Teisėja Virginia M. Kendall atsisakė patenkinti N.Venckienės skundą, kur teisininkė bandė panaikinti jai nepalankius magistratų teismo ir JAV valstybės sekretoriaus sprendimus dėl ekstradicijos į Lietuvą.
N.Venckienė bandė įrodyti, kad smurto protrūkį paskatinęs organizuotas protestas prieš Lietuvos pareigūnus galiausiai virto sukilimu ir smurtiniais politiniais neramumais.
Tačiau teismas paskelbė, kad teisėjo Jono Furmanavičiaus ir Violetos Naruševičienės nužudymo ir juos nušovusio Drąsiaus Kedžio mirties, pačios N.Venckienės ir jos krikšto motinos patirtų sužalojimų negalima laikyti sukilimu. N.Venckienė taip pat tikino, kad pati buvo sulaukusi pasikėsinimo į jos gyvybę.
„Pagal teismų praktiką aišku, kad siekdama išimties dėl „politinio nusižengimo“ taikymo, N.Venckienė turi įrodyti daug aukštesnį smurto laipsnį, nei sugebėjo įrodyti šiuo atveju“, – rašoma teismo sprendime.
„Protestas prieš Lietuvos valdžią toli gražu nėra „karinių pajėgų susidūrimas“, vertinant pagal smurtinių neramumų sampratą“, – nurodė teisėja.
J.Furmanavičius ir V.Naruševičienė buvo nušauti 2009 metais. Prokurorai nustatė, kad juos nužudė N.Venckienės brolis Drąsius Kedys, kaltinęs grupę asmenų seksualiniais nusikaltimais prieš jo ir Laimutės Stankūnaitės dukterį. Teismai vėliau paskelbė, kad kaltinimai pedofilija buvo nepagrįsti ir išgalvoti.
D.Kedys nuo teisėsaugos pasislėpė ir vėliau buvo rastas negyvas. Jo ir L.Stankūnaitės dukros globėja tapo N.Venckienė. Jai nevykdant teismo sprendimo perduoti mažametę motinai, 2012 metais mergaitė iš namų Garliavoje paimta dalyvaujant gausioms policijos pareigoms.
Lietuvos prokurorai siekia N.Venckienės grąžinimo į Lietuvą, kad jai galėtų būti pateikti kaltinimai dėl teismo sprendimo perduoti dukterėčią motinai nevykdymo, tvirkinimo, neteisėto informacijos rinkimo, piktnaudžiavimo vaiko atstovo teisėmis ir kitų nusikaltimų.
Dėl ekstradicijos JAV sprendimą priima valstybės sekretorius, įvertindamas magistratų teismo pateiktą rekomendaciją.
N.Venckienė skundė tiek sekretoriaus, tiek magistratų teismo sprendimą.
Teisėja V.M.Kendall nurodė, kad valstybės sekretoriaus sprendimas nepažeidžia konstitucinių N.Venckienės teisių.
Ji paskelbė, kad N.Venckienė vis tiek turės teisę gintis Lietuvos teismuose. Atsakydama į eksparlamentarės baimes būti nužudytai, teisėja tvirtino, kad šis nuogąstavimas grindžiamas tik netiesioginiais įrodymais.
„Suvereni valstybė turi teisę vertinti tokių pareiškimų įrodymus savo pačios teisinėje sistemoje ir Jungtinių Valstijų apylinkės teismas neturėtų kištis į šį tyrimą“, – rašoma teismo sprendime.
Vertindama magistratų teismo sprendimą, V.M.Kendall paneigė N.Venckienės argumentus, kad Lietuvos teisėsaugos kaltinimai jai yra nepagrįsti įrodymais.
N.Venckienė iš Lietuvos išvyko 2013 metais. Ji Čikagoje suimta šiemet vasarį.
Nuorodą į visą teismo sprendimą tviteryje paskelbė naujienų agentūros „Associated Press“ žurnalistas Michaelas Tarmas.
N.Venckienės advokatai šį teismo sprendimą žada apskųsti.
