Pasak Klaipėdos valstybinės jūrų uosto direkcijos direktorės Šventosios uostui Airidos Čėsnienės, pagal šiuo metu rengiamus dokumentus Šventosios uostelio vidinėje akvatorijoje turėtų būti 6 metrų gylis, o išorinėje – 7 metrų.
„Bendrovė „Orlen Lietuva“ poveikio aplinkai pristatymo metu pareiškė pageidavimą, kad Šventosios uoste gyliai būtų tinkami dviem jų vilkikams: vidinėje akvatorijoje – 7–8 metrai, o išorinėje – 9 metrai. Preliminariais skaičiavimais, jei būtų priimtas „Orlen Lietuva“ siūlymas, projekto kaina išaugtų 100 mln. Lt“, – sakė A.Čėsnienė.
Dirbo neatlygintinai
Anot jos, detaliojo plano rengėjai analizuos tokį siūlymą, tačiau tikėtina, jog jis bus įvertintas kaip ekonomiškai nepagrįstas. Detaliojo plano koncepcija lapkričio 3 d. bus svarstoma Palangos savivaldybėje.
Šiuo metu šiems vilkikams uosto kapitonas siūlo priklausomai nuo oro sąlygų riboti įplaukimą į uostą. Šių vilkikų grimzlė yra apie 5,8 metro. Tai neilgi, tačiau sunkūs laivai ir, esant bangavimui, uosto direktorės teigimu, jie tarsi lygintuvai neria žemyn, tad būtina didesnė gylio atsarga.
Šventosios uosto pirmojo etapo darbai, kaip jau buvo rašyta spaudoje, vyko su tam tikrais nesklandumais. Birželį atidarius Šventosios uostą netrukus įplaukos kanalas buvo užneštas smėliu, valymo darbai vėl buvo tęsiami. Anot A.Čėsnienės, rugpjūčio pabaigoje buvo gautas pranešimas, kad valymo darbai baigti, tačiau uosto direkcijai atlikus batimetrinius matavimus paaiškėjo, kad kai kuriose vietose nepasiektas projekte numatytas gylis.
„Diskutavome su latvių kompanijos vadovais ir pasiekėme susitarimą, kad neišgilintą kiekį, kuris preliminariai sudaro apie 1200 kub. m, jie išvalys neatlygintinai. Gavome pranešimą, kad darbai baigti, tačiau dėl blogų oro sąlygų matavimų negalėjome atlikti“, – sakė direktorė.
Žvejai nepatenkinti
Rugsėjo pabaigoje susisiekimo ministras Eligijus Masiulis patvirtino Šventosios uosto rinkliavas. Priėmus kompromisinį siūlymą žvejams rinkliavas sumažinti 80 proc., už laivelio iki 6 m laikymą uostelyje reikėtų mokėti 50 Lt.
Tačiau žvejai ir tokios sumos mokėti nenori, teigdami, kad uoste neįrengta infrastruktūra. Uosto atstovai mano, kad žvejų priekaištai nepagrįsti. A.Čėsnienė sakė, kad uostas yra atsakingas tik už laivybos kanalo ir krantinių įrengimą, o keliamaisiais ir visais kitais įrenginiais turi pasirūpinti žvejai.
