Diskriminacija įvairiose sferose
Apklausoje dalyvavo 800 moterų ir 150 mergaičių su negalia, tiesioginio interviu metodu jos apklaustos 24-iuose miestuose ir rajonuose. 41 proc. moterų ir beveik 53 proc. mergaičių teigė savo gyvenime patyrusios diskriminaciją.
Apibendrindami tyrėjai teigia, kad mobilumo, švietimo, sveikatos ir iš dalies laisvalaikio srityse moterys bei mergaitės diskriminaciją labiau patiria dėl negalios, o saugumo, šeimos, darbo srityse ir dėl savo lyties.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad 43 proc. apklaustų moterų neturi darbo patirties. Iš tų, kurios tokios patirties turi, apie pusė negali laisvai pasirinkti tokio darbo, kokio nori, trečdalis nedirba tokio darbo, kokio norėjo. Tokia pat dalis pažymėjo, kad darbas nesuteikia pakankamai pajamų.
Apie trečdalis apklaustų moterų su negalia gyvena savarankiškai, daugiau nei trečdalis neturi vaikų. Dešimtadalis jų nurodė, jog patyrė diskriminaciją susirandant partnerį, sukuriant šeimą ir norint susilaukti vaikų. Kaip pagrindinės to priežastys buvo įvardytas atkalbinėjimas nuo šeimos kūrimo, vaikų gimdymo, teisės susirasti partnerį ignoravimas, nesudarytos sąlygos prižiūrėti vaikus.
Dešimtadalis jų nurodė, jog patyrė diskriminaciją susirandant partnerį, sukuriant šeimą ir norint susilaukti vaikų.
Iš visų sričių apklausoje geriausiai įvertinta kultūrinio gyvenimo, poilsio, laisvalaikio ir sporto sritis. Apie 60 proc. respondenčių dalyvauja meno kolektyvų veikloje, apie 70 proc. jų lankosi teatro, muzikos ir kitokiuose renginiuose. Trečdalis apklaustųjų sakė dalyvaujančios sporto veikloje.
Net trečdalis patyrė smurtą
Beveik 30 proc. moterų ir apie 24 proc. mergaičių teigė sutinkančios, kad moterys ir mergaitės su negalia susiduria su didesne rizika patirti smurtą artimoje aplinkoje nei neįgalūs vyrai bei berniukai. Šią tikimybę palyginus su moterimis be negalios, pritariančiųjų dalis dar labiau išaugo – tam pritarė apie 40 proc. apklaustųjų.
Tyrėjai išskyrė keletą to priežasčių: ilgalaikis priklausymas nuo kitų, bejėgiškumas; prieš neįgalias moteris ir mergaites smurtaujantys asmenys rečiau tikisi, kad šis nusikaltimas bus atskleistas, jaučiasi nebaustini; moterys ir mergaitės su negalia negauna tinkamo seksualinio švietimo, todėl jomis lengviau manipuliuoti.
Moterų ir mergaičių taip pat teirautasi apie asmenines jų patirtis. Trečdalis moterų ir beveik 40 proc. mergaičių su negalia sakė, kad yra patyrusios psichologinį smurtą, fizinį – beveik 21 proc. moterų ir apie 23 proc. mergaičių. Jog patyrė seksualinį smurtą nurodė beveik 6 proc. moterų, apie 5 proc. jų sakė susidūrusios ir su prievartiniu sunkiu darbu. Smurto klausimas yra labai jautrus, todėl tyrėjai pastebi, kad ne visos respondentės buvo linkusios atskleisti šį faktą. Beveik 18 proc. moterų negalėjo ar nenorėjo atsakyti į šį klausimą.
Poreikis ištirti ir vyrų bei berniukų patirtis
Tyrimą, kurio visas pavadinimas yra „Neįgaliųjų moterų padėties analizė, įvertinant Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatų įgyvendinimo efektyvumą Lietuvoje“, finansavo Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Apklausos apžvalgoje remtasi dar 2014 m. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos iniciatyva atlikto tyrimo apie negalią turinčių moterų padėtį įžvalgomis.
Pasak Tarnybos Teisės skyriaus vyresniosios patarėjos Audronės Daukšaitės-Timpės, ši informacija bus naudinga tiriant skundus dėl galimos diskriminacijos negalios pagrindu taip pat inicijuojant diskusijas apie iššūkius, su kuriais susiduria Lietuvos moterys ir mergaitės, turinčios negalią.
„Departamentui pasiūlėme atlikti analogišką vyrų ir berniukų, turinčių negalią, apklausą. Turėdami ir šiuos duomenis, galėtume susidaryti išsamų vaizdą, kiek žmonių su negalia jaučiama diskriminacija, jų nuomone, yra susijusi su lytimi“, – sakė ji.
Tarnybos žiniomis, 2019 metais neįgalių vyrų ir berniukų apklausos Departamentas atlikti neplanuoja.
Portale 15min, bendradarbiaujant su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, startavo nauja iniciatyva, skatinanti pastebėti ir nenumoti ranka į diskriminacijos atvejus, „Diskriminacijos radaras“. Pasijutote diskriminuojami dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės ar religijos? Kreipkitės – mes jums padėsime.
