Mūsų šalis šiuo atžvilgiu – ne išskirtinė.
Kaip rašo „The New York Times“, judėjimo ribojimai, skirti sulėtinti koronaviruso plitimą pasaulyje, turi šalutinį poveikį: smurtas namuose padažnėjo, suintensyvėjo ir tapo pavojingesnis.
Nedideliame miestelyje netoli Vilniaus gyvenanti Marija ilgai gyveno su smurtaujančiu vyru.
Mušdavo delnu per galvą
Marija pasakojo, kad su būsimuoju vyru susipažino abu būdami jauni: jai buvo 18, o jam – 19 metų.
„Dar tos maksimalistinės jaunatvinės idėjos, šeimos idealizavimas, vienas kito idealizavimas, tikėjimas, kad meilė daro stebuklus. Visas tas mūsų draugavimas ir bendravimas truko apie pusantrų metų. Po to susituokėme iš meilės, priešingai, nei kartais atrodo. Kažkiek pagyvenę pradėjome planuoti vaikučius. Tokia tipiška, kaip daugumos, istorija“, – pasakojo moteris.
Marija prisiminė, kad smurtauti prieš ją vyras pradėjo praktiškai nuo santykių pradžios.
„Mūsų draugystė ir išgyvenimai visada buvo „gyvi“: tiek iš teigiamos, tiek iš neigiamos pusės. Alkoholio vartojimo buvo ir jaunystėje. Bet, vėlgi, tol, kol jauni, daugiau ar mažiau visi vartoja ir atrodė, kad tai kažkada baigsis“, – nurodė ji.
Nors labai didelių barnių tuomet nekildavo, Marija pažymėjo, kad kol nebuvo priimtas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, apie smurtą buvo mažai kalbama.
„Antras dalykas, mes turbūt dar esame tie sovietiniai vaikai, kur jeigu muša, vadinasi, myli. O jeigu tu skundiesi, vadinasi, tave mažai muša, nes jei gerai muštų, nebesiskųstumei. Nebuvo kalbama apie tai, kas tas smurtas. Mes žinojome, kad smurtas, jeigu gavai į akį, į dantis ir panašiai.
Dabar tiek, kiek esu susipažinusi su smurto apibrėžimu, galiu pasakyti, kad pas mus viskas prasidėjo praktiškai nuo pat pradžių. Buvo pastūmimai, kas nebuvo laikoma smurtu ir dėl to nesiskundei. Rimtesni signalai, kada ranka buvo keliama, prasidėjo gimus vaikui, net nėštumo metu“, – kalbėjo moteris.
Mes turbūt dar esame tie sovietiniai vaikai, kur jeigu muša, vadinasi, myli. O jeigu tu skundiesi, vadinasi, tave mažai muša, nes jei gerai muštų, nebesiskųstumei. Nebuvo kalbama apie tai, kas tas smurtas.
Anot Marijos, jos vyras nebuvo tas, kuris smurtauja nemąstydamas.
Dažnai jis smurtaudavo mušdamas ją delnu per galvą – ten, kur nesimatytų jokių smurto požymių, stumdydavo.
Kas patikės, kad smurtauja?
Konfliktai Marijos šeimoje dažniausiai kildavo dėl alkoholio vartojimo. Jos buvęs sutuoktinis alkoholį vartodavo nejusdamas ribų. Išgėręs jis verždavosi pas draugus, naktinėti.
„Aš dažniausiai būdavau vairuotoja. Pavargdavau ir norėdavau važiuoti namo pailsėti. Nuo to prašymo namo ir prasidėdavo pastūmimai ir panašiai“, – teigė vyro smurtą kentusi moteris.
Jos buvęs vyras neblaivus sėsdavo už vairo, alkoholiui išleisdavo šeimos pajamas.
Iš pažiūros Marijos šeima atrodė visiškai normali, jos buvęs vyras dirbo, rūpinosi vaikais. Todėl daug kas tiesiog netikėdavo, kai ji sakydavo, kad sutuoktinis turi problemų su alkoholiu ir smurtauja.
