Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2019 09 12

„Jauna banga“ bando mažinti narkotikų žalą, bet vietoj paramos sulaukė įspėjimo apie baudžiamąją atsakomybę

Jau keletą metų jaunų žmonių būrys narkotikus vartojančius ne moralizuoja, bet moko tai daryti saugiau. Matydama, kad tokia iniciatyva puikiai veikia kitose Europos valstybėse, viešoji įstaiga „Jauna banga“ ryžosi savo veiklai prašyti finansavimo iš Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo. Bet paramos jaunuoliai negavo – jų paraiška sulaukė 0 balų. Negana to, vertintojai jaunuoliams užsiminė apie gresiančią baudžiamąją atsakomybę.
Iniciatyva „Jauna banga“
Iniciatyva „Jauna banga“ / „Jauna banga“ nuotr.

„Jaunos bangos“ vadovės Mildos Arlauskaitės teigimu, viešoji įstaiga tiek festivaliuose, tiek naktinėse pasilinksminimo vietose teikia narkotikų žalos mažinimo paslaugas. Pavyzdžiui, dalina kapsules, kad vadinamieji kristalai nesubraižytų ryklės.

„Mes dirbame su jaunais žmonėmis, kurie yra jau nusprendę vartoti. Jų neteisiame, bet mokome, kaip sau nepakenkti. Pavyzdžiui, daliname tuščias kapsules, nes jeigu žmonės vartoja medžiagas per burną – kristalus, gali susibraižyti ryklę. Taip pat šiaudelius, nes kai vartoja per nosį, naudoja kupiūrą, o ten yra labai daug bakterijų. Dalindami pasakome, kad, štai, turėkite savo, nesidalinkite, supažindiname su žala“, – teigia M.Arlauskaitė.

„Jauna banga“ nuotr. /„Jaunos bangos“ komanda su Milda Arlauskaite (viduryje).
„Jauna banga“ nuotr. /„Jaunos bangos“ komanda su Milda Arlauskaite (viduryje).

Anot „Jaunos bangos“ direktorės, kartu dalinami ir medžiagų testai, padedantys iki galo sužinoti, kas sudaro narkotiką. Jie parodo, kad, pavyzdžiui, daugybėje ekstazio tablečių yra priemaišų.

Tokia informacija, pasak jos, keičia vartotojų suvokimą apie psichotropinę medžiagą. Be to, testų rezultatai yra viešinami, o tai leidžia iš anksto perspėti žmones apie galimus pavojus.

„Jauna banga“ nuotr./Žalos mažinimo priemonės
„Jauna banga“ nuotr./Žalos mažinimo priemonės

Kad žalos mažinimo iniciatyvos yra efektyvios, yra pažymėjęs ir Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras (EMCDDA). 2017 m. ataskaitoje teigiama, kad narkotikų testo rezultatai iš esmės gali pakeisti vartotojo požiūrį į medžiagą.

„Buvo teigta, kad narkotikus įsigiję vartotų juos nepaisant to, ką parodytų sudėties analizė. Šis argumentas buvo paneigtas studijų, rodančių, kad nuo 25 iki 100 proc. apklaustųjų nusprendė atsisakyti vartoti suvokę, kad psichotropinę medžiagą sudaro netikėti ar žalą darantys komponentai“, – rašoma ataskaitoje.

Anot M.Arlauskaitės, būtent todėl „Jauna banga“ imasi ne moralizuoti, o mažinti žalą. Esą tokiu būdu mažėja ir vartojimo mastai.

„Mūsų politika tokia – neužsiimame prevencija, nes per 70 metų įsitikinta, kad tai ne veikia, o kenkia. Nes atsiranda naujos, daug kenksmingesnės medžiagos. Orientuodamiesi į žalos mažinimą, mes skatiname vartotojų ir likusios visuomenės sąmoningumą“, – sako ji.

Baudžiamoji atsakomybė už šiaudelių platinimą?

Pasak iniciatyvos vadovės, iki šiol jie finansavimą yra gavę iš organizacijos „YouthRise“ ir Eurazijos žalos mažinimo asociacijos EHRA pagal teiktus projektus.

Vieną pasiūlymą – „Statykime tiltus, o ne sienas: lygus lygiam jaunimo konsultantų įtraukimas į psichikos sveikatos stiprinimą“ – „Jauna banga“ sugalvojo pateikti ir Visuomenės sveikatos stiprinimo fondui.

„Jauna banga“ nuotr. /Paskaita apie žalos mažinimą
„Jauna banga“ nuotr. /Paskaita apie žalos mažinimą

Tačiau sulaukė visiškai kitokios reakcijos, nei tikėjosi – 0 balų ir priminimo, kad už savo veiklą gali užsitraukti baudžiamąją atsakomybę.

