„Susitikime bus aptarti Lietuvos saugumo ir gynybos klausimai, aktualijos, susijusios su regiono saugumu bei NATO ir nacionalinių gynybos planų statusas“, – BNS sakė prezidento atstovas žiniasklaidai Antanas Bubnelis.
Susitikimas rengiamas praėjus kelioms dienoms po to, kai aljansas baigė būtinas gynybos planų tvirtinimo procedūras, radus kompromisą su Turkija, kuri iki šiol daugelį mėnesių vienintelė blokavo sprendimą, siekdama didesnės NATO paramos savo gynybos interesams.
Jungtinių Valstijų atsargos generolas, buvęs JAV sausumos pajėgų Europoje vadas Benas Hodgesas sako, kad šis sprendimas labai svarbus siekiant efektyvaus atgrasymo, tęsiantis įtampai santykiuose su Rusija.
„Tai yra labai svarbu ir rodo, kad Turkija supranta oficialių planų poreikį tinkamam išteklių skyrimui ir mokymams, kurie yra svarbūs efektyviam atgrasymui“, – BNS sakė B.Hodgesas, šiuo metu dirbantis Europos politikos analizės centre CEPA.
„Dabar mums reikia padaryti tą patį Juodosios jūros regione, kuris irgi yra svarbus, juk ten 2008 metais Sakartvele ir 2014 metais Ukrainoje prasidėjo Rusijos agresija“, – teigė atsargos generolas.
B.Hodgesas sakė manantis, kad gynybos plano blokavimas buvo netinkamas žingsnis, tačiau kartu pabrėžė, kad Turkija turi svarbių saugumo klausimų, kurie turi būti išgirsti.
„NATO priklausančios šalys turi prerogatyvą pasinaudoti procedūromis, kad užblokuotų kai kuriuos sprendimus. Manau, tai yra netinkama ir nenaudinga, bet tai yra bet kokios koalicijos ar aljanso dalis“, – teigė atsargos karininkas.
„Esmė ta, kad Turkija turi svarbių saugumo klausimų, kurie nusipelno būti išgirsti. Manau, kad JAV turėtų padaryti daugiau, kad būtų išspręstos pasitikėjimo problemos tarp Turkijos ir JAV, vykdant bendrą turkų ir amerikiečių santykių pertvarkymą“, – teigė jis.
„Turkija yra svarbi NATO narė. Ir aljansas yra daug geresnis su Turkija nei be jos. Ir ne vien Turkija blokuoja sprendimus dėl vidaus politikos priežasčių“, – teigė jis.
NATO Baltijos šalių gynybos planus pirmą kartą patvirtino 2010 metais, tačiau Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija siekia, kad jie būtų nuolat atnaujinami.
Turkija pastaruoju metu vienintelė atsisakė patvirtinti naujus planus, kol nebus atsižvelgta į jos interesus. Daugiausia ginčų kėlė Turkijos siekis teroristinėmis grupėmis įvardyti šiaurės Sirijoje veikiančius kurdų kovotojus.
Gruodžio mėnesį vykusiame NATO viršūnių susitikime aljanso generalinis sekretorius paskelbė, kad valstybių lyderiai pritarė atnaujintam Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos planui.
Tačiau iki jų įsigaliojimo turėjo būti baigtos formalios procedūros, ir turkai jas stabdė, keldami savo reikalavimus.
Valdžios atstovai nekomentuoja, koks buvo pasiekto kompromiso turinys, tačiau sprendimui priimti didelę reikšmę greičiausiai turėjo JAV ir Turkijos derybos.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sakė, kad pirmadienį per pokalbį padėkojo Turkijos užsienio reikalų ministrui už konstruktyvų požiūrį.
„Tai yra normalus procesas, nes NATO visi sprendimai, ar jie būtų operaciniai, ar finansiniai, ar kariniai priimami tik sutarimu, konsensusu, reikia laiko tiek, kiek reikia, galbūt tai kartais užtrunka, bet NATO tuo ir pasižymi, kad atsižvelgia į visų šalių narių interesus ir tada priėmus sprendimą jis vykdomas visų, tai irgi yra svarbu ir patikima“, – BNS sakė L.Linkevičius.
„Derinimo etapas pabaigtas ir reikia įgyvendinti, todėl kariškiai, gynybos planuotojai taip pat turės labai svarbų darbą, kuris dabar jų laukia“, – sakė ministras.
„Turkija konstruktyviai dalyvavo procese, kaip ir visada, ji visada principingai gina savo interesus visuose klausimuose, čia nėra išimtis. Tai, kas vyko nebuvo nukreipta prieš Baltijos šalis ar Lietuvą, kas ne kartą buvo pabrėžta, todėl nereikėtų sudramatizuoti viso to, rezultatas yra pozityvus ir mes jį sveikiname“, – pridūrė L.Linkevičius.
Prezidento susitikimas su krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu ir kariuomenės vadu generolu leitenantu Valdemaru Rupšiu numatomas 9 val. 15 min., po jo planuojami komentarai žiniasklaidai.
