Tai sakoma Nacionalinio saugumo strategijos projekte, kurį antradienį parlamentarams pristatė krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė.
Už jį po pateikimo balsavo 90 Seimo narių, nė vienas nebuvo prieš, 12 susilaikė. Ataskaitą toliau svarstys parlamentiniai komitetai.
R.Juknevičienės teigimu, dabar galiojanti Nacionalinio saugumo strategija priimta 2005 metais, o per šešerius metus daug kas pasikeitė šioje srityje, todėl būtina keisti ir patį dokumentą.
Projekte nurodoma, kad pavojų Lietuvos saugumui kelia ekonominė ir energetinė priklausomybė, kitų valstybių pastangos daryti įtaką Lietuvos politinei sistemai, kariniams pajėgumams, socialiniam ir ekonominiam gyvenimui, kultūriniam tapatumui, taip pat kitų valstybių žvalgybos tarnybų veiksmai, informacinės ir kibernetinės atakos.
„Tiesioginės karinės konfrontacijos tikimybė regione yra maža, tačiau didėjanti kai kurių regiono valstybių karinė galia, jos demonstravimo, grasinimo ją naudoti tendencijos ar panaudojimo atvejai neleidžia atmesti galimybės, kad ateityje gali kilti karinė grėsmė Lietuvai“, – rašoma projekte.
Grėsmių nacionaliniam saugumui sąraše taip pat yra galimas euroatlantinės bendrijos silpnėjimas, nestabilumas regione ir pasaulyje, žmogaus teisių ir fundamentalių laisvių pažeidimai, pasaulinės ekonominės ir finansinės krizės, tarptautinis organizuotas nusikalstamumas ir kiti tarpvalstybinio pobūdžio nusikaltimai, terorizmas.
„Asmenys, susiję su teroristine veikla, gali naudotis laisvo asmenų ir prekių judėjimo teikiamais privalumais ir panaudoti Lietuvos Respubliką kaip tranzito valstybę asmenims, lėšoms ar ginklams judėti, kitokiai paramai tarptautiniam terorizmui. Lietuvos Respublika taip pat gali tapti tarptautinio terorizmo taikiniu“, – sakoma dokumente.
Kaip vienas iš galimų pavojų nurodoma ir klimato kaita, nes dėl jos gali paaštrėti konkurencija dėl gamtinių išteklių, nestabiliuose regionuose stiprėti nepasitenkinimas politine valdžia, padidėti gyventojų migracijos srautai. Visa tai gali tapti papildomų įtampų ar net konfliktų šaltiniu.
Stiprėjančių vidaus rizikos veiksnių skiltyje, kuriems reikia skirti didesnį dėmenį, įrašyta netolygi socialinė ir ekonominė raida, korupcija, kuri kompromituoja įstatymo viršenybės principą, mažina piliečių tikėjimą demokratijos vertybėmis bei demokratinėmis valdžios institucijomis, bei didelė gyventojų emigracija.
Seimo Atominės energetikos komisijos pirmininkas Rokas Žilinskas teigė dokumente pasigedęs branduolinio saugumo akcentavimo.
„Iš Lietuvos išvykstant vis daugiau piliečių, emigracija tampa vienu rimčiausių nekarinių rizikos veiksnių visoms valstybės gyvenimo sritims: socialinei (mažėja bendras ir ypač darbingo amžiaus gyventojų skaičius), ekonominei (prarandami mokesčių mokėtojai, kvalifikuoti specialistai), kultūrinei (silpnėja emigrantų ryšiai su Tėvyne), politinei (išvykę piliečiai atitrūksta nuo Lietuvoje vykstančių politinių procesų, negali aktyviai dalyvauti šalies politiniame gyvenime)“, – rašoma strategijos projekte.
Anot jo, įtakos nacionaliniam saugumui turi ir politinis ekstremizmas, ekonomikos, ūkio pažeidžiamumas, nusikalstamumas ir šešėlinė ekonomika, manipuliavimas visuomenei pateikiama informacija bei visuomenės nuomone, įslaptintos informacijos atskleidimas, vertybių krizė, pavojingų ligų (tarp jų ir AIDS), alkoholizmo, toksikomanijos ir narkomanijos plitimas.
Dokumente Lietuva savo nacionalinį sauguma sieja su regiono, Europos ir pasaulio saugumu. Pabrėžiama, kad Lietuva yra įsipareigojusi prisidėti prie sąjungininkų ir tarptautinių partnerių pastangų užtikrinti saugumą bei stabilumą konfliktų apimtuose pasaulio regionuose.
„Aktyvi JAV narystė NATO ir JAV karinis buvimas Europoje yra esminiai Lietuvos saugumo garantai, – tvirtinama strategijos projekte. – Strateginę partnerystę su JAV laikydama vienu svarbiausių išorės saugumo aplinkos formavimo įrankių, Lietuvos Respublika sieks stiprinti dvišalius santykius politinėje, karinėje, ekonominėje, socialinėje, kultūrinėje ir kitose srityse bei plėtoti bendradarbiavimą su JAV tarptautinėse organizacijose.“
Taip pat siūloma stiprinti su tarpusavio pasitikėjimą saugumo srityje su Rusija ir skatinti bendradarbiavimą ekonominio, energetinio saugumo srityse.
„Bus remiamos daugiašalės iniciatyvos, kuriomis siekiama glaudesnio Rusijos praktinio bendradarbiavimo su NATO ir ES, taip pat aktyviai dalyvaujama Baltijos jūros valstybių tarybos darbe siekiant įtraukti Rusijos Federaciją į abipusiškai naudingą bendradarbiavimą regione“, – teigiama dokumente.
Lietuva žada ir toliau aktyviai bendradarbiauti su Armėnija, Azerbaidžanu, Baltarusija, Gruzija, Moldova, Ukraina.
„Dabartinė Lietuvos Respublikos vidaus ir išorės saugumo padėtis yra palanki“, – konstatuojama projekte.
Jame nurodoma, kad per ilgąjį laikotarpį šalies saugumo aplinką formuos narystė Jungtinių Tautų Organizacijoje, NATO, ES, ESBO ir kitose tarptautinėse organizacijose, priklausymas Šengeno erdvei, didžiųjų Europos ir pasaulio valstybių vykdoma tarptautinė politika, pokyčiai, vykstantys euroatlantinei bendrijai artimoje erdvėje, ypač rytinėje kaimynystėje, dėl globalizacijos padidėjęs politinis, ekonominis, socialinis ir technologinis valstybių pažeidžiamumas.
Pasak R.Juknevičienės, šiam projektui jau pritarė Vyriausybė bei Valstybės gynimo taryba. Jį svarsto akademinė bendruomenė.
Nacionalinio saugumo strategijos projekte nenumatyta, kuriam laikotarpiui ji skirta.
„Nemanau, kad mes turime įsisprausti į tam tikrus laiko rėmus, jeigu bus reikalingumas, tiesiog natūraliai pribręs reikalas ją keisti“, – aiškino krašto apsaugos ministrė.
Seimo Atominės energetikos komisijos pirmininkas Rokas Žilinskas teigė dokumente pasigedęs branduolinio saugumo akcentavimo.
R.Juknevičienė siūlė projektą svarstant Seime papildyti jį.