Prieštarauja SAM planui mažinti narkotikų vartojimą

Sulaukus atsakymo dėl paraiškos, paaiškėjo ne tik bendras vertinimas, tačiau ir tai, kad nulis buvo suraitytas ties kiekvienu kriterijumi. Projektas buvo atmestas iš esmės.

„Tarybos narių sprendimu projekte siūlomos veiklos, skirtos saugiam narkotikų medžiagų vartojimui, nėra visuomenės sveikatos stiprinimas“, – rašo fondo tarybos pirmininkas Šarūnas Narbutas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Šarūnas Narbutas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Šarūnas Narbutas

Rašte kartu tvirtinama, kad nors reagentinių testų, želatino kapsulių, šiaudelių ir kitų priemonių dalinimas muzikos festivaliuose ir naktinio pasilinksminimo vietose kitose šalyse praktikuojamas, Lietuvoje tokių priemonių taikymas yra „metodologiškai nepatvirtintas“.

Iniciatyvos autoriams taip pat buvo priminta, kad jų veikla gali suponuoti teisines pasekmes – ji gali būti traktuojama kaip nelegali ir užtraukti baudžiamąją atsakomybę.

„Kadangi iš (…) nurodomų žalos mažinimo priemonių matyti, kad projekto vykdytojai, konsultantai turės betarpišką kontaktą su narkotines ir psichotropines medžiagas disponuojančiais asmenimis, kurie šias medžiagas galimai įsigijo neteisėtu būdu“, – teigiama Š.Narbuto rašte „Jaunai bangai“.

„Projekto veiklos prieštarauja valstybės ir Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vykdomai politikai mažinti narkotinių medžiagų vartojimą“, – galiausiai apibendrina Š.Narbutas.

Tai yra Europoje patvirtina praktika, kuri veikia.

„Jaunai bangai“ toks atsakymas sukėlė nuostabą – baudžiamoji atsakomybė už šiaudelių platinimą?

„Matyt, labiausiai SAM užkliuvo tai, kad norime testuoti medžiagas ir kad teikiamos priemonės. Iš jų pusės atrodo kaip skatinimas, bet iš kitų Europos organizacijų žinome, kad tai yra patvirtina praktika, kuri veikia.

Nemalonus momentas – ekspertų patariamasis vertinimas, kaip girdėjome, buvo gana geras. Tačiau galutiniame rezultate gavome nulį“, – sakė vadovė.

Ekspertų vertinimas – paslaptis

Pabandžius sužinoti, ar tiesa, kad ekspertų vertinimas buvo palankesnis nei fondo tarybos, paaiškėjo, kad to padaryti neįmanoma.

Taryba yra sudaryta iš 14 žmonių. Subjektyvumų niekaip negali būti.

„Ekspertiniai vertinimai yra rekomendacinio pobūdžio ir skirti tik fondo tarybai, nes ji priima sprendimus dėl fondo lėšų. Šiuo atveju būtent Tarybos kolegialiu vertinimu, o ne ekspertų išvadomis, buvo remtasi priimant sprendimą nefinansuoti projekto. (...)

Ekspertinis vertinimas neišvengiamai susijęs su paraiškų turiniu, todėl jo tretiesiems asmenims teikti negalime“, – teigiama SAM atsiųstame atsakyme 15min.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Sveikatos apsaugos ministerija
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Sveikatos apsaugos ministerija

Nepaisant to, kad ekspertų išvados sužinoti negalima, viena iš fondo tarybos narių Aistė Žilinskienė teigė, kad paraiškos vertinamos subalansuotai. Esą tarybą sudaro 14 žmonių, tad priimti šališkus sprendimus yra itin sudėtinga.

„Taryba yra sudaryta iš 14 žmonių, kuriuos deleguoja skirtingos 14 institucijų. Subjektyvumų niekaip negali būti. Tie du ekspertai niekaip negali nulemti nė jokioje paraiškoje. Jie gali pateikti tik papildomų argumentų“, – sako ji.

A.Žilinskienė kartu taip pat pažymi, kad šiemet fondo taryba pataisė ne vieną pareiškimą.

„Vertinant šių metų konkursą, gana nemažas kiekis paraiškų buvo koreguotas (…) skirtingai nei vertino ekspertai“, – tikina tarybos narė.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Aistė Žilinskienė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Aistė Žilinskienė

Pasak Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjo Ramūno Matonio, iš fondo pirmininko teiginių rašte sunku spręsti, ar iš tiesų „Jaunai bangai“ grėstų baudžiamoji atsakomybė.

„Be papildomos išsamios informacijos išvadų daryti negalime“, – sako jis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?