Byloje trečiaisiais asmenimis patraukti asmenys, tarp kurių yra 1991 metų sausio 13–ąją žuvusiųjų šeimos narių, Nepriklausomybės Akto signatarų bei disidentė Nijolė Sadūnaitė. Jie 2004 metų birželio 15 dieną pasirašė piliečių memorandumą „Dėl Kazimieros Prunskienės valstybinio nepatikimumo“. Memorandumo tikslas buvo, kad K.Prunskienė nebūtų išrinkta prezidente. Ji ja ir netapo. Yra du nepanaikinti teismo sprendimai: vienas – pripažinęs K.Prunskienę KGB agente, kitas – nepripažinęs. Memorandume buvo pacituoti du dokumentai iš 1995 metais išleisto dokumentų rinkinio „Iš naujosios Lietuvos istorijos“. Jame buvo teigiama, kad „K.Prunskienė palaikė ryšius su KGB agentu A.Klimaičiu“. Šį memorandumą citavo žiniasklaidos leidiniai, kuriuos A.Klimaitis netrukus padavė į teismą.
Teismas pirmadienį nusprendė, kad „paskelbta informacija laikytina nuomone, kuri negali būti paneigta“.
„Jis devynerius metus (1995–2004 metais) neginčijo dokumentų rinkinio. Šis neslaptas. Mes galėjome reikšti savo nuomonę ir cituoti, bet po sėkmingo K.Prunskienės debiuto teismuose jis nutarė, kad reikia ir jam tai pabandyti, – prieš metus yra sakiusi signatarė Zita Šličytė. – Norint sakyti, kad KGB archyve rastas dokumentas yra neteisingas, reikia įrodyti, kad jis suklastotas.“
Nuo 2004–ųjų dėl garbės ir orumo įžeidimo besibylinėjantis A.Klimaitis per teismus atsikratė KGB agento „Kliugerio“ etiketės. A.Klimaičiui palankus teismo sprendimas buvo priimtas 2006 metais.
A.Klimaičio advokatas Aivaras Raišutis sakė dar nežinąs, ar skųs šį teismo sprendimą.
Liustracijos komisija tuomet buvo įpareigota iš naujo nagrinėti A.Klimaičio bylos medžiagą, tačiau komisija pakartotinai pripažino jį buvus slaptu KGB bendradarbiu, turėjusiu slapyvardį „Kliugeris“.
2007 metais Vilniaus apygardos teismas panaikino Liustracijos komisijos sprendimą, kuriuo A.Klimaitis buvo pripažintas bendradarbiavęs su KGB, konstatuodamas, kad surinkti dokumentai neįrodo A.Klimaičio sąmoningo bendradarbiavo su KGB.
Pirmoji baudžiamoji byla dėl A.Klimaičio galimų ryšių su KGB iškelta dar 1992 metais. Tačiau vėliau prokurorai paskelbė, kad A.Klimaitis esą nežinojęs sąmoningai bendradarbiaujantis su KGB darbuotojais, o tik buvo išnaudojamas kaip informacijos šaltinis.
Atkaklusis „broliukas Algutis“
Išgirdusi teisėjos sprendimą N.Sadūnaitė vakar sakė, jog tai stebuklas, nors tokio sprendimo reikėjo laukti beviltiškai ilgai, o teismų maratonas priminė sovietmetį, kai ji keturis kartus buvo teisiama ir negirdima. „Labai stiprūs broliuko Klimaičio gynėjai, o aš plika, basa, bet vis tiek negaliu tylėti, kai yra netiesa, nes jei tyli, tai pats tampi melagiu“, – kalbėjo sesė Nijolė, prieš teismo posėdį juokavusi, kad galėtų ir nepriklausomos Lietuvos kalėjime už tiesą pasėdėti.
Paprašyta prisiminti savo santykius su A.Klimaičiu, N.Sadūnaitė sakė, kad norėtų paklausti Algučio (A.Klimaičio – aut.), kodėl giliu sovietmečiu jos telefonas buvo išjungiamas, o stebuklingai įsijungdavo tik tada, kai iš Hamburgo skambindavo A.Klimaitis. „Nei aš galėjau kam skambinti, nei man. Bet staiga skambina iš Hamburgo Algutis Klimaitis. Telefonas įjungiamas ir mes 40–50 minučių kalbamės. Po to telefonas vėl išjungiamas. Skambino ir prieš 1987 metų rugpjūčio 23–iąją, mitingo dėl Molotovo–Ribbentropo pakto išvakarėse.“
N.Sadūnaitė iki šiol detaliai prisimena pokalbį telefonu. „Nijole, kas organizuoja?“ – klausė A.Klimaitis. „Aš organizuoju.“ – „O tu nebijai?“ – „Nebijau.“ – „Juk 15 metų gausi.“ – „Aš ir 25 metų nebijau.“
„Jokio piktumo jam neturėjau ir neturiu. Esu kartą prie Kristinos „Draugystės“ viešbučio Klimaitį išdaviku išvadinusi, nes jis tada tik už dalinę nepriklausomybę agitavo, tai bėgo nuo manęs“, – juokėsi N.Sadūnaitė.
A.Klimaičio advokatas Aivaras Raišutis sakė dar nežinąs, ar skųs šį teismo sprendimą.