Marija aiškino, kad piktnaudžiavimas alkoholiu – taip pat smurtas.
Buvęs vyras ją pavesdavo vaikų priežiūroje, buityje. Ji juo negalėdavo pasitikėti.
„Jeigu kalbėtumėme apie psichologinį smurtą, tai dažniausiai kiek jis vartodavo, tiek tai būdavo psichologinis smurtas. Aš būdavau visokia kokia pati blogiausia. Pavyzdžiui, jis grįždavo 3 valandą nakties, įsijungdavo muziką arba pats pradėdavo dainuoti. Trukdydavo ilsėtis man, vaikams. Mano akimis, tai irgi yra smurtas“, – pabrėžė moteris.
Jeigu kalbėtumėme apie psichologinį smurtą, tai dažniausiai kiek jis vartodavo, tiek tai būdavo psichologinis smurtas. Aš būdavau visokia kokia pati blogiausia.
Kartą dėl patirto fizinio smurto Marijai teko kreiptis į medikus. Smurtaudamas prieš ją buvęs sutuoktinis jai prakirto galvą.
„Čia buvo tas vienas kartas, kai aš tikrai apsipyliau kraujais. Nors aš vaikščiodavau visa su mėlynėmis, dėl jų juk nesikreipsi. Pasižiūrėkite į mane, kas patikės, kad prieš mane yra smurtaujama? Labai dažnai netgi girdėdavau tokį pasakymą, kad galimai tu pati puoli vyrą“, – nurodė ji.
Marija prisiminė, kad tąsyk pirmiausia puolė šaldyti vyro prakirstą galvą. Tą ji darė su šaldiklyje rastu užšaldyto faršo gabaliuku.
„Dabar po šito įvykio yra praėję beveik treji metai. Jokių faršo gaminių aš negaminu, į faršą pasižiūrėti aš negaliu. Cepelinų ar kotletų mano vaikai nevalgo“, – teigė moteris.
Dabar po šito įvykio yra praėję beveik treji metai. Jokių faršo gaminių aš negaminu, į faršą pasižiūrėti aš negaliu. Cepelinų ar kotletų mano vaikai nevalgo.
Marija papasakojo ir apie dar vieną buvusio vyro smurto epizodą. Švenčiant Kalėdas, sutuoktinis sumanė vykti pas draugus.
„Aš bandžiau bet kaip jį sustabdyti, tai skraidžiau po namus tiesiogine to žodžio prasme. Iš vieno kampo į kitą. Buvau visa nusėta mėlynėmis“, – sakė moteris.
Atsiprašyti nieko nereiškė
Kaip pasakoja Marija, buvusiam sutuoktiniui nieko nereikšdavo ištarti: „Atsiprašau, daugiau taip nebus“.
„Dabar aš jau puikiai žinau apie smurto ratą. Natūralu: yra smurtas, po to prasideda vadinamasis medaus mėnuo. Čia buvo tipiškas atvejis. Tik tiek, kad pastūmimo jis nelaikydavo smurtu. Dėl to kuo toliau, tuo tas smurtas buvo nelaikomas smurtu. Na, pastūmiau, tai kas čia tokio, tau mėlynė – o kas čia baisaus?“, – kalbėjo ji.
Po vaiko krikštynų Marija, bandžiusi sustabdyti prie vairo norėjusį sėsti išgėrusį vyrą, buvo suspardyta.
„Atsirado mėlynė paakyje. Vėlgi, buvo gėda man, ne jam, nes aš turėjau vaikščioti su ta mėlyne“, – prisiminė ji.
Atsirado mėlynė paakyje. Vėlgi, buvo gėda man, ne jam, nes aš turėjau vaikščioti su ta mėlyne.
Po policijos iškvietimo įgijo daugiau drąsos
Pirmą kartą į policiją dėl vyro smurto Marija kreipėsi po to, kai jis pakėlė ranką prieš ją, kuomet ji iš namų išprašė kaimyną, kurį sutuoktinis buvo parsivedęs išgerti.
