Vilniaus apygardos administracinio teismo atstovė Sigita Gamulėnienė BNS patvirtino, kad teismas rugpjūčio 24 dieną gavo tokį skundą.
„Tačiau byla yra nevieša, todėl daugiau suteikti informacijos negaliu“, – komentavo S.Gamulėnienė.
N.Greeno teigimu, ginčas teisme turėtų būti sprendžiamas rugsėjo 12 dieną. Anot jo, LB veiksmai yra neproporcingi ir nepagrįsti.
„Kaip daug kas pastebėjo ir žino, Lietuvoje pastaruoju metu pakito valstybės institucijų, konkrečiai Lietuvos banko, požiūris į verslą, teikiantį virtualios valiutos (fintech) paslaugas. Lietuvos bankas lengvai taiko sankcijas verslui, kurios neatstatomai nužudo investicijas Lietuvoje“, – pranešime teigė N.Greenas.
„Teismas dabar turės nuspręsti, ar Lietuvos banko veiksmai yra tinkami ir teisingi. Aišku, kad tarptautiniai teismai taip pat laukia savo eilės šioje istorijoje, kadangi jaučiu, kad Lietuva pažeidė mano teisę į nuosavybę bei teisę nebūti nepagrįstai persekiojamam“, – teigė jis.
Verslininkas teigia, kad jo patirta finansinė žala dėl LB sprendimo jau siekia dešimtis milijonų eurų.
Lietuvos bankas licenciją „deVere E-Money“ suteikė 2017 metų kovą, įmonė buvo įkurta tų pačių metų kovo 1 dieną.
Centrinis bankas pernai lapkritį skelbė, jog atsižvelgdamas į kitose šalyse „Devere“ grupės įmonių pažeidimų pobūdį ir sistemiškumą, už juos taikytas poveikio priemones, jis laikinai sustabdė „deVere E-Money“ akcininko N.Greeno teisę naudotis balsavimo teise bendrovės akcininkų susirinkime, kol jis gavęs LB pritarimą perleis akcijas kitam asmeniui. Sandorį jis buvo įpareigotas atlikti iki šių metų gegužės pabaigos.
LB teigimu, „Devere“ grupės įmonėms 2018–2022 metais JAV, Maltos, Japonijos, Tailando, Vengrijos, Botsvanos ir Naujosios Zelandijos finansų rinkos priežiūros institucijos taikė įvairias sankcijas. Be to, Pietų Afrikos Respublikos finansų sektoriaus priežiūros institucija N.Greenui, kaip pažeidimą padariusios įmonės vadovui, skyrė baudą ir penkerius metus uždraudė teikti finansines paslaugas šioje šalyje.
LB teigimu, įvertinus visus atvejus nustatyta, kad pagal Lietuvos teisės aktus N.Greenas negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir būti elektroninių pinigų įstaigos akcininku.
Be to, 2019 metais LB „deVere E-Money“ skyrė 21,6 tūkst. eurų baudą už tai, kad ji klientų pinigus laikė ne kredito įstaigoje. Be kita ko, įstaiga Lietuvos bankui teikė neteisingą informaciją apie klientų lėšų likučius kredito įstaigose.
N.Greenui priklauso bendrovės „Acuma“, investicinės bankininkystės bendrovė Mauricijuje „deVere Investment Banking“, JK pensijų konsultacijų įmonė „Work place solutions“, draudimo paslaugų tiekėja „Providence life“, finansinių konsultacijų tinklas „Global net“ ir kitos įmonės.
