Vilniaus Našlaičių kapinėse rasti ir nustatyti dviejų sovietinių okupantų mirties bausme nubaustų ir sušaudytų partizanų palaikai: tai 33 metų Vytauto apygardos Lokio rinktinės Sartų rajono štabo viršininkas Vytautas Miškinis-Viesulas (sušaudytas 1962 m.) ir 35 metų Prisikėlimo apygardos štabo aprūpinimo skyriaus viršininkas Pranciškus Prusaitis-Lapė – paskutinis mirties bausme nubaustas partizanas (sušaudytas 1963 m.).
2019 m. Druskininkų savivaldybės Leipalingio kapinėse reekshumuoti 34 partizanų palaikai, iš kurių jau atpažinti 7 partizanų ir 2 rėmėjų palaikai, dar 3 asmenų palaikai baigiami identifikuoti.
Leipalingyje atpažinti 16 metų rėmėjas Alfonsas Bubnelis, 18 metų ryšininkas Vytautas Kauzonas, Dainavos apygardos Šarūno rinktinės Vytenio tėvūnijos vadas 39 metų Petras Vilkelis-Barzdukas, Vytenio tėvūnijos partizanai: 21 metų Juozas Barkauskas-Vėjūnas, 21 metų Petras Žakevičius-Tautmylis, 26 m. VDU Medicinos fakulteto studentas Antanas Šerkšnas-Bijūnas, 31 m. Bolius Sotnikas-Milžinas, taip pat Dainavos apygardos Šarūno rinktinės Juozapavičiaus tėvūnijos partizanai: 19 metų Petras Videika-Klevas ir 25 m. Vladas Amšiejus-Neris. Visi šie laisvės kovų dalyviai žuvo Leipalingio valsčiuje.
Plačiau, kaip jie žuvo, skaitykite čia: Tyrimo centras: rasti ir atpažinti 11-os partizanų ir jų rėmėjų palaikai.
Žuvo 20 tūkst., rasti vienetai
Kaip surengtoje spaudos konferencijoje sakė LGGRTC direktorius Adas Jakubauskas, tai buvo ilgas darbas, kuris nelabai viešintas.
„Laisvės kovose žuvo 20 tūkst. partizanų, kurių daugumos palaikai nerasti iki šiol. Iš aštuonių Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio signatarų kapai rasti tik du – centro pastangomis rasti Adolfo Ramanausko-Vanago palaikai ir 1991 m. Radviliškyje rastas ir ten palaidotas signataras Bronius Liesius-Naktis. Jono Žemaičio kapo, deja, neberasime, nes sušaudžius jį Butyrkų kalėjime jo palaikai buvo kremuoti ir pelenai užkasti Maskvoje, Donskoje kapinėse. Centras toliau tęsia darbus ieškant ir nustatant partizanų palaikus“, – sakė direktorius.
Anot A.Jakubausko, ieškoma ir Juozo Lukšos-Daumanto palaikų, tikimasi artimiausiu metu surasti Juozą Vitkų-Kazimieraitį, kurį A.Ramanauskas-Vanagas vadino savo mokytoju, ir Lionginą Baliutavičių-Dzūką, pagarsėjusį savo dienoraščiu, kurį yra išleidęs LGGRTC.
„Džiaugiamės rastu kiekvienu partizanu, nes be eilinių nebūtų ir vadų šlovės“, – teigė A.Jakubauskas.
Leipalingyje dar nerasta apie šimtas palaikų
LGGRT centro Memorialinio departamento vyr. patarėjas Eugenijus Peikštenis, kalbėdamas dėl tyrimų Leipalingyje, pasakojo, kad 2019 m. kreipėsi Juozo Vitkaus-Kazimieraičio artimieji, prašydami atrasti jo palaikus. Buvo sudaryta laidojimo komisija, tačiau kadangi kreipėsi ir kitų žuvusių šiose apylinkėse artimieji, nuspręsta ieškoti ne vieno konkretaus partizano palaikų, o visų.
