Ketvirtadienį Seime surengtoje tarptautinėje konferencijoje buvo pristatyta Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro metinė ataskaita apie narkotikų vartojimą.
Pasak Narkotikų kontrolės departamento vadovės Audronės Astrauskienės, tyrimai rodo, kad 2008 metais Lietuvoje buvo 12 proc. 15–64 metų žmonių, nors kartą išbandžiusių narkotinių medžiagų. 2004-aisiais šis skaičius siekė 8,5 proc. 19 proc. Lietuvoje apklaustų žmonių yra susidūrę su siūlymu išbandyti narkotinių medžiagas, daugiausiai kanapes.
Šiandien sintetiniai narkotikai, tokie kaip ekstazis ir amfetaminas, kurie plinta Lietuvoje, yra technologiškai pritaikyti jaunimui, pritaikyti mūsų gyvenimo tempui, – sakė A.Astrauskienė.A.Astrauskienės teigimu, Vakarų Europos šalyse kanapių vartojimas stabilizuojasi ir mažėja, ypač tarp jaunimo, tačiau Lietuvoje jis per ketverius metus didėjo. Narkotikų kontrolės departamento vadovė sakė, kad didžiausiai rizikos grupei priskiriami žmonės nuo 18 iki 24 metų – 30 proc. apklaustųjų šioje amžiaus grupėje teigė išbandę narkotinių medžiagų.
70 procentų jaunuolių nuo 18 iki 24 metų, kurie yra vartoję psichotropinių medžiagų, teigė tai darę su draugais. „Šiandien sintetiniai narkotikai, tokie kaip ekstazis ir amfetaminas, kurie plinta Lietuvoje, yra technologiškai pritaikyti jaunimui, pritaikyti mūsų gyvenimo tempui. Jie yra pigūs, greitai veikia ir sukelia tą efektą, kurio trokštama: pasijusti laimingas tas 24 valandas, esi aktyvus, komunikabilus, – gauni tai, ko nori mūsų jaunimas. Ir būtent tas psichoaktyvių medžiagų vartojimas šiandien aiškinimas kaip psichikos sutrikimas, kaip tam tikrų medžiagų nebuvimas smegenyse, kai žmogus nejausdamas malonumo pojūčio jį kompensuoja cheminėmis medžiagomis“, – kalbėjo A.Astrauskienė.
Lietuvoje, palyginti su 2004 metais, pastebimas mažėjantis skirtumas tarp narkotikų vartotojų lyčių. Pasak A.Astrauskienės, prieš 4 metus tarp vartojančių psichotropines medžiagas buvo 4 kartus daugiau vyrų nei moterų, tuo tarpu pernai vyrai narkotikus vartojo tik 1,5–2 kartus dažniau nei moterys.
Taip pat mažėja skirtumas tarp narkotikų vartojimo paplitimo Lietuvos miestuose ir kaimuose. „Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje narkotikų vartojimas nepakito, tačiau išaugo mažų miestelių sąskaita“, – sakė A.Astrauskienė.
Vartojimas išaugo mažų miestelių sąskaita.Pasak Narkotikų kontrolės departamento direktorės, Lietuvoje į reabilitacijos įstaigas daugiausiai kreipiasi nuo heroino vartojimo priklausantys asmenys. Tuo tarpu 3 proc. besikreipiančių asmenų yra priklausomi nuo kanapių.
A.Astrauskienė pasidžiaugė, kad Lietuvoje narkotinių medžiagų legalizavimo tendencijos nesulaukia palaikymo, mažėja gyventojų, kurie pritartų šiam žingsniui. Lietuviai kaip pagrindines priežastis, kodėl nesidomi narkotikais, nurodė neigiamą požiūrį į juos bei pabrėžė neigiamą psichotropinių medžiagų įtaką sveikatai.
Pasak Narkotikų kontrolės departamento direktorės, mažėja lietuvių, manančių, kad narkotikų vartojimas yra madingas. 2008 metais 13 procentų apklaustųjų psichotropinių medžiagų vartojimą teigiamai siejo su madingu įvaizdžiu. Nors Lietuva pažymima kaip sintetinių narkotikų gamybos, tranzito, importo ir eksporto šalis, Narkotikų kontrolės departamento vadovės teigimu, Lietuvoje narkotikų, palyginti su kitomis ES šalimis, vartojama mažiau.
„Pas mus žymiai mažiau vartojama tiek kanapių, tiek kokaino, tiek heroino negu kitose šalyse. Pagal kanapių vartojimą išreitingavus visas šalis (BNS – ES šalis) esame gal treti nuo pabaigos, pagal amfetamino vartojimą esame pasiekę ES vidurkį, tačiau pagal kokaino, heroino, LSD, haliucinogeninių grybų vartojimą esam pačioje eilutės pabaigoje“, – sakė A.Astrauskienė.
„Yra dideli skirtumai tarp Estijos, Lietuvos ir Latvijos. Latvijoje yra ypač paplitę sintetiniai narkotikai, ten nėra tiek paplitęs heroinas, kiek pas mus. Estijoje paplitęs heroinas. Ir šiandien tikrai nė vienas mokslininkas negali atsakyti, kodėl šalys, nors yra gretimos, turi tokį skirtingą narkotikų pasirinkimo ir vartojimo spektrą“, – pasakojo Narkotikų kontrolės departamento direktorė.
Sprendžiant narkomanijos problemą, pasak A.Astrauskienės, svarbiau yra ne stengtis aprėpti iki 72 suskaičiuojamus rizikos veiksnius, bet stiprinti apsaugos faktorius, tarp kurių pirmiausia minima šeima.
„Šiandien ypač didelį dėmesį reikia skirti socialinės rizikos šeimoms, vaikų užimtumui, sveikatos ugdymui. Mokykla – ta auditorija, per kurią galima pasiekti vaikus ir jų tėvus. Taip, tai padaryti yra labai sunku“, – teigė A.Astrauskienė. Nacionalinę narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programą 2009–2016 metams Seimas turėtų tvirtinti priėmęs biudžetą.
