Žemės sklypų savininkai, kurių sklypuose bus tiesiamas „Rail Baltica“ geležinkelis, registruotais laiškais bus informuojami apie patvirtintą planą ir pradedamą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą.
Žemė visuomenės poreikiams išperkama, kai tam tikra teritorija reikalinga įgyvendinti ypatingos valstybinės svarbos projektus.
Bene visada žemės išpirkimas yra viena jautriausių temų žmonėms, ne išimtis – ir „Rail Baltica“ projektas. Praktika rodo, kad dalis gyventojų remiasi klaidingomis žiniomis apie žemės išpirkimą, o tai gali apsunkinti šį procesą. Tad dar net neprasidėjus žemės išpirkimui naujo geležinkelio tiesimui, Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) vadovas Saulius Mocevičius komentuoja dažniausiai šia tema girdimus mitus.
1 mitas: žmonėms, iš kurių išperkamas turtas projekto įgyvendinimui, valstybė įsipareigoja surasti naujus namus
Valstybės pareiga – gyventojams už jų žemę išmokėti teisingą piniginį atlygį, bet ne rasti naujus namus ar verslo atstovams pasiūlyti kitus komercinės paskirties objektus.
Kompensacijos dydis paaiškėja atlikus turto vertinimą. Paimant gyvenamosios paskirties pastatu užstatytą žemės sklypą, nuostolių už gyvenamosios paskirties pastatą suma bus apskaičiuojama atliekant individualų turto vertinimą bent dviem turto vertinimo metodais – atkuriamąja bei rinkos verte. Gyventojui bus išmokama ta vertė, kuri bus didesnė.
2 mitas: gavus kompensaciją reikia iš karto išsikelti
Tai tikrai mitas. Jeigu gyventojai pageidauja, savo namuose jie gali likti gyventi iki pat statybų leidimo išdavimo – realių projekto įgyvendinimo darbų pradžios. „Rail Baltica“ atveju tereikia kreiptis į Susisiekimo ministeriją ir išreikšti tokį pageidavimą.
Tuo tarpu ūkininkai, pasibaigus žemės paėmimo procedūroms, gali kreiptis į Vyriausybės įgaliotą instituciją dėl leidimo dar laikinai – iki statybos darbų pradžios – naudotis visuomenės poreikiams paimta žeme žemės ūkio veiklai vykdyti.
3 mitas: siūlomos kompensacijos per mažos, už jas sudėtinga įsigyti naujus namus
Valstybė įsipareigoja už paimamą turtą sumokėti teisingą kainą, kuri yra nustatoma įvertinus turto vertę pagal realią rinkos situaciją. Kaip minėta, išperkant gyvenamosios paskirties pastatu užstatytą žemės sklypą, turto vertinimas atliekamas atkuriamąja bei rinkos verte. Gyventojui bus išmokama ta vertė, kuri bus didesnė.
Išperkamo turto savininkai pirmiausia turėtų susitelkti į patį turto vertinimo procesą. Už visus objektus, kurie aprašomi ir užfiksuoti turto vertinimo ataskaitoje yra sumokama. Todėl labai svarbu, kad į ataskaitą būtų įtraukiami visi objektai, nurodant jų savybes – pavyzdžiui, tvora sena ar nauja, medinė ar skardinė ir pan.
Visgi jeigu asmuo nesutinka su siūloma kompensacijos suma, nepasirašo žemės paėmimo visuomenės poreikiam akto – tokiu atveju projektą įgyvendinantį institucija, šiuo atveju, Susisiekimo ministerija, kreipiasi į teismą. Teismas nusprendžia, ar kompensacijos suma yra teisinga, ar ne.
4 mitas: liekantiems gyventi prie geležinkelio numatomos kompensacijos dėl galimo triukšmo
Gyvenantys netoli geležinkelio ar netoli oro uosto dažnai susiduria su triukšmu, todėl urbanizuotose teritorijose dažniausiai būna įrengiamos triukšmo valdymo priemonės, pavyzdžiui, triukšmo slopinimo sienelės.
Tačiau svarbu žinoti ir tai, kad jeigu triukšmo visgi nebus įmanoma suvaldyti triukšmo mažinimo priemonėmis, gyvenamieji pastatai bus išpirkti.
„Rail Baltica“ geležinkelio atveju triukšmo modeliavimo tyrimai, kurie identifikuoja vietas, kuriose bus diegiamos triukšmo mažinimo priemonės, yra atliekamos jau dabar – rengiant poveikio aplinkai vertinimą. Suprantama, jeigu higienos normų reikalavimai neviršijami, kompensacijos gyventojams, kurie lieka gyventi prie geležinkelio, nėra numatomos, o minimos priemonės neįrengiamos. Tačiau svarbu žinoti ir tai, kad jeigu triukšmo visgi nebus įmanoma suvaldyti triukšmo mažinimo priemonėmis, gyvenamieji pastatai bus išpirkti.
