„Tai istorinis įvykis – tokių sutarčių nėra daug, džiaugiuosi, kad ilgos derybos davė rezultatų. Rezultatų tikimės ir ateityje, nes susitelkus galima nuveikti daugiau ir dėl pareigūnų darbo sąlygų pagerinimo, ir įveikiant korupciją institucijos viduje“, – sakė sutartį pasirašiusi laikinai einanti Muitinės departamento generalinio direktoriaus pareigas Ramutė Liupkevičienė.
Kaip teigė Muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo koordinacinės tarybos pirmininkas Jūrius Bruklys, vos pradėjus derybas, buvo jaučiamas tam tikras nepasitikėjimas, tačiau ilgainiui abi šalys surado bendrą kalbą. „Apie trejetą mėnesių svarstėme pagrindinius klausimus, o pabaigai, žinoma, teko atidėti finansinius. Dėl jų susitarti visuomet nėra lengva“, – juokėsi J. Bruklys.
Jiems pavyko susitarti dėl itin svarbaus vieno iš finansinių problemų – dėl kelionės į darbo vietą išlaidų kompensavimo – sprendimo būdų.
Tuo tarpu MD direktorius Antanas Šipavičius nenorėjo su tuo sutikti. „Derybų metu buvo keičiama daugelis pirminio projekto nuostatų, todėl teigti, kad dėl finansinių klausimų buvo susitarti sunkiausia, tikrai negalima. Pažymėtina, kad šakos kolektyvinės sutarties tikslas nebuvo finansinių klausimų sprendimas, todėl sutarties projekte minimas tik muitinės pareigūnams aktualus vykimo į tarnybos vietą kompensavimo klausimas bei detalizuojama dabar egzistuojanti materialinio skatinimo sistema“, – teigė jis.
Tuo tarpu profesinių sąjungų atstovų įsitikinimu, jiems pavyko susitarti dėl itin svarbaus vieno iš finansinių problemų – dėl kelionės į darbo vietą išlaidų kompensavimo – sprendimo būdų. Ši nuostata – kad kelionės išlaidos turi būti kompensuojamos – yra, žinoma, įrašyta į Valstybės tarnybos įstatymą, tačiau dabar profesinių sąjungų reikalavimu į kolektyvinę sutartį buvo įtraukta sąlyga, kad šioms išlaidoms kompensuoti bus skiriamas atskiras finansavimas.
„Mūsų nuomone, tai labai svarbu, juk pareigūnų, kuriems reikia vykti į darbo vietą, yra tikrai daug, todėl šis finansavimo užtikrinimas palies didelę dalį muitinės darbuotojų. O juk tinkamas finansavimas yra viena geriausių antikorupcinių priemonių taikymo garantų“, – sakė J. Bruklys. Kitas svarbus klausimas, į kurį profesinių sąjungų atstovai derybų metu atkreipė rimtą dėmesį – darbuotojų skatinimo tvarka.
Tinkamas finansavimas yra viena geriausių antikorupcinių priemonių taikymo garantų.
Įprasta, kad darbuotojui sulaukus amžiaus ar tarnyboje išbūto laiko jubiliejaus, jis gauna vienkartinę premiją. Tačiau departamente įprasta, kad ši išmoka būtų atlyginimo dydžio. „Manome, kad tokia tvarka nėra teisinga: tas, kas gauna tūkstančius – jo ir išmoka solidi, o kas tegauna, sakysime, minimumą, ir šventės metu lieka nuskriaustas“, – sakė J. Bruklys.
Muitinės derybinė grupė sutiko, kad išmokos turėtų būti vienodos, tačiau iš anksto įtraukti į biudžetą šias išlaidas atsisakė. Jie paaiškino, kad dėl to susidarys keblumų planuojant biudžetą – juk niekas iš anksto negali pasakyti, kiek lėšų tam prireiks.
Šiaip jau dauguma nuostatų sutartyje yra bendros visoms kolektyvinėms sutartims. Pavyzdžiui, tokios kaip Saugos ir sveikatos komitetų, Taikinimo komitetų steigimas. Pastarasis vaidina – neperdedant – milžinišką vaidmenį, sprendžiant darbdavio bei darbuotojų ginčus. Reikia tikėtis, kad šio komiteto dėka bus atsikratyta didžiosios dalies darbo ginčų bylų teismuose, kurie ne tik ilgai trunka, bet ir pasiglemžia nemažai lėšų.
Sutartyje numatyta ir profesinės sąjungos teisė gauti visą reikiamą informaciją, dalyvauti visų klausimų sprendime, nesvarbu apie ką būtų kalbama: finansines, socialinės bei darbo saugos, darbo vietų problemas.
MD direktorius A. Šipavičius pažymėjo, kad jis daug tikisi iš šios sutarties. Pasak jo, su kai kuriomis muitinės įstaigomis jau anksčiau buvo sudarytos kolektyvinės sutartys, be to, darbuotojai buvo įtraukiami į įvairias komisijas ir pan., todėl galėjo dalyvauti svarbių klausimų sprendime. Tačiau jos buvo pasirašytos skirtingu laiku ir, kaip teigė A. Šipavičius, nebuvo vieningos jų taikymo praktikos. Dabar pasirašoma šakinė kolektyvinė sutartis turėtų šią problemą panaikinti.
Be abejo, sutartyje numatyta ir profesinės sąjungos teisė gauti visą reikiamą informaciją, dalyvauti visų klausimų sprendime, nesvarbu apie ką būtų kalbama: finansines, socialinės bei darbo saugos, darbo vietų problemas. A. Šipavičius teigė, kad profesinės sąjungos – svarbi grandis, jungianti darbuotojus ir darbdavį.
„Bendradarbiavimą su profesinėmis sąjungomis vertinu teigiamai. Įstaigose dirba daug darbuotojų, kurie nori būti atstovaujami diskusijose su vadovybe dėl įvairių klausimų. Profesinė sąjunga kaip tik ir yra ta organizuota struktūra , kuri gali surinkti, apibendrinti ir pateikti darbdaviui darbuotojų lūkesčius dėl įvairių klausimų – darbo sąlygos, atlyginimas, veiklos taisyklės ir t.t., kartu ieškoti galimų sprendimų. Pasirašydami šakinę kolektyvinę sutartį mes patvirtiname, kad esame partneriai . Kaip rodo Europos šalių patirtis – partneryste paremti profsąjungų ir darbdavio santykiai ir duoda geriausią rezultatą tiek darbuotojams, tiek organizacijai“, – sakė jis.
Pažymėtina, kad ir kitos statutinės organizacijos jau pradeda gan palankiai kalbėti apie galimybes pasirašyti kolektyvinę sutartį. Tuo tarpu dar prieš kelerius metus apie tai net girdėti nenorėjo. Milžinišką įtaką tam padarė jau minėtasis projektas „Pareigūnų gebėjimų ugdymas socialinio dialogo srityje“, kuris ne tik finansuojamas iš ES fondų, bet ir įgalino Lietuvos profesinių sąjungų atstovus apsilankyti pas kolegas užsienyje, kur kolektyvinės sutartys seniai yra įprastas reiškinys, ir pasisemti labai vertingos patirties.