„Kilo labai didelis pasipiktinimas, kaip aš drįsau išvaryti jo draugą ir neleisti gerti. Tada jis mane pastūmė. Tada jau drįsau vidury nakties pasiskambinti policijai. Bet, vėlgi, nežiūrint į tai, kad veikė Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, pareigūnai bandė mane atkalbėti parašyti, kad jis mane pastūmė, kad man dabar skauda kojas, ant kojų yra mėlynės.
Man buvo pasakyta, kad jis turės prevencinį pokalbį su įgaliotiniu ir galimai jam to užteks. Vėlgi mes suprantame, dėl ko – nes čia reikėtų pradėti ikiteisminius tyrimus ir visa kita. Aišku, kad jam šito neužteko: nei to iškvietimo, nei to prevencinio pokalbio. Atvirkščiai, sakyčiau, tada jis dar daugiau įgijo drąsos, nes pamatė, kad iš tikrųjų tai nieko neįvyko“, – pasakojo ji.
Aišku, kad jam šito neužteko: nei to iškvietimo, nei to prevencinio pokalbio. Atvirkščiai, sakyčiau, tada jis dar daugiau įgijo drąsos, nes pamatė, kad iš tikrųjų tai nieko neįvyko.
Ne tik šeimos reikalas
Apie skyrybas su smurtaujančiu sutuoktiniu Marija pradėjo galvoti supratusi, kad šeima laiminga nebus. Paskutinis lašas buvo prakirsta galva.
Ji prisiminė, kad anksčiau smurtas artimoje aplinkoje buvo vertinamas tik kaip šeimos reikalas.
Bandydama užsiminti, kad dėl smurto galbūt kreipsis į policiją, ji iš vyro sulaukdavo atsakymo: „Na, ir kas iš to? Ko tu tuo pasieksi? Tu nieko neįrodysi – galbūt nuo laiptų nukritai.“
Na, ir kas iš to? Ko tu tuo pasieksi? Tu nieko neįrodysi – galbūt nuo laiptų nukritai.
„Visą laiką buvau įstumiama į dvejonių ratą, kur tikrai galvodavau, kad gal nieko neįrodysiu, manęs niekas nepalaikys, nesupras. Tol, kol mano rate neatsirado tam tikri žmonės“, – pasakojo moteris.
Pasak Marijos, niekas nepasakė, kad ji neturėtų kentėti smurto, jog tai nėra normalu.
„Visi pasilikdavo neutralioje pozicijoje. Tiek mano šeima nesikišdavo, tiek draugai negalėdavo patikėti, nes mano buvęs vyras gi fainas. Aš ir dabar nesakau, kad jis yra blogas, tik kai kuris jo elgesys man yra nepriimtinas“, – teigė ji.
Todėl Marija džiaugiasi, kad apie smurtą artimoje aplinkoje dabar daug kalbama.
„Tai nėra tik šeimos reikalas. Toms moterims, prieš kurias yra smurtaujama, labai reikalingas palaikymas“, – sakė ji.
Kartu Marija teigė savo aplinkoje žinanti moterų, patiriančių galbūt ne fizinį, o psichologinį smurtą, bet nesiryžtančių palikti sutuoktinių.
Ji minėjo, kad nuo tokio žingsnio nemažai moterų stabdo įvairios aplinkybės: nuo finansų iki sudėtingo skyrybų proceso.
Marija prisiminė, kad viešai prabilti apie patiriamą smurtą paskatino ir dainininkės Natalijos Bunkės istorija.
„Man tai buvo it – va, pasirodo, aš ne viena. Taip būna ir garsiems žmonėms. Mes vis dar galvojame ir įsivaizduojame, kad smurtas vyksta tik asocialiose šeimose. Turi pasikeisti visuomenės požiūris į smurtą. Tol, kol toleruosime smurtą, visuomenė bus abejinga smurtui, nemanau, kad mes kažką pakeisime“, – pažymėjo moteris.
Mes vis dar galvojame ir įsivaizduojame, kad smurtas vyksta tik asocialiose šeimose. Turi pasikeisti visuomenės požiūris į smurtą.
