2016 10 24

N.Mačiulis ir R.Dargis: reformas gali apsunkinti būsimų valdančiųjų nenoras priimti nepopuliarius sprendimus

Analitikai ir ekonomistai sutaria, kad Lietuvoje reikia įgyvendinti esmines struktūrines švietimo, sveikatos apsaugos bei mokesčių reformas, tačiau jų įgyvendinimą naujoje Vyriausybėje gali apsunkinti valdančiųjų partijų nenoras priimti nepopuliarius sprendimus.
Saulius Skvernelis ir Ramūnas Karbauskis
Saulius Skvernelis ir Ramūnas Karbauskis / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis bei Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis taip pat pažymi, kad Seimo rinkimus laimėjusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) nuostatos dėl alkoholio prekybos, Darbo kodekso pataisų ar valstybinio banko steigimo gali būti tik rinkiminė agitacija, kuri tikriausiai nevirs realiais sprendimais.

Struktūrinių reformų tikėtis sunku

N.Mačiulis BNS teigė, kad reformų įgyvendinimą įvairiose srityje gali apsunkinti partijų nenoras priimti visuomenėje nepopuliarius sprendimus.

„(Esminėms reformoms – BNS) vien profesionalų vyriausybės neužtenka, reikia ir partijų pritarimo, o tą pritarimą yra sudėtinga gauti, kai kalbame apie struktūrines reformas, kurios trumpuoju laikotarpiu yra labai nepopuliarios, o potencialią naudą duoda tik ilguoju laikotarpiu. Dėl to nebūčiau optimistiškai nusiteikęs, kad įvyks švietimo sistemos reforma, nes trumpuoju laikotarpiu reikėtų uždaryti kai kuriuos universitetus, kai kurie darbuotojai netektų darbo, kad ilguoju laikotarpiu galėtų augti visų mokytojų ir dėstytojų atlyginimai“, – BNS teigė N.Mačiulis.

Anot jo, reformų gali nesulaukti ir mokesčių sistema.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Nerijus Mačiulis
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Nerijus Mačiulis

„Poreikis reformuoti Lietuvos mokesčių sistemą yra. Sistema yra nesubalansuota, perteklinė mokestinė našta darbo pajamoms. Sisteminės mokesčių reformos įgyvendinimui reikia priimti nepopuliarius sprendimus, nes kad sumažėtų darbo mokesčiai, turi didėti turto mokesčiai – automobilių arba nekilnojamojo turto, taip pat vartotojų mokesčiai. Šie sprendimai nėra populiarūs ir dėl to ankstesnė Vyriausybė nesugebėjo įgyvendinti reformos“, – kalbėjo ekonomistas.

R.Dargis BNS teigė, kad neatidėliotinų reformų ir efektyvių sprendimų šalyje reikalauja švietimas, sveikatos apsauga bei valstybės turto administravimas.

„Su mokestiniais pertvarkymais nereikėtų skubėti. Kiek pažįstu Stasį Jakeliūną („valstiečių“ kandidatą į finansų ministrus – BNS), jis nėra iš tų, kuris puls pertvarkyti mokestinę sistemą. (...)

Manyčiau, kad reikėtų surinkti komandą, kuri galėtų peržiūrėti mokestinę sistemą ir pasiūlyti pertvarkymus, nes darbo jėgos apmokestinimas yra ypatingai pertvarkymų reikalaujanti sritis. Norime ar nenorime, bet mokestinę bazę reikės plėsti ir žiūrėti, kaip ją padaryti ekonomikai patrauklesnę, nes darbo jėgos apmokestinimas šiai dienai nėra pagrindinis mūsų ekonomikos variklis“, – BNS sakė R.Dargis.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Robertas Dargis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Robertas Dargis

Radikalūs „valstiečių“ siūlymai – tik rinkiminės kalbos

Analitikai sako, kad prieš rinkimus LVŽS deklaruota pozicija dėl valstybės monopolio alkoholio prekyboje, siūlymas steigti valstybinį vaistinių tinklą, nacionalinį banką ir keisti naująjį Darbo kodeksą tebuvo rinkiminės kalbos, kurios neturėtų virsti realiais darbais ir įstatymais.

„Negaliu sakyti, ar tie pažadai, kurie buvo duoti prieš rinkimus, bus įgyvendinti. Kai kurie pasiūlymai yra gana radikalūs, susiję su didesniu valstybės vaidmeniu ekonominiame gyvenime, ir jie nėra būtini. Valstybė neturėtų kištis ten, kur ir taip yra didelė privačių įmonių konkurencija“, – mano N.Mačiulis.

„Valstybės banko steigimas ar aktyvesnė valstybės veikla farmacijos srityje nesprendžia esminių Lietuvos ekonominių, socialių ir demografinių problemų. Manau, kad naujos Vyriausybės prioritetai turėtų būti švietimo sistemos reforma, kur mažėjant darbingo amžiaus gyventojų skaičiui, išsilavinimo kokybės turi ypatingą svarbą“, – pridūrė „Swedbank“ ekonomistas.

Rinkimus laimėjusių „valstiečių“ lyderių deklaruotas siekis keisti naująjį Darbo kodeksą, anot analitikų, taip pat greičiausiai nebus įgyvendintas artimiausiu metu.

„Dėl Darbo kodekso reikėtų palaukti. Manyčiau, kad kalbėjimai prieš rinkimus ir rinkiminės programos istoriškai rodo, kad mažai beatsispindi paskui Vyriausybės darbuose. Nebūčiau tikras, kad visi ikirinkiminiai kalbėjimai bus paversti įstatymais. Manau, kad kai pamatysime Vyriausybę ir konkrečius žmones, pamatysime programos kontūrus, bus galima kalbėti apie konkrečius darbus“, – BNS sakė R.Dargis.

N.Mačiulis mano, kad Darbo kodeksą dar galima tobulinti, tačiau tai daryti sistemiškai ir atsižvelgiant į mokslininkų rekomendacijas, o ne į populistines idėjas.

Ekspertai sutaria, kad alkoholio prekybos klausimu valdantieji neabejotinai imsis tam tikrų veiksmų, tačiau kol kas sunku pasakyti, kokie tai bus sprendimai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų