A.Andruška 2014 m. lapkritį buvo dukart nuteistas kalėti iki gyvos galvos už tai, kad 2013 m. birželį labai žiauriai nužudė jauną motiną su dukra. Tačiau vyras su nuosprendžiu nesutiko ir apskundė jį Apeliaciniam teismui.
Nuteistojo advokatai argumentavo, kad įkalčiai prieš A.Andrušką buvo surinkti netinkamai. Esą teisėsauga iš pradžių neturėjo įtariamojo, todėl prašė kaimynystėje gyvenančių vyrų savanoriškai teikti DNR ir pirštų atspaudų pavyzdžius. Buvo skelbiama, kad į prašymą atsiliepė apie 60 vyriškių.
2013 m. birželio 19 dieną pareigūnai Kilorgrino gatvėje užkalbino keturis lietuvius. Po pokalbio vyrai davė DNR ir pirštų atspaudų pavyzdžius tyrėjams.
A.Andruškos gynėjas Brendanas Grehanas teigė, kad policija jo ginamajam, kuriam anglų kalba nėra gimtoji, aiškiai neišdėstė, kokios pasekmės jam gresia sutikus duoti DNR ir pirštų atspaudų pavyzdžius. Esą jie turėjo pasakyti, kad procedūra savanoriška, o surinkta informacija galės būti panaudota kaip įkaltis.
Gynėjų teigimu, ši informacija tyrėjams tapo esminiu įkalčiu, panaudotu prieš jų klientą.
Apeliacinis teismas atmetė A.Andruškos skundą kaip nepagrįstą teigdamas, kad šie klausimai jau buvo išnagrinėti ir nėra pagrindo bylą peržiūrėti.
A.Andruška niekada nepripažino įvykdęs nusikaltimą. Nebuvo įvardytas joks motyvas A.Andruškai žudyti moterį ir vaiką.
J.Lubienė ir jos aštuonerių metų dukra savo namuose Kilorgline, Kerio grafystėje, rastos žiauriai subadytos 2013-ųjų birželį. Išvis aukoms durta 72 kartus.
Namuose telkšojo kraujo balos, o jose buvo pilna išskirtinės formos pėdsakų. Prie šeimininkės tebebudėjo šuo.
Atidžiai apžiūrėję namą pareigūnai nesurado jokių įsilaužimo požymių. Nenustatyta, kad iš namo būtų kas nors pavogta.
