Surengtos spaudos konferenciojos metu D.Grybauskaitė sakė, kad dėl veiksmų Ukrainoje Rusija turi visus terorizmo požymius.
„Mes visi matome, kad mūsų kaimynė, Ukrainos kaimynė, elgiasi taip, kaip neturėtų elgtis kaimynė, valstybė, kuriai svarbu tarptautinė teisė ir tarptautiniai įsipareigojimai bei jos pačios pasirašyti susitarimai. Matome, kad šiandien Rytų Ukrainoje yra Rusijos kariuomenė, Rusijos kariai, tuo tarpu kai pati valstybė tai atvirai meluodama neigia. Valstybė, kuri nurodo savo kariams nusiimti atpažinimo ženklus, kuri įveda kariuomenę ir sunkiąją ginkluotę be atpažinimo ženklų – tokia valstybė turi visus tarptautinio terorizmo požymius. Tiek galiu pasakyti“, – penktadienį per bendrą spaudos konferenciją su NATO generaliniu sekretoriumi sakė Lietuvos prezidentė.
Valstybė, kuri nurodo savo kariams nusiimti atpažinimo ženklus, kuri įveda kariuomenę ir sunkiąją ginkluotę be atpažinimo ženklų – tokia valstybė turi visus tarptautinio terorizmo požymius
Tuo tarpu Rusijos politikų pareiškimų dėl diplomatinių santykių nutraukimo ir jos pačios atžvilgiu išsakytų pastabų dėl retorikos D.Grybauskaitė nekomentuoja. „Nei Lietuvos pareiškimų – atskirų politikų, nei kitų šalių (politikų pareiškimų) nekomentuoju“, – penktadienį pareiškė D.Grybauskaitė.
Savo ruožtu J. Stoltenbergas sakė, kad NATO stebi Rusijos karinių pajėgų ir technikos judėjimą į Ukrainą ir link Rytų Ukrainoje sutartos paliaubų ribos. „Matėme pajėgų, įrangos, tankų, artilerijos ir pažangios oro gynybos sistemos judėjimą į Ukrainą. Taip pat matėme pajėgų judėjimą link linijos, kuri turėtų būti paliaubų linija. Tai labai rimta, nes tai pakerta Minsko susitarimus ir gilina konfliktą“, – sakė Aljanso vadovas.
NATO sprendimai realizuojami konkrečiomis priemonėmis
Prezidentė ir Aljanso vadovas Karmėlavoje pirmiausiai susitiko su Lietuvos ir NATO sąjungininkų kariais iš JAV, Danijos, Vengrijos. „Jaučiamės kaip namie, štai sniego sulaukėme", – šypsodamiesi kalbėjo Danijos kariai, paklausti J. Stoltenbergo, kaip jie jaučiasi Lietuvoje.
„Džiaugiuosi ir sveikinu generalinį sekretorių, tai yra vienas pirmųjų jo vizitų. Tai simboliška ir labai svarbu – tokie vizitai rodo, kad NATO sprendimai realizuojami konkrečiomis priemonėmis“, – sakė D.Grybauskaitė.
Prezidentė su Aljanso vadovu aptarė regioninio saugumo ir gynybos klausimus, padėtį Ukrainoje, kalbėta, kaip įgyvendinamos NATO viršūnių susitikime Velse patvirtintos kolektyvinės gynybos priemonės.
J. Stoltenbergas Aljanso šalyse lankosi su pažintiniais vizitais.
Buvęs Norvegijos ministras pirmininkas J. Stoltenbergas šių metų spalio pradžioje pakeitė iki tol NATO generalinio sekretoriaus pareigas ėjusį daną Anderssą Foghą Rasmusseną.
Į Lietuvą NATO vadovas atvyko po apsilankymų Latvijoje ir Estijoje, kur kalbėjo apie išaugusį Rusijos karinį aktyvumą greta Baltijos šalių.
Dėl Rusijos karinių lėktuvų greta Baltijos šalių šiemet NATO naikintuvai buvo pakelti daugiau kaip šimtą kartų. 2010 metais tokių atvejų buvo vos keturi.
Lietuvos krašto apsaugos minsterija teigia, kad ši statistika atspindi „nerimą keliantį Rusijos karinį aktyvumą prie Baltijos valstybių sienų“, be to, skrydžiai be veikiančio atsakiklio arba grafiko kelia pavojų ir civilinei aviacijai.
Buvęs Norvegijos premjeras J.Stoltenbergas NATO generalinio sekretoriaus pareigas eina nuo spalio 1 dienos.
