„Nagrinėdama šio atvejo išryškintas problemas, Komisija toliau palaikys ryšius su abiem šalimis, siekdama sustiprinti teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą ir dar labiau suartinti ES partnerius, kaip to reikalauja bendroji nacionalinių institucijų lojalaus bendradarbiavimo pareiga“, – rašoma V.Reding laiške Lietuvos europarlamentarei Radvilei Morkūnaitei.
Europarlamentarės biuro paviešintame laiške V.Reding teigia, kad tai visų pirma Austrijos ir Lietuvos dvišaliu principu spręstinas klausimas, tačiau Komisija labai atidžiai stebėjo įvykių eigą.
Anot V.Reding, Komisija palankiai vertina tai, kad šiuo atveju Austrija ir Lietuva sukūrė dvišalę darbo grupę, kad sustiprintų teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą, taip pat tai, kad rugpjūčio pradžioje Komisijos stebėtojas dalyvavo pirmame šios darbo grupės posėdyje.
V.Reding pakartojo teisinę poziciją, kad Austrija šiuo atveju galėjo nesivadovauti Europos arešto orderiu, nes yra numačiusi išlygą jo netaikyti nusikaltimams, įvykdytiems iki 2002 metų rugpjūčio, tačiau pabrėžė, kad turėjo būti taikomos kitos Europos Sąjungos ir Europos Tarybos sutartys.
„Taikytini teisės aktai yra 1957 m. Europos Tarybos konvencija dėl ekstradicijos ir šia 1957 m. konvencija grindžiamos 1995 bei 1996 m. ES konvencijos dėl supaprastintos ekstradicijos“, – nurodė eurokomisarė.
Sausio 13-osios žudynėmis įtariamas Rusijos pilietis M.Golovatovas liepos 14-ąją buvo sulaikytas Vienos oro uoste, bet praėjus mažiau nei parai jis paleistas. M. Golovatovui, kuris vadovavo būriui, šturmavusiam beginklių žmonių saugomą Vilniaus televizijos bokštą, Lietuva yra išdavusi Europos arešto orderį.
Austrijos veiksmai sukėlė didelį Lietuvos nepasitenkinimą. Kai kurie politikai Lietuvoje ir Austrijoje teigia, kad tokią sulaikymo baigtį lėmė Rusijos spaudimas. Austrija tvirtina, kad M. Golovatovas paleistas, nes Lietuvos prokurorai laiku nepateikė duomenų.
