Renginio iniciatorės, labdaros ir paramos fondo „Frida“ vadovės Daivos Baranauskės teigimu, baltas kaspinas – smurto prieš moteris įveikimo simbolis. Pasak jos, per metus pareigūnai sulaukia daugiau kaip 50 tūkstančių pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje.
Daugiau kaip 80 procentų nukentėjusiųjų yra moterys, daugiau kaip 90 proc. smurtautojų – vyrai.Toli nenueisim, jeigu tik gesinsim gaisrą.
„Daugiau kaip 80 procentų nukentėjusiųjų yra moterys, daugiau kaip 90 proc. smurtautojų – vyrai. Nenoriu kartoti žiaurios statistikos, noriu pasakyti ką kitą – toli nenueisim, jeigu tik gesinsim gaisrą. Mes turime daryti prevenciją, keisti bendravimą. Mes turime keisti požiūrį į lyčių lygybę Lietuvoje. Taip pat turime siekti pozityvių pavyzdžių, moterų atstovavimo institucijose, dalyvavimo politikoje. Visus šiuo dalykus sprendžiame festivalyje, kuris šiemet skiriamas moterų balsavimo teisės 100-mečiui“, – renginio pradžioje pasakojo ji.
Prieš prasidedant diskusijai susirinkusieji žiūrėjo filmą „Dieviškoji tvarka“, kuriame pasakojama apie moterų balsavimo teisės suteikimą Šveicarijoje. Organizatoriai priminė, kad Lietuvoje teisė balsuoti moterims buvo suteikta 1918 m., o Šveicarijoje tik 1971 m.
Iš moterų nesitiki lyderystės
„Ir visgi, praėjus šimtmečiui, moterys politikės vis dar susiduria su kliūtimis ir iššūkiais, su dvigubais standartais, su stiklinėmis lubomis, su keistais archajiškais stereotipais, kurie savaime neišsisklaidys. Kam atstovauja moterys? Tik moterims? Visai visuomenei? Ar kada nors keliamas klausimas, kam atstovauja politikai vyrai, kurių Lietuvos politikoje yra dauguma (beveik 80 proc. Seimo narių yra vyrai)?“ – klausimus kėlė organizatoriai.
„Kai kuriose situacijose politikoje netgi lengviau būti moterimi. Lengviau gali būti matoma, jeigu esi aktyvi. Tarkime, kai yra 20 procentų moterų, tai aktyviai politikei yra galimybių pasireikšti. Žinoma, nėra tokių aiškių stiklo lubų, tačiau tam tikrų apribojimų yra. Ir stereotipai mus riboja ta prasme, kad iš moterų nesitikima lyderystės.
Dažnai ryžtingi pasisakymai priimami kaip arogancijos pavyzdžiai, nors panašūs vyrų pasisakymai ar aštrūs debatai vertinami kaip gražios lyderystės pavyzdžiai. Moterims ateiti į politiką nėra sudėtinga, bet atrasti savo vaidmenį, neapsiribojant moteriškomis temomis, yra kur kas sudėtingiau“, – mintimis dalijosi V.Čmilytė-Nielsen.
I.Šimonytė teigė, kad vertinant moterų aktyvumą darbo rinkoje, Lietuva turi daug panašumų su Skandinavijos šalimis, tačiau pastebėjo, kad dažniausiai jos renkasi moteriškas sritis. Pasak politikės, atsidūrusios „ne savo“ srityse moterys susiduria su skeptišku požiūriu ar bandymais prilyginti vyrams.
Moterims ateiti į politiką nėra sudėtinga, bet atrasti savo vaidmenį, neapsiribojant moteriškomis temomis, yra kur kas sudėtingiau, – mintimis dalijosi V.Čmilytė-Nielsen.
„O! Visai gerai varo, kaip vyras!“, tarsi kaip moteris „visai gerai varyti“ negalėtum. Paradoksalu, kad konstruojamas naratyvas, jog moteris turi globoti, godoti, gailėtis... Lyg negalėtų vadovauti krašto apsaugai, kaip Rasa Juknevičienė, ar finansams. Moteris sveikatos apsaugos ministrė yra visai suprantama, socialinės apsaugos – ypač, nes tai yra jautrios sritys. Kita vertus, prieš 150 metų niekas moterims neleido studijuoti medicinos.
Kalbant konkrečiai apie mano veiklą, tai man buvo lengviau, negu dažnai moteriai, dėl tos paprastos priežasties – aš neturiu vaikų. Neturiu mažų žmonių, kurių rūpesčio didžiąją naštą veikiausiai man tektų ant savo pečių vežti. Tą mes matome ir iš statistikos: tiek rūpestis mažais, tiek ir senais, mūsų visuomenėje yra pirmiausia moters rūpestis“, – svarstė politikė.
Rinkėjai balsuoja už vyrus
V.Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad politikės neturėtų dangstytis moteriškumu ir pasirinkusios tokią atsakingą sritį, turi save vertinti objektyviai ir racionaliai. Vis dėlto, sakyti, kad susilauki kritikos tik dėl to, kad esi moteris – taip pat nereikėtų. Diskusijos dalyvė pastebėjo, kad abiejų lyčių rinkėjai labiau linkę balsuoti už vyrus.
„Vienintelis dalykas, kurio gali tikėtis iš rinkėjų, tai ne tai, kad už tave balsuos, dėl to, kad esi moteris, o kad neatsisakys už tave balsuoti, nepaisant to, kad esi moteris“, – teigė V.Čmilytė-Nielsen.
