Organizacijos, siekdamos į tai atkreipti politikų dėmesį, vidurdienį rengia ir pilietinę akciją Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje prie Seimo.
Tikimasi, kad tarptautiniai ir nacionaliniai dokumentai sudarytų prielaidas užtikrinti stipresnį valstybės vaidmenį smurto prieš moteris prevencijos, pagalbos, baudžiamo kaltųjų persekiojimo srityse. Jos šiuo metu palaikomos daugiausia nevyriausybinių iniciatyvų.
„Siekdami įveikti smurtą prieš moteris šeimoje, turime nedelsiant šį sisteminį dokumentą, kuris nuo 2013-ųjų veikia Europos Tarybos erdvėje ir kurią yra ratifikavusios 20 valstybių, patvirtinti. Pats laikas yra raginti Seimą, kuris turėtų per pavasario sesijos laikotarpį Stambulo konvenciją ratifikuoti. Raginame neatidėlioti ir kuo greičiau tai atlikti“, – teigė Lilija Henrika Vasiliauskė.
Anot jos, konvencija įtvirtina, kad esminė smurto lyties pagrindu prevencijos sąlyga yra moterų ir vyrų de jure ir de facto lygybės įgyvendinimas, nes smurtas yra pripažįstamas kraštutine moterų diskriminacijos forma ir jų žmogaus teisių pažeidimu.
Dokumente numatyta, jog turėtų būti steigiami krizių centrai išprievartavimo aukoms. Lietuvoje tokio centro, anot diskusijos iniciatorių, šiuo metu nėra nė vieno.
Tikimasi, kad konvencija leis aiškiau teisiškai apibrėžti ir persekiojimo sąvoką.
„Reikia žinoti, kad smurtas nesibaigia nutraukus santuoką, kad smurtautojas ir toliau savo auką persekioja, terorizuoja, neleidžia ilsėtis, skambina naktimis, tyko prie namų, prie darbo, šmeižia, pagrobia vaikus. Ir tam civilizuotos šalys turi vieną apibrėžimą – persekiojimas. Mes neturime“, – aiškino L.H.Vasiliauskė.
Ji tvirtino, kad absoliuti dauguma nusikaltimų lyties pagrindu Lietuvoje įvykdomi prieš moteris, tačiau įsigaliojus Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo normoms, pastarasis įstatymas taikomas neproporcingai ir kartais priešinamas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui.
Vilniaus moterų namų atstovė Evelina Dirmotaitė teigė, kad vaiko teisių apsaugos specialistams stokojant kompetencijos būtent moterų teisių srityje, jie kartais piktnaudžiauja savo įgaliojimais. Pavyzdžiui, moterys įtraukiamos į rizikos grupę, nemotyvuotai verčiamos lankytis pas psichologą, nors yra akivaizdūs įrodymai, jog dėl nesaugios aplinkos kaltas smurtaujantis vyras šeimoje.
Dėl šios priežasties, anot specialistų, dėl smurto besikreipiančių moterų mažėja.
„Policininkas leidžia sau moteriai paduoti rašiklį ir sakyti: pasakyk man „į eterį“, kad smurto nebuvo ir kad melagingai iškvietei policiją, nes antraip išvešime vaikus. Viso to turėtų nelikti, jei suprastumėme, kad tai yra su lytimi susijęs smurtas, kad policininkas važiuoja apginti moters žmogaus teisių, žinodamas, kad valstybėje yra nukentėjusiojo pusėje“, – aiškino L.H.Vasiliauskė.
Organizacijos pasigenda ir didesnio finansavimo Specializuotos pagalbos centrams – visoje Lietuvoje veikia 17 regioninių specializuotos pagalbos centrų, į juos kasmet kreipiasi tūkstančiai moterų, tačiau metinis finansavimas siekia tik 1,5 mln. eurų.
Labdaros ir paramos fondo FRIDA vadovė Daiva Baranauskė tvirtino, kad smurto prieš moteris problema slypi ankstyvojoje santykių tarp lyčių formavimosi stadijoje, kai dėmesys išreiškiamas per smurtą ir tai yra suaugusiųjų pripažįstama kaip norma. Jos organizacija atlieka sociologinius tyrimus, apie problemą kalba su paaugliais, tačiau kartu su kitais nevyriausybininkais yra priversta dalytis 70 tūkst. eurų metiniu biudžetu, skirtu smurto prevencijai prieš moteris. Šių lėšų, pasak D.Baranauskės, yra per maža.
Tikimasi, kad nacionalinė prevencijos programa padėtų šią paramą paskirstyti tikslingiau, numatyti daugiau lėšų.
L.H.Vasiliauskė taip pat pabrėžė, kad savivaldybių lygmeniu smurto artimoje aplinkoje prevencijos programa veikia tik Vilniuje.
Stambulo konvenciją Seimui ratifikuoti yra pateikusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, tačiau procesas įstrigo Seime politikams nesutariant dėl kai kurių dokumento nuostatų. Europos Tarybos ekspertai tvirtina, kad Lietuvai būtų vertingi patarimai pažabojant smurtą artimoje aplinkoje. Kritikai teigia, kad dėl konvencijos Lietuvai gali tekti keisti lyties sampratą ir diegti nepriimtinas nuostatas apie homoseksualumą. Kai kurie konservatyvių pažiūrų parlamentarai sako, kad konvencija įneštų painiavos į įstatyminę bazę ir pakenktų šeimos politikos įgyvendinimui.
