Bergždžiai mėginsite jiems paaiškinti, kad kaina nurodyta ant dėžės siuntinio kvite, o viduje – prekių įsigijimo čekis, ir jokių kitokių dokumentų nėra ir būti negali – vis tiek jūsų reikalaus pateikti „bent „PayPal“ mokėjimo išrašą su operacijos išrašu iš el. bankininkystės sistemų“.
Dėstysite, kad jokių „PayPal“ mokėjimų nebuvo, nes to daikto pats neužsisakėte ir jį draugas jums nupirko tiesiog pačioje paprasčiausioje realioje firminėje parduotuvėje. Tuomet atbukę pašto atstovai sakys: „Tai gal bent nurodykite elektroninės parduotuvės adresą, kurioje pirkote“.
Kitaip tariant, traukite čekius ir elektroninio pirkimo-pardavimo sandorių lapus iš kur norite, išgalvokite, suklastokite juos, nes kitaip pašto deklarantai ir muitininkai gali ir nesusitvarkyti su bėdomis, gimstančiomis iš dalies dėl abejotinų įstatymų, įsakų ir potvarkių, bet pirmiausia – jų pačių galvelėse.
Traukite čekius ir elektroninio pirkimo-pardavimo sandorių lapus iš kur norite, išgalvokite, suklastokite juos, nes kitaip pašto deklarantai ir muitininkai gali ir nesusitvarkyti su bėdomis
O jei toji makalynė ir įrodinėjimai nepatinka, tai išvis nėra ko pirkti kažkokių keistenybių neaiškiose šalyse, tokiose kaip JAV, Kanada, Australija, Kinija, Indija ar Turkija. Ir, neduokdie, ką nors įsigysite suvenyrų turguje.
Didžiojoje pasaulio dalyje turguose nebūna jokių kasos aparatų – Marijos žemė tėra apgailėtina išimtis.
Ir apskritai – kam pirkti arba dovanų užsiprašyti dalykų, kurių nėra Lietuvoje? O jei nenori patirti sunkumų, tai nieko nesisiųsk į lietaus prausiamą kraštą, ir problemų – lyg nebūta!
Kai kalbėjausi su viena specialiste, dirbančia pašto sistemoje, ir domėjausi, kodėl pašto deklarantai reikalauja to, kas neįmanoma, sulaukiau žmogiško, nuoširdaus patarimo be jokių užslėptų minčių ar ironijos.
Jis skambėjo maždaug taip: stenkitės prekių iš Azijos ar Užatlantės neužsisakinėti, susitarkite su draugais, kad šie jums geriau jokių dovanų iš ten nesiųstų, ir galvos skausmo neturėsite. Galėjo dar Josifą Visorionovičių Staliną pacituoti: nėra žmogaus – nėra problemos. Taigi, panašu, kad siuntų pristatymo mechanizme stringa visų pirma ne logistika, bet ten dirbančių asmenų logika.
Tačiau net jei jūs su dirbtinėmis kliūtimis jau susipažinę ir iš tikrųjų sąmoningai ką nors pirkote būdais, kurie patogesni mūsų paštininkams ir muitininkams, bei pasirūpinote pirkimo-pardavimo aktą iš elektroninės parduotuvės patvirtinančiais dokumentais, muitinės vertintojams jie vis tiek gali nepatikti.
Iš esmės siųsdamiesi daiktų ne iš ES iš karto turėtumėte pradėti jaustis nusikaltėliu ir įtariamuoju. Jūs kaltas jau vien tuo, kad jūsų interesų ratas neapsiriboja ES. Labai panašu į netolimą praeitį, kai sovietinio rojaus gyventojams buvo uždrausta domėtis, kas dedasi už jų plačiosios tėvynės ribų.