„Esame įstrigę patriarchalinės visuomenės spąstuose, kur vyrauja stereotipas, kad yra vyriškos ir moteriškos sritys. Problema ne ta, kad tave vienaip ar kitaip vertina, nes esi moteris, problema yra ta, kad už lyties sunku pamatyti žmogų. Tai ir yra didžiausias iššūkis rinkėjui – pamatyti žmogų su jo kompetencija, išsilavinimu, asmenybės savybėmis ir priimti sprendimą ne pagal tai, ar tai vyras ar moteris, bet ar tas žmogus tinka atstovauti“, – dėstė D.Šakalienė.
Kritikuoja dėl lyties
Politikė paminėjo ir dėl vaiko teisių apsaugos reformos kilusią sumaištį. D.Šakalienės teigimu, nors įstatymą inicijavo su kolega Mykolu Majausku, daugiausia kritikos skiriama jai.
„Pastebėkite, kas buvo pasirinkta atpirkimo ožiu, na, arba ožka. Visuomenei labai lengva pasirinkti moterį kaip atpirkimo ožį. Ir dar – kai tu dirbi moteriškoje srityje, socialinėje apsaugoje, bet nenori toje srityje nuolankiai linkčioti galva, o ateini su aiškia pozicija, pagrįsta moksliniais faktais, teisiniais argumentais ir kovoji už tą poziciją, tada sako: „Palauk, rimti politiniai sprendimai ir dideli pinigai yra berniukų reikalas“, – patirtimi dalijosi politikė.
Diskusijoje buvo paminėti ir prieš keletą metų viename naujienų portale organizuoti žaviausios politikės rinkimai. I.Šimonytė iškėlė klausimą, ar kam nors kiltų mintis surengti žaviausio Seimo vyro rinkimus? Diskusijos dalyvės ieškojo atsakymo į klausimą, kodėl moterys taip retai pasirenka politikių kelią. Visos sutarė, kad viena iš priežasčių – auklėjimas ir švietimas.
I.Šimonytė atviravo, kad vaikystėje sulaukdavo mamos priekaištų: „Būk mergaitė, kaip mergaitė“. Pasak jos, kalbant apie sovietmetį, moterų dalyvavimas įvairiose veiklose buvo tik parodomasis ir neatspindėjo realios situacijos.
„Nepaisant to, kad Sovietų Sąjunga bandė pateikti save kaip lygių galimybių šalį, kurioje moterys galėjo skristi į kosmosą ar vairuoti povandeninį laivą, realiai taip nebuvo“, – kalbėjo diskusijos dalyvė.
Apsiriboja moteriškomis temomis
Remiantis statistika, dėstė D.Šakalienė, vyrai turi daugiau laisvo laiko. Be to, pasakojo ji, jeigu šeimoje yra neįgalus vaikas, tai didesnė skyrybų tikimybė. Tokiais atvejais rizika, kad su vaiku liks motina – du kartus didesnė.
„Turim šiandien daug apleistų moterų Lietuvoje, pirmiausiai turime apie tai pradėti kalbėti. Seime, kai pirmą kartą bandžiau organizuoti diskusiją moterų teisių klausimais, ji net neįvyko. Buvo savaitę perkelta, nes Lietuvos lenkų rinkimų akcijai pasirodė, kad šeimos dieną nederama kalbėti apie moterų teisės. Yra daug moterų, kurios rūpinasi neįgaliais šeimos nariais ir negauna paslaugų“, – kalbėjo diskusijos dalyvė.
„Moterys politikės drąsiau imasi nepatogių temų, tarkime, vaiko nemušimo įstatymas, partnerystės klausimas ar „žolės“ įstatymas. Galiu pasakyti, kad daug vyrų politikų palaiko, bet atvirai nepasisako“, – pastebėjimais dalijosi V.Čmilytė-Nielsen.
Visuomenei labai lengva pasirinkti moterį kaip atpirkimo ožį, – teigė D.Šakalienė.
Diskusijos dalyvės pastebėjo, kad dažnai politikės apsiriboja moteriškomis sritimis: socialine apsauga, švietimu, žmogaus teisėmis ir pan. D.Šakalienė pastebėjo, kad šalyse, į kurias Lietuva lygiuojasi ir kurias dažniausiai renkasi emigrantai, socialinės gerovės klausimai nėra laikomi moteriška tema.
„Šiandien Lietuvoje į paraštes yra nustumtos moterys ir minkštosios temos, bet rezultatas tai labai prastas – niekaip negalime išsiveržti iš užburto skurdo, socialinės atskirties ir izoliacijos rato, nes toms temoms nesuteikiam pakankamai svorio ir dėmesio“, – svarstė ji.
Diskusijoje dalyvavusios politikės sutarė, kad norint pakeisti situaciją, būtina daugiau dėmesio skirti švietimui. Pasak D.Šakalienės, svarbu kalbėti apie tai, kad nėra vyriškų ir moteriškų darbų. V.Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad reikia siekti, jog smurto prieš moteris tema nebūtų vien tik moterų politikių reikalas.
Tarptautinei akcijai „16 pasipriešinimo smurtui prieš moteris dienų“ skirti „Baltojo kaspino festivalio“ renginiai Kaune ir Vilniuje vyks iki gruodžio 10 d.
