Nenori būti išskaidyti
Kaip pirmadienio rytą rašė BNS, Užsienio reikalų ministerijos (URM) kanclerės Ingos Černiuk LRT radijui teigė, kad būtent su šia piligrimų grupe, kurioje – vyresnio amžiaus žmonės, išlieka sudėtingiausia situacija.
„Sudėtingiausia situacija išlieka su jų pargabenimu. Dabar dirbame visais įmanomais kanalais, kad tokio didumo grupę būtų įmanoma į kokį nors lėktuvą patalpinti, jie nesutinka būti skaidomi, norėtų grįžti kartu, tai apsunkina jų situaciją“, – teigė ji.
Sekmadienį iš Izraelio pavyko išvykti penkiems lietuviams – trys keliavo per Kiprą, du – per Stambulą.
Spaudos konferencijos metu NKC vadovas Vilmantas Vitkauskas sakė, kad grįžimo iš Izraelio variantų yra keletas, tačiau norima skrydį suorganizuoti kuo greičiau.
„Greičiausia tai įvyks šiąnakt, bet čia dar daug nežinomųjų, pati situacija nėra deeskaluota. Tad ta rizika skrydžiui „įvyks/neįvyks“ išlieka. Bet svarbiausia, kad mes palaikome kontaktus su grupe, kalbėjau ir su grupės vadovu.
Įtampos gal kiek mažesnės, nei buvo vakar. Vakar buvo toks kaip ir pikas, nes buvo ta nežinomybė, žmonės nežinojo, kaip jiems toliau seksis, ypatingai todėl, kad judėjimo laisvė iš Palestinos teritorijos buvo pakankamai suvaržyta“, – kalbėjo V.Vitkauskas.
Jo teigimu, dabar, kai aktyviai veikiama, kai dirba URM, kai visą savaitgalį ieškota galimybių žmonėms padėti, darosi kiek ramiau.
„Penki žmonės jau yra grįžę. Bet didžiausias iššūkis yra ši socialiai jautresnė grupė, kuri išvykusi į Betliejų, kaip jiems kuo greičiau kirsti patikros punktus, patekti į Izraelio teritoriją. Tada mes jau organizuotume skrydžius, kurių variantų yra keletas. Vienas iš jų, kaip minėjau, yra suplanuotas šiąnakt“, – teigė NKC vadovas.
Gali būti pasitelkta karinė aviacija
Jis taip pat paminėjo, kad gali būti pasitelkta ir karinė aviacija: „Tai viena iš opcijų, bet turbūt ne pirma ir ne antra. Yra ir kitų opcijų, galbūt galėtume skaidyti grupes ir žmonės skristų komerciniais skrydžiais.
Šiuo metu komerciniuose skrydžiuose vietų nėra skristi į Vilnių, bet mes turime ir kaimyninius oro uostus, galbūt bus žmonių, kurie atsisakys skrydžių. Tų Lietuvos piliečių proporcija skrydžiuose labai maža. Jeigu kalbame apie vakarykštį „Ryainair“ skrydį, tai jame buvo mažiau nei 10 proc. Lietuvos piliečių, tai yra kitų šalių piliečiai. Jeigu pastarieji atsisakytų, galėtų skristi mūsų piliečiai.
Pirmas žingsnis – kaip žmonėms pasiekti Izraelio teritoriją, tada jau galėsime organizuoti jiems skrydį.“
-
Izraelis per naktį smogė daugiau kaip 500 „Hamas“ taikinių Gazos Ruože
-
Dalis oro vežėjų atšaukia skrydžius į Izraelį: štai ką pataria daryti įsigijusiems bilietus
-
Iš Izraelio bus parskraidinta apie 170 lietuvių, tarp jų – 40 piligrimų grupė
-
Varšuvoje nutūpė iš Izraelio evakuotus lenkus parskraidinę kariniai lėktuvai
Užsakomajame skrydyje vietos kaina – tūkstantis eurų
V.Vitkauskas sakė, kad šiuo metu vyksta derybos, kaip tos grupės nariai galėtų kuo greičiau kirsti patikros punktą. Esą tada jau būtų organizuojamas skrydis. Vienas iš variantų – organizuojamas užsakomasis skrydis.
Tačiau, anot V.Vitkausko, galvojama ir apie kitus variantus.
Į tą užsakomąjį skrydį šiuo metu yra užsiregistravę apie trečdalis keleivių, kiek lėktuve yra vietų.
