Nors prieš eitynes kai kurie politikai Žmogaus teisių stebėjimo instituto ir Lygių galimybių plėtros centro organizuojamą renginį atvirai išvadino gėjų eitynėmis, kaip organizatoriai ir žadėjo, tai buvo veikiau laisvės šventė. Žmonės išgirdo organizatorių raginimą į eitynes ateiti pasipuošus tik trispalvėmis. Eisenos dalyviai neturėjo ir plakatų – pastaruosius pakeitė geltonos, žalios ir raudonos spalvų balionai.
Apie 16:30 val. Muzikos ir teatro akademijos link nuo Nepriklausomybės ir V.Kudirkos aikščių pajudėjo dvi eisenos. Vienai vadovavo Nomeda Marčėnaitė, kitai – Arnoldas Lukošius. Kartu su jais iš abiejų aikščių akademijos link pajudėjo kelių šimtų eisenos dalyvių minia. Šios eisenos dalyvių buvo gerokai mažiau nei nacionalistų eisenoje. Ne tiek daug vakare buvo ir žiūrovų.
Gedimino prospekte eisenos dalyvius pasitiko Lietuvos afrikiečių bendruomenės atstovai. Jie žmonių euforiją sukėlė ritmingai mušdami būgnus. Eisenos dalyvių laukė ir daugiau prospekte įrengtų pramogų salelių, kur jie galėjo mokytis šokti breiką, sambą ar mušti laisvės būgnus.
Susirinkusius prie Muzikos teatro akademijos pasitiko garsiai grojanti Lietuvos atlikėjų muzika.
„Pastatykime Lietuvoje kalnus. Ne akmens, o meilės kalnus“, „Gyvenkime čia ir dabar, nes rytoj gyvensim čia ir šiandien“, „Tegyvuoja Lietuvos valdžia, pati valdiškiausia valdžia pasaulyje“, „Ne žadėkime Lietuvai, o darykime Lietuvai“, „Ne raudokime Lietuvai, o gyvenkime Lietuvai“, „Mylėkime ne save laisvus, o laisvę savyje, ne save Lietuvoje, o Lietuvą savyje“, „Tautiškumas niekada neišeis iš mados, todėl nesidrovėkime būti lietuviais“ – šiais ir kitais šūkiais į susirinkusius prie akademijos kreipėsi architektas, „Antis“ lyderis ir dainininkas bei vienas iš Lietuvos Sąjūdžio iniciatorių bei dalyvių Algirdas Kaušpėdas.
Renginys baigėsi kartu su Vytautu Juozapaičiu giedant Tautinę giesmę.
