Eksponatams pirkti muziejai dažnai teturi vos kelis tūkstančius litų, dalis jų jau spėjo išleisti didžiąją dalį lėšų ir fondus papildė keliomis naujienomis. Tačiau, nepaisant ekonominio nepritekliaus, muziejininkai įsitikinę: jei atsirastų tikrai vertingų eksponatų, būtų bandoma visomis išgalėmis ieškoti tam finansų.
„Net neabejoju, kad dėtume visas pastangas, jei tik atsirastų XVI, XVII amžiaus laikrodžių, ypač Vilniaus laikrodininkų gamybos. Tačiau tokių tikriausiai jau nebėra“, – teigė Laikrodžių muziejaus rinkinio saugotoja–tyrinėtoja Dana Menkutė. Šis muziejus domisi ir unikaliais vandens, ugnies, saulės bei smėlio laikrodžiais. Tačiau jų likę tik vienas kitas. „Supirkti viską – bet ką ir bet kaip, be jokios sistemos – nėra jokio tikslo“, – teigė muziejininkė.
Specialistai pastebi, kad sunkmečiu muziejų duris vis dažniau praveria ir šeimos relikvijas išsaugoję klaipėdiečiai. Muziejininkų jie teiraujasi apie daiktų vertę, jų istoriją ir galimą kainą. Į laikrodžių muziejų gyventojai dažnai atneša parodyti XX a. pradžios kišeninius laikrodžius, klausinėja, kiek būtų galima už juos gauti. Tačiau ši įstaiga turi gausią to laikotarpio laikrodžių kolekciją.
„Rekomenduoju tokius laikrodžius palikti kaip šeimos relikviją. Visada paklausiu, ar tuo metu tas tūkstantis ar keli šimtai litų atnešusiajam rodosi didelė suma. Toks laikrodis gali eiti iš kartos į kartą, ir jau dešimtojoje kartoje jo vertė stipriai išaugs“, – sakė D.Menkutė.
Dovanoja žmonės
Naujų eksponatų pirkimu Laikrodžių muziejui rūpinasi speciali komisija, įsteigta Lietuvos dailės muziejaus. Neseniai uostamiestį pasiekė unikalus rankų darbo laikrodžių dangtelis, papuoštas emale ir brangakmeniais. Unikalus vienetinis eksponatas oficialiai bus pristatomas visuomenei.
Laikrodžių muziejaus fondus gausiai praturtino ir patys klaipėdiečiai, nešę muziejininkams laikrodžius iš savo namų. Sunešta per 280 įvairių mechanizmų – ir rankinių, ir sieninių. Kai kurie jų vėliau pateks į nuolatinę ekspoziciją. Kai kurie jų mena šeimų istorijas – dovanoti sukaktuvių, vestuvių, pasiekimų darbe proga.
„Mus sudomintų ir naujesnių laikų laikrodžiai, bet jie turėtų turėti savo istoriją – jų šeimininkai turi būti įžymūs. Gal rašytojai, gal politikai ar šiaip visuomenėje garsios figūros“, – aiškino muziejininkė.
Įsigijo naujų graviūrų
Mažosios Lietuvos istorijos muziejus šiemet jau įsigijo kelis vertingus dokumentus. Fondus papildys vertingos graviūros su senosios Klaipėdos vaizdais, tarp jų pavaizduotas ir Napoleono įžengimas į Lietuvą, pavyko įsigyti ir vertingą XVIII a. knygą apie uostamiestį.
„Ką čia ir slėpsi – šie metai nė kiek ne geresni nei 2009–ieji. Naujiems eksponatams įsigyti turime tris tūkstančius litų ir jau daugiau nei pusę esame išleidę“, – teigė muziejaus direktorius Jonas Genys.
Pastebima, kad šiemet aktyvesni yra ir antikvariatai aktyvesni – praneša muziejui apie naujus gautus eksponatus. „Eksponatų pirkimas – tik vienas iš būdų papildyti fondus, ekspozicijas.
Nemažai gaminių mus pasiekia iš archeologinių kasinėjimų, ypač pastaraisiais metais“, – teigė direktorius. Šiemet kaip tik bus tyrinėjamas sklypas Didžiojo Vandens gatvėje, Piliavietėje.
Prieš kelerius metus Mažosios Lietuvos istorijos muziejus pasipildė daiktais, atspindinčiais gyvenimą sovietmečiu. Klaipėdiečiai nepagailėjo buities rakandų, atspindinčių tą laikmetį. Ir dabar muziejus, turintis gausią dokumentų, knygų ir atvirukų kolekciją, labiau domisi įvairiais daiktais.
„Mums labai trūksta daiktinių eksponatų, ypač atspindinčių miesto buitį XVI–XIX amžiais“, – sakė J.Genys. Vienas brangiausių eksponatų, kurį pavyko įsigyti pastaraisiais metais, muziejaus direktoriui yra miesto magistro spaudas, naudotas daugiau nei prieš šimtą metų. „Jei naujų eksponatų įsigijimui būtų skirta daugiau pinigų, būtų galima praplėsti paiešką ir į užsienį“, – pridūrė pašnekovas.
Įsigijo gintarą su driežu
Palangos gintaro muziejus neseniai papildė kolekciją keliais archeologiniais radiniais bei gintarais su inkliuzais. Anot muziejaus direktorės Vilijos Macienės, dabar domimasi šiuolaikiniais gintaro gaminiais – moderniu jo panaudojimu.
Anot V.Macienės, vienas vertingiausių gaminių, pastaraisiais metais įsigytų muziejaus – unikalus gintaras su sustingusiu driežu. „Jį pardavė vienas privatus asmuo, prašęs neskelbti sumos. Iš kur atkeliavo šis gintaras – neturime informacijos. Pasaulyje tokių gintarų su driežais labai nedaug. Pati mačiau tokius Vokietijos ir Lenkijos ekspozicijose“, – sakė V.Macienė. Dabar šis gintaras eksponuojamas Vilniaus taikomosios dailės muziejuje.
Gausiai lankomas Lietuvos jūrų muziejus eksponatus perka iš tų lėšų, kurias pavyksta patiems uždirbti. „Turime strategiją – perkame tuos eksponatus, kurie tiktų pagal kolekcijas – kriauklių, laivybos istorijos, įvairių prietaisų, tokių kaip navigacijos, filatelijos, numizmatikos“, – teigė muziejaus direktorė Olga Žalienė. Visada įvertinama, ar naujasis eksponatas bus patrauklus, įdomus lankytojams, ar nedulkys fondų lentynose. Viena brangiausių ir įdomiausių kolekcijų – kriauklių, kurias pavyko įsigyti iš vieno kolekcininko.