Paklaustas apie tai, ar apie tūkstantį eurų kainuojantis bilietas į šį skrydį, nėra per didelė suma, V.Vitkauskas teigė, jog valstybė ieškos galimybių prisidėti, kadangi svarbiausia yra žmonių saugumas ir kuo greitesnis jų grįžimas į vietą.
„Manau, valstybė ieškos galimybių, kaip padėti ir prisidėti, svarbiausia – žmonių saugumas ir kuo greitesnis jų atvykimas į Lietuvą. Paraleliai vyksta tie procesai (dėl apmokėjimo – BNS), į buhalteriją nenorėčiau dabar lįsti, svarbiausia, kad jie atvyktų į oro uostą, ir tuomet ten finansinius klausimus išspręsim, tikrai žmonės nebus palikti likimo valiai“, – kalbėjo NKVC vadovams.
Į kausimą, ar Betliejuje strigusiems piligrimas reikia turėti su savimi pinigų grįžimui, V. Vitkauskas patvirtino: „Ne, nereikia“.
41 asmenų grupė
Demokratai „Vardan Lietuvos“ sekmadienio feisbuke paskelbė vaizdo įrašą, kuriame kalba grupės vadovas Voldemaras Filipavičius. Jis sako, kad su 41 asmenų grupe yra Betliejuje ir jaučiasi tapę įkaitais – informacijos esą neturi jokios iš URM, tik iš ambasados, kuri teigė perdavusi jų sąrašą.
„Negalime išskristi, nes nėra jokių avialinijų, kurios mus priimtų“, – sakė grupės vadovas.
Kartu buvęs Jiezno klebonas kun. Rolandas Bičkauskas teigė, kad visi yra saugūs, tačiau nežinomybė žmones labai kamuoja: „Visi norime grįžti namo ir laukiame Lietuvos Vyriausybės pagalbos. Kitos Vyriausybės, kaip girdime iš kitų piligrimų – kaip Lenkijos, Rumunijos, ieško arba net siunčia lėktuvus parsigabenti.
Mes iš savo URM negavome jokių žinių, ta nežinia mus stipriai kankina.“
7 tūkst. Lietuvos piliečių gyvena Izraelyje
Pasak URM, Lietuvos ambasados Izraelyje konsulinėje registracijoje nurodomi apie 7 tūkst. Izraelyje gyvenančių Lietuvos piliečių. Programėlės „Keliauk saugiai“ bei kitų šaltinių duomenimis, šiuo metu Izraelyje lankosi 460 Lietuvos piliečių.
„Hamas“ teroristinei grupuotei pradėjus atakas prieš Izraelį, URM rekomenduoja Lietuvos piliečiams įvertinti būtinybę šiuo metu keliauti į Izraelį ir Palestiną, tačiau primygtinai siūlo susižinoti artimiausios slėptuvės vietą bei nevykti į tam tikras Izraelio ir Palestinos teritorijas.
Ragina vertinti, ar verta vykti
Pirmadienio rytą V.Vitkauskas teigė, kad yra 49 lietuviai, kurie norėtų iš Izraelio vykti į Lietuvą. Jo teigimu, tenka apgailestauti, kad šeštadienį buvo atšauktas skrydis, todėl žmonės negalėjo grįžti, kaip planuota.
„Be abejo, situacija nesaugi, pats pikas buvo šeštadienį, apšaudymas ir t.t.“, – kalbėjo V.Vitkauskas, patvirtindamas, kad, jo žiniomis, šiuo metu į Izraelį yra išvykę apie 500 Lietuvos piliečių, tačiau ne visi kreipėsi pagalbos, kadangi turi savo kelionių planus.
„Norėčiau paminėti, kad žmonės turėtų labai gerai įsivertinti vykimą į Izraelį šiuo metu. Nes įtempta situacija, konfliktas gali užsitęsti, ten tikrai saugu nėra.
Ir vakar buvo reportažai, kaip žmonės galvoja, kad čia nieko baisaus. Bet iš tikrųjų vyksta karas, koks Izraelyje nevyko 40 metų, tai neeilinė situacija. Ir valstybė paskui padėti, kaip mes padedame dabar ir su kokiomis problemomis susiduriame, mūsų instrumentai ir galimybės padėti yra labai riboti, kuomet vyksta karas“, – įspėjo V.Vitkauskas.