„Pirmiausia mes turėjome sužinoti, kas tie žuvę. Puikų 1946 m. dokumentą atrado vyr. istorikas Rimantas Zagreckas, kur buvo SSSR vidaus reikalų ministro raštas, kuriame Lietuvos, Latvijos ir Baltarusijos vidaus reikalų ministrams buvo nurodyta, kad žuvę, kaip rašte rašome, „banditai“ privalo būti atvežti į valsčiaus centrą. Ten slapta fotografuojami, atpažįstami ir slapta užkasami.
Buvo išsiaiškinta, kiek Leipalingio valsčiuje žuvo partizanų. Tai apie 170 asmenų. Reikėjo susirasti jų artimuosius, kad galėtume paimti DNR mėginius. Tai irgi didžiulis darbas. Tie palaikai buvo ekshumuoti ir jau praeitais metais iš 34 pavyko identifikuoti devynis, dar trys beveik nustatyti“, – sakė E.Peikštenis.
Jis teigė, kad Leipalingyje dar nerasta apie šimtas palaikų, darbus ketinama tęsti ir šiemet.
Valsčių Lietuvoje buvo apie 250, tad laukia milžiniškas darbas, kalbėjo E.Peikštenis. Tolimesni tyrimai gali užimti 10–20 metų.
Rimantas Zagreckas sakė, kad identifikuoti partizanai ir jų rėmėjai yra žuvę 1947–1948–1949 metais, kas rodo, kad tyrėjai dar neatrado plotų, kur užkasti 1946 ir 1950 metais žuvę kovotojai.
„Norėčiau priminti, kad 1946 m. žuvo J.Vitkus-Kazimieraitis, o 1950 m. – L.Baliutavičius-Dzūkas. Tų plotų dar nesame atradę ir tuo užsiimsime šią vasarą“, – sakė istorikas.
Ieškoti skatina mokslo pažanga
LGGRTC vyr. istorikas Dalius Žygelis sako, kad kai į centrą kreipėsi Kazimieraičio artimieji, jis pirmiausia jų paklausė, kodėl jie kreipėsi tik dabar, tik 2019 m.
Kai centras 2018 m. surado A.Ramanausko-Vanago palaikus, daugeliui žmonių nušvito viltis, kad jų artimieji irgi gali būti surasti.
„Negi anksčiau jums buvo neįdomu. Atsakymas buvo labai paprastas. Iš jo tapo aišku, kodėl taip yra. Jie sakė – mes nežinojome dabartinių mokslo ir technologijų galimybių. Būtent po to, kai centras 2018 m. surado A.Ramanausko-Vanago palaikus ir naudojant DNR tyrimų metodą išsiaiškino jo tapatybę, labai daugeliui žmonių Lietuvoje nušvito viltis, kad jų artimieji irgi gali būti surasti būtent dėl mokslo proveržio, technologijų ėjimo į priekį“, – kalbėjo D.Žygelis.
Jo teigimu, J.Vitkaus-Kazimieraičio artimieji, matydami tuos darbo rezultatus, irgi patikėjo, kad gali būti surastas ir jų žmogus. Pastaraisiais metais centras yra užverstas artimųjų prašymais surasti jų gimines.
„Kalbant apie Našlaičių kapines, mes turėjome sąrašą visų Našlaičių kapinėse užkastų laisvės kovotojų. Pagal tą sąrašą jau suradome visus. Paskutiniai buvo Vytautas Miškinis-Viesulas ir Pranciškus Prūsaitis-Lapė“, – teigė D.Žygelis.
Bet ten rasta ir palaikų partizanų, kurių sąraše nebuvo, tarkim, Antano Kraujalio-Siaubūno. Tai skatina galvoti, kad šiose ir kitose Vilniaus apylinkių kapinėse tyrėjų dar laukia daug staigmenų.