5 mitas: kompensacija mokama tik už išperkamą nekilnojamąjį turtą, bet neatsižvelgiama į papildomus faktorius, tokius kaip tame NT vykdyta ūkinė veikla, vykdytos statybos ar remontai
Kompensuojant už visuomenės poreikiams paimamą turtą, atsižvelgiama į daugelį faktorių, pavyzdžiui, papildomas investicijas į turto atnaujinimą, aplinkos sutvarkymą, sklype esančius sodinius, medynų tūrį, tame žemės sklype vykdytą veiklą, atlyginama net už prarastą verslą.
Vertinant kompensacijas už prarastas komercinės veiklos pajamas, turto vertintojui svarbu pateikti visus būtinus dokumentus verslo vertei nustatyti. Jei visuomenės poreikiams planuojama paimti degalinę, tai savininkas turi ne tik žemės sklypo, bet verslo veiklos duomenis, iš kurių galima nustatyti patirtus nuostolius verslui. Pagal turto ir verslo pagrindų įstatymą apskaičiuojami ne tik fiziniai turtiniai objektai, bet ir nuostoliai verslui, verslo apimčių sumažėjimas, o gali būti ir visiškas verslo praradimas.
6 mitas: galima derėtis ir išsiderėti palankesnes kompensacijų sąlygas
Gyventojams, iš kurių yra paimama žemė visuomenės poreikiams, kyla klausimas, ar galima derėtis dėl sumos ir gauti palankesnes sąlygas. Tačiau remiantis Vyriausybės nutarimu tokios derybos yra negalimos.
Gyventojams, kurių turtas yra paimamas, visų pirma, reiktų galvoti ne apie derybas, bet apie patį turto vertinimo procesą, t.y. kruopščiai įvertinti, ar vertinant turtą nebuvo padaryta klaidų, ar neliko netyčia nepastebėtas kažkoks objektas.
Vertinant turtą visi objektai yra fiksuojami, tačiau suskaičiavus turto vertę nėra organizuojamas aptarimas, kuriame antrosios šalies asmenys galėtų išsakyti savo reakcijas. Todėl jeigu asmuo nesutinka su turto vertinimu, jis pirmiausia turėtų kreiptis į Susisiekimo ministeriją. Tokiu atveju ministerijos atstovai kreipiasi į turto vertintoją su prašymų įvertinti gyventojo nuogąstavimus dėl turto vertinimo.
Jeigu gyventojo išsakyti nuogąstavimai atmetami, bet turto savininkas su tuo vis tiek nesutinka, jis nepasirašo žemės paėmimo visuomenės poreikiam akto, kaip jau minėta anksčiau, projekto įgyvendintoja – Susisiekimo ministerija – kreipiasi į teismą.
Visgi svarbu turėti omenyje, kad neturint svarių argumentų, kodėl turto vertinimo ataskaita yra neteisinga, turto savininkas bus įpareigotas atlyginti teismo išlaidas.
Visgi svarbu turėti omenyje, kad neturint svarių argumentų, kodėl turto vertinimo ataskaita yra neteisinga, turto savininkas bus įpareigotas atlyginti teismo išlaidas. Dėl šios priežasties netikslinga energiją nukreipti į turto vertinimą, o geriau fiksuoti, ar vertinant turtą, visi objektai buvo įvertinti.
„Rail Baltica“ geležinkelio trasa ruože Kaunas–Vilnius
Dvikelio greitojo geležinkelio planuojama trasa eis nuo Vilniaus per Panerius, Lentvarį, šiauriau Vievio, šiauriau Kaišiadorių ir pasieks Kauną. Planuojama pagal galimybes jį tiesti šalia esamo 1520 mm vėžės geležinkelio. Rengiant specialųjį planą numatytos jungtys su Lentvario, Vievio ir Kaišiadorių regioninėmis stotimis, Vilniaus intermodaliniu terminalu, Vilniaus ir Kauno oro uostais. Pagrindinės linijos ilgis sieks 95 km, o bendras ilgis su papildomomis jungtimis – 156 km. Kelionė traukiniu nuo Vilniaus iki Kauno be sustojimų regioninėse stotyse truks iki 40 minučių.
2022 m. lapkritį visuomenei pristačius „Rail Baltica“ ruožo Kaunas–Vilnius specialųjį planą, numatantį konkrečias teritorijas, žemės sklypus ir jų dalis, per kurias eis geležinkelio linija šiame ruože, sulaukta itin didelio suinteresuotų šalių įsitraukimo – net 470 pasiūlymų ir klausimų dėl specialiojo plano patikslinimo. Atsižvelgus į tai priimtas sprendimas papildomai įvertinti visus pasiūlymus specialiajam planui atnaujinti.
Atlikus visas specialiojo teritorijų planavimo dokumento projekto korekcijas jis bus pristatomas visuomenei dar kartą, preliminariai – šių metų kovo mėnesį. Apie patikslinto plano pristatymo datą ir kitus terminus bus informuojama papildomai – žemės savininkams ir kitiems naudotojams bei jų kaimynams bus išsiųsti pranešimai registruotąja pašto siunta.
Dažniausiai užduodamus klausimus apie teritorijų planavimo ir žemės išpirkimo etapus galima rasti čia.
