Pirmiausia verslo atstovams Lietuvos muitinė rekomenduoja prieš eksportuojant sankcionuojamas prekes, priimant jas vežti, teikiant logistikos ar tokių prekių deklaravimo muitinėje paslaugas visais atvejais atlikti išsamų patikrinimą ir įsitikinti, kad prekės bus tik vežamos tranzitu per Rusijos Federaciją ir/ar Baltarusiją ir nėra skirtos naudoti Rusijos Federacijoje ar Baltarusijoje arba nėra parduodamos ar tiekiamos bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai Rusijos Federacijoje ar Baltarusijoje.
Siekiant įsitikinti, kaip laikomasi šių reikalavimų, muitinė reikalaus papildomų įrodymų, kad:
– prekės nebus parduodamos, jų savininkai nebus keičiami po jų eksporto iš Europos Sąjungos;
– prekių tranzitas per Rusijos Federaciją ir/ar Baltarusiją yra tik dalis viso eksportuojamų prekių gabenimo maršruto, prasidedančio ir pasibaigiančio už Rusijos Federacijos ir/ar Baltarusijos ribų;
– prekių tranzito per Rusijos Federaciją ir/ar Baltarusiją metu prekės nebus perparduodamos, perdirbamos, sandėliuojamos, perkraunamos į kitą transporto priemonę, įskaitant priekabos ar puspriekabės su prekėmis perkabinimą, taip pat nebus naudojamasi asmenų, kuriems taikomos sankcijos, paslaugomis;
– prekes įmanoma identifikuoti, t. y. kad muitinė galėtų vienareikšmiškai nustatyti, ar prekės tinkamai suklasifikuotos ir nėra priskirtinos dvejopo naudojimo prekėms;
– eksportuotojas turi informaciją apie prekių galutinį naudotoją ir prekių galutinį naudojimą trečiojoje šalyje.
Neturint reikalaujamų įrodymų arba vėluojant juos pateikti Lietuvos muitinei, prekės nebus išleistos iš Europos Sąjungos, o ilgesnį laiką trunkantis jų vežimo aplinkybių tikrinimas gali sukelti nepageidautinas transporto priemonių prastovas.
Taip pat muitinė primena, kad Reglamento Nr. 833/2014 ir Reglamento
Nr. 765/2006 nuostatų pažeidimas yra laikomas tarptautinių sankcijų pažeidimu ir šį pažeidimą padariusiam fiziniam asmeniui (eksportuotojo, vežėjo ar muitinės tarpininko atstovui) yra numatyta administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 515 straipsnį, o juridiniam asmeniui taikomos poveikio priemonės, numatytos Tarptautinių sankcijų įstatymo 15 straipsnyje.
Lietuvos muitinė taip pat prašo ekonominės veikos vykdytojų pasiruošti patiems ir informuoti savo verslo partnerius apie nuo 2023 m. birželio 5 d. pradedamas taikyti priemones Lietuvoje ir jos pasienyje su Rusijos Federacija ir Baltarusija, kad būtų išvengta nesusipratimų ar kitų nepageidaujamų pasekmių.
Palies logistikos, muitinės tarpininkų, vežėjų veiklą
Tuo tarpu Muitinės praktikų asociacijos pirmininkas, advokatas Jonas Sakalauskas sako, kad pagal šią tvarką praktiškai nelieka galimybių sankcionuotų prekių eksportui gabenti tranzitu per šias šalis, nes reikalavimą, kuri kelia reglamentai – kad būtų tas pats vežėjas iki galutinio tikslo trečioje šalyje – draudžia RU/BY: pagal jų reikalavimą, jų teritorijoje prekes turi perimti vidaus tiekėjas.
„Pagal naują tvarką tranzitu gabenamos prekės turi būti vežamos iki tikslo trečioje šalyje to paties vežėjo, kas praktiškai neįmanoma – nes Rusija taiko reikalavimą, jog prekės šalyje turi būti perduotos vietiniam vežėjui“, – sakė advokatas J. Sakalauskas.
Tai palies logistikos, muitinės tarpininkų, vežėjų veiklą, nes bus reikalaujama patikimų įrodymų, kad prekės tikrai keliauja tranzitu ir neliks Rusijos ar Baltarusijos teritorijoje.
„Reikalavimai labai aukšti. Įprastai Lietuvos eksportuotojas neturi galimybių tokių užtikrinti. Kita vertus, tai labiausiai nukreipta į sankcijas apeinančius eksportuotojus ir logistikos dalyvius. Sąžiningai vykdantiems verslą – tai sukels papildomų kaštų ir bus pareiga derintis su savo klientais dėl reikiamų dokumentų pateikimo”, – sakė J.Sakalauskas.
