLAF duomenimis, neteisėta finansinė veikla nepalietė tik kelių ES institucijų ir veiklos sektorių. Reikšmingas padidėjimas užfiksuotas užsienio ryšių sektoriuje: bylų dėl su užsienio ryšiais susijusio sukčiavimo padaugėjo 23 proc. – nuo 174 iki 215.
Užsienio ryšių sektoriuje suaktyvėjęs sukčiavimas paskatino OLAF apie 30 tariamų pažeidimų pranešti nacionalinėms teisėsaugos tarnyboms. Problema ypač aktuali kalbant apie paramą Balkanų pusiasalio, Centrinės ir Pietų Amerikos, Afrikos bei Azijos šalims.
Sukčiavimo atvejų daugėja ir ES institucijose – OLAF per pastaruosius dvylika mėnesių pradėjo 30 naujų tyrimų. Pasak OLAF, pusė ES institucijose pastebimų sukčiavimo atvejų yra susiję su pažeidimais paraiškų konkursuose ir skiriant paramą bei sudarant ir vykdant sutartis, įskaitant interesų konfliktus.
OLAF ataskaita turėtų tapti dar vienu smūgiu Europos Komisijai, kurios narys Nylas Kinokas vadovauja kovai su sukčiavimu ir neūkiškumu.
ES sukčiavimo suvestinėse pirmauja Italija – su ja siejami 89 tebevykdomi tyrimai. Nuo Italijos nedaug atsilieka ir Belgija (83 tyrimai) bei Vokietija (79 tyrimai).
Praėjusią savaitę Audito rūmų paskelbta metinė ataskaita parodė, kad jau devintus metus iš eilės ši institucija negali teigiamai įvertinti to, kaip vykdoma 90 proc. iš 100 mlrd. eurų vertės ES biudžeto, nes Europos Komisijos ir nacionalinės sistemos neužtikrina pakankamos kontrolės.
Be to, OLAF duomenys turėtų suaktyvinti Europos Komisijos kritikus, ypač po to, kai kilo skandalas ES statistikos tarnyboje „Eurostat“ – jos darbuotojai į slaptas banko sąskaitas galėjo nukreipti milijonus eurų.
Europos Komisija tvirtina, kad didesnį sukčiavimo mastą rodantys duomenys tėra susiję su veiksmingesne kontrole. Iš tikrųjų vidaus tyrimams buvo skirta daugiau lėšų, todėl atsirado galimybė išsamiau išanalizuoti paramą užsienio šalims. Be to, Europos Komisija jau kurį laiką aiškina, esą lėšų stebėjimą apsunkina prasta kontrolė valstybėse narėse, administruojančiose 80 proc. ES biudžeto lėšų.
ES sukčiavimo suvestinėse pirmauja Italija – su ja siejami 89 tebevykdomi tyrimai. Nuo Italijos nedaug atsilieka ir Belgija (83 tyrimai) bei Vokietija (79 tyrimai). Mažiausiai korumpuotomis valstybėmis vadinamos Švedija, Suomija, Danija ir Airija.
OLAF atkreipia dėmesį ir į visoje Europoje didėjantį sukčių išradingumą. Pavyzdžiui, Kroatijoje užfiksuotas atvejis, kai buvo paprašyta kompensacijos už cukranendrių auginimą, nors jos teauga atogrąžų regionuose. Šiuo atveju ES biudžetas neteko apie 700 tūkst. eurų.
Taigi galima daryti išvadą, kad ekonomikos krizė pakenks Europai ir visam pasauliui daug labiau, nei būtų galima įvertinti finansine išraiška...
