Pirmiausia – nedidelė ekskursija po patalpas, kuriose ne tik baras su staliukais, bet ir koncertams skirta erdvė, toliau įrašų studija ir keletas teberemontuojamų kambarių. Kažkada tai buvo senas apleistas pastatas, kuriam sutvarkyti prireikė laiko.
Kasparas – muzikantas, o dabar ir baro vienas iš savininkų, kartais barmenas ir padavėjas, kartais kitus darbus čia pat dirbantis. Šį barą-klubą jis įrengė kartu su kolegomis. Iš šypsenos, su kuria pasakoja apie šią vietą jo gimtojoje Ukmergėje, abejonių nekyla, kad savo veikla jis džiaugiasi.
– Ar sudėtinga turėti tokią pakankamai nišinę vietą, klubą, pakankamai nedideliame Ukmergės mieste?
– Nežinau (šypteli). Visokių iššūkių yra ir buvo. Ir pandemijos iššūkiai, ir karo. Bet šiaip viskas gerai. Patinka.
