Gerokai prieš 13 val. į Katedros aikštę pradėjo rinktis eiseną „Tėvynei“ organizavę Lietuvių tautinio centro ir Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos atstovai, rankose laikydami Lietuvos vėliavas ir plakatus su užrašais „Didžiuojuosi, jog esu lietuvis!“, „Lietuviais norime ir būt...“, „Skin head už gimtąją Lietuvą, rasę ir tautą“ ir pan. Savivaldybė buvo išdavusi leidimą eitynėse dalyvauti 2 tūkst. žmonių, tačiau, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko Kęstučio Lančinsko teigimu, eisenos dalyvių buvo apie 1 tūkst.
Saugumą eitynėse užtikrino daugiau nei 200 policijos pareigūnų, o Kovo 11-osios renginiuose Vilniuje tvarką iš viso prižiūrėjo apie 400 pareigūnų. Eitynes stebėjo daug smalsuolių. Policijos atstovai skaičiuoja, kad su žiūrovais minėtoje akcijoje iš viso dalyvavo apie 3 tūkst. žmonių.
Su „antifašistais“ nesusidūrė
Nuo Katedros Gedimino prospektu Lukiškių aikštės link pajudėjusi itin marga eisenos dalyvių procesija skandavo įvairius šūkius, tarp kurių ir „Lietuva – lietuviams, lietuviams – Lietuva!“, „Lietuva! Lietuva!“ ir kt.
Keli nereikšmingi incidentai kilo kai eitynėms nepritarę individai netikėtai nuo šaligatvių iššoko priešais jų link artėjusius eitynių dalyvius. Vienas jaunuolis bandė užtverti kelią eitynėms atsiklaupdamas prospekto viduryje, priešais policijos pareigūnų automobilius, tačiau buvo akimirksniu nutemptas į šaligatvį. Analogiški buvo ir dar keli incidentai, kurie taip pat buvo akimirksniu išspręsti.
Vienas asmuo buvo sulaikytas dėl necenzūrinių žodžių vartojimo viešoje vietoje, jam gresia administracinė atsakomybė už smulkų chuliganizmą.
Baimintasi, kad rimtesnis incidentas gali kilti eitynių dalyviams žygiuojant pro V.Kudirkos aikštę, kur 13 val. piketavo Socialistinio liaudies fronto (SLF) atstovai. Pastarieji, nepatenkinti nacionalistų eitynėmis, norėjo surengti mitingą, tačiau negavo tam leidimo, todėl surengė piketą, kuriame be jokio leidimo galėjo dalyvauti iki 10 žmonių. Maždaug tiek jų čia ir susirinko sekmadienį.
Savo piketą SLF pavadino skambiai – „antifašistiniu“ ir apsiskelbė esanti vienintelė tikra Lietuvos partija, kuri, kaip ir pernai, „reiškinius įvardins jų tikrais vardais – mes fašistus įvardiname kaip fašistus, o jų globėjus Vyriausybėje ir savivaldybėje – demaskuojame“.
Eisenos dalyviams žygiuojant pro „antifašistus“, atrodė, tarsi jie vieni kitų nepastebėtų – SLF atstovai neskandavo jokių šūkių ir nelaidė jokių pastabų, ramiai stovėdami aikštėje ir rankose laikydami SLF vėliavas bei plakatus jie stebėjo pro juos žygiuojančius nacionalistus.
Eitynių dalyvių margumynas
Eitynėse plėvesavo ne tik Trispalvė, bet ir Estijos, Latvijos vėliavos. Akcijos organizatoriai teigia sulaukę svečių iš kelių užsienio valstybių – be dviejų minėtų taip pat ir iš Švedijos, Baltarusijos, Ukrainos, Italijos.
Eisenoje žygiavo daugybė skirtingų asmenų – jose dalyvavo ir skustagalviai, ir tautinius drabužius vilkėjusios merginos, ir visai jauni studentai, ir garbaus amžiaus sulaukę žmonės. Čia šmėžavo ir prieštaringai vertinamų visuomenės veikėjų veidai.
