Laimei, alėjoje, kurioje paprastai pilna pėsčiųjų, niekas nenukentėjo, tinkas buvo greit sušluotas, tačiau nežinia, kada vėl taip gali nutikti.
Teismuose – dveji metai
Anksčiau H.Manto g. 9/ S.Šimkaus g. 12 pastatą administravo „Vitės valdos“. Bet, kaip teigė bendrovės komercijos direktorius Jevgenijus Sakovskis, jau porą mėnesių šios funkcijos perleistos šio namo bendrijai.
Jau beveik dvejus metus tarp „Vitės valdų“ ir bendrijos „Bastas“ kilęs konfliktas nagrinėjamas teismuose. Rudeniop Aukščiausiasis teismas turėtų paskelbti verdiktą, kas visgi yra teisėtas daugiaaukščio namo administratorius.
Žemesnės instancijos teismų sprendimai buvo bendrijos, o ne „Vitės valdų“ naudai.
„Kai Aukščiausiasis teismas nuspręs, tada paaiškės galutinis atsakymas, kas yra atsakingas už šį namą“, – sakė J.Sakovskis.
Jo teigimu, bendrija įsikūrė neteisėtai. „Namas turi būti autonominis, atskirtas nuo kitų. Šiuo atveju šis namas turi bendrą šilumos sistemą su greta esančiu. Jie negalėjo įkurti tik vieno namo bendrijos. Teismas parodys, ar jie pažeidė įstatymus, ar ne“, – argumentus dėstė J.Sakovskis.
Anot jo, „Vitės valdos“ netvarkys aptrupėjusio fasado. „Kai krenta tinkas, suprantame, kad tai kelia grėsmę praeiviams. Tokiais atvejais aptveriame vietą ir, pagal galimybes, sprendžiame, kaip sutvarkyti, bent jau laikinai. Tačiau šito namo mes jau porą mėnesių neadministruojame, tad nesiimsime jokių priemonių – tai turi daryti bendrija“, – nukirto J.Sakovskis.
Nori tvarkytis patys
Bendrijos „Bastas“ vadovas Aleksandras Smirnovas tikino, kad 1957 m. statybos namo aptrupėjęs fasadas artimiausiu metu bus sutvarkytas. Anot jo, bendrija net negalėtų dabar planuoti jokios renovacijos, nes „Vitės valdos“ neatiduoda namo dokumentų bei kaupiamojo fondo lėšų – apie 22 tūkst. litų.
Bendrija jaučiasi teisėta namo prižiūrėtoja, nes ankstesni teismai tai pripažino. „Valdų administracija piktybiškai vengia vykdyti teismo nutartis, neperduoda mums kaupiamojo fondo, visos dokumentacijos. Mes esame namo savininkai ir mums nebereikia jų paslaugų“, – aiškino A.Smirnovas.
Anot jo, kai namas dar priklausė namų valdai, rinkliavos tik didėjo, o ūkis buvo prastai tvarkomas. Vyriškio teigimu, jų name trejus metus nebuvo karšto vandens, vėliau buvo paskelbtas konkursas remontui, kuris būtų atsiėjęs 150 tūkst. litų, tačiau A.Smirnovas tikino pats viską sutvarkęs nemokamai.
Centre pilna griuvenų
Daug namų Klaipėdoje administruojančios bendrovės „City service“ atstovas Vilius Mackonis teigė, kad daugiausia tokių byrančių namų yra centrinėje miesto dalyje, kadangi čia stūkso senesni pastatai.
„Seniau mėgdavo namus statyti su ornamentais, aptinkuoti stogo kraštus. Buvo ilgas laiko tarpas, kai niekas tinkamai jų neprižiūrėjo, buvo valdiškos bendrovės, kurios pinigų neturėjo. Tad remonto dažnai nedarydavo. Dabar turtas priklauso žmonėms, o administravimui paskirtos bendrovės organizuoja remonto darbus. Nors ne visada žmonės supranta, kad jų nuosavybė yra ne vien butas, bet ir visas namas. Jei fasadas byra visai kitoje vietoje, nei gyventojo butas, vis tiek visi turi bendrai prisidėti prie remonto“, – kalbėjo V.Mackonis.
Anot jo, gyventojams aktualiau yra susiremontuoti vamzdynus, stogą, kad nebūtų užlieti butai. Tačiau svarbu yra ir fasadas, nes jis neretai kelia pavojų praeiviams ir patiems namo gyventojams.
Ypač keblu, pasak pašnekovo, remontą organizuoti miesto centre gyvenantiems klaipėdiečiams. Centre namai yra mažesni, tad remontui reikalinga suma išdalijama nedideliam skaičiui gyventojų, todėl tvarkymas gali atsieiti brangiai.
