Per slaptą balsavimą už jo kandidatūrą balsavo 80 parlamentarų, keturi buvo prieš, aštuoni susilaikė.
N.Statkus anksčiau teigė, kad svarbiausias jo pastarųjų kelių mėnesių darbas bus įkurti įstaigą.
„Tikiuosi visą dokumentaciją paruošti per tris-keturis mėnesius, bet paskui tai priklausys nuo kitų kompetentingų institucijų, kurios vertina, sertifikuoja įslaptintos informacijos sistemas, patalpas. Tai priklausys jau ne vien nuo manęs, kaip ir patikrinimai asmenų, kurie būtų kandidatais dirbti Žvalgybos kontrolieriaus įstaigoje – tai irgi gali užtrukti iki keturių mėnesių“, – šią savaitę žurnalistams sakė jis.
Kontrolieriaus teigimu, įstaigai įkurti gali prireikti šešių-septynių mėnesių.
Pirmąjį šalies istorijoje žvalgybos kontrolierių parlamentas paskyrė kovo 21 dieną.
N.Statkaus kandidatūrą pasiūliusi parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad tai vienas reikšmingesnių paskyrimų, nes kuriama nauja tarnyba, kuri turi sustiprinti žmogaus teisių ir laisvių apsaugą Lietuvoje.
Seimas 2021-aisiais priėmė įstatymą dėl žvalgybos kontrolieriaus instituto įkūrimo. Pagal įstatymą, nuo 2022-ųjų liepos jau turėjo pradėti dirbti du žvalgybos kontrolieriai, tačiau dėl įvairių priežasčių jų kandidatūros nebuvo pateiktos Seimui.
Žvalgybos kontrolierių tarnyba vykdys nuolatinę žvalgybos institucijų – Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento – veiklos teisėtumo priežiūrą.