Nacionalistinių jausmų neslėpusiai eisenai žygiuojat Lukiškių aikštės link, ją šaligatvyje pasitiko žmonės su plakaitais: „Vakar juden raus, šiandien Lietuva – lietuviams“, „Fašizmui – ne“, „Ne neapykantai, neonacizmui“, „Kovok už klasę, o ne už rasę“. Buvo ir žiūrovų, entuziastingai palaikiusių eiseną – plojusių jos dalyviams žygiuojant pro šalį, prisidėjusių prie jų skanduojamų šūkių.
Prašė nesmerkti
Eisenos žiūrovams gatvėje buvo dalinamos skrajutės, skelbusios: „Miestieti! Žiniasklaidoje Tu dažnai girdi melą apie tautininkų rengiamas eitynes, kuriomis siekiama pažymėti lietuvių tautai svarbias šventes ir sukaktis. Kiekvieną dieną ant mūsų pilamos pamazgos, svaidomasi nepagrįstais kaltinimais, visuomenės akyse kuriamas „fašizmo baubas“. (...) Niekas niekada mūsų neklausia, ką mes norime pasakyti savo šūkiais. (...) Nemėk, netikėk ir nepalaikyk mūsų – tai Tavo teisė. Tačiau mes prašome vieno dalyko – prieš tai pasidomėk, kas mes tokie ir kokią žinią tautai mes nešame!“
Prieštaringai vertinamą šūkį „Lietuva – lietuviams!“ vienas iš eitynių organizatorių teisino tuo, kad iš šalies emigravus beveik 1 mln. lietuvių, šis šūkis, esą, yra kaip niekada aktualus. „Emigracija yra viena iš šių eitynių temų, – sakė jis. – Kitos temos – tai nepriklausomybė, tėvynė, patriotizmas.“
Paklaustas kaip vertina vakare planuojamas žmogaus teisių gynėjų eitynes, šis eisenos dalyvis sakė, kad tai „provokacija ir skaldymas“, tačiau tikino, kad pirmųjų eitynių dalyviai šių eitynių neplanuoja stebėti, nes tuopat metu dalyvaus ant Tauro kalno vyksiančiame koncerte.
„Graži diena, graži šventė, linksmi veidai, linksmi žmonės, apie kokius susirėmimus galima kalbėti?“ – paklaustas, ar nemano, kad vakare visgi gali įvykti kokie nors incidentai, kalbėjo eisenos „Tėvynei“ organizatorius.
Apie 14 val. pasiekę Lukiškių aikštę, eisenos dalyviai išklausė keletą kalbų ir sugiedoję himną pamažu išsiskirstė.
„Švęskime laisvę“
Pavakarę vyksiančių renginių dalyviai jau neturėtų susidurti su nacionalistų aktyvistais bei A.Paleckio pasekėjais. Bent jau to buvo siekiama išduodant leidimus renginiams. Žmogaus teisių gynėjams leista pradėti švęsti nuo 16 val.
Nors kai kurie politikai Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) ir Lygių galimybių plėtros centro organizuojamą renginį atvirai išvadino gėjų eitynėmis, pastarieji tvirtino, kad tai bus tikra laisvės šventė. Žmonės raginami ateiti pasipuošti tik trispalvėmis ir šios progos neišnaudoti jokios politinės ideologijos skleidimui.
Šventė organizuojama kartu su žinomais dainininkais, muzikantais, šokėjais, aktoriais. Nuo 16 val. Gedimino prospekto atkarpoje tarp Nepriklausomybės ir Lukiškių aikščių ketinama įrengti pramogų salelių, kuriose vilniečius ir miesto svečius pasitiks „Amberlife“, „Skyders“, „Arbata“, Beissoul, moksleiviai siūs trispalves, galima bus pramokti šokti breiką, sambą ir regį, mušti laisvės būgnus.
