Nuo birželio 2 d. Adažių poligone vyko didžiausios šiemet Baltijos šalyse pratybos „Baltijos erelis 2009“. Jose dalyvavo per 1100 karių iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Apie 40 procentų karių kontingento sudarė Lietuvos kariai.
Pratybose buvo vertinamas Baltijos bataliono, sudaryto iš trijų šalių karių ir kuriam vadovauja Lietuvos atstovai, pasirengimas budėti NATO greitojo reagavimo pajėgose. Budėjimą Baltijos batalionas turėtų pradėti kitų metų pradžioje.
Pasak sausumos pajėgų vado, kalbant apie Baltijos bataliono ateitį, geriau manyti, kad jis bus panaudotas. Kariuomenėje manyti, kad nieko neįvyks, yra labai didelė klaida.Penktadienį tarptautinė vertintojų grupė teigiamai įvertino Baltijos bataliono pasirengimą budėti NATO greitojo reagavimo pajėgų keturioliktoje pamainoje (NRF-14).
Beje, tarptautinių vertintojų išvada nėra formalus dalykas. Kiek anksčiau vertintojai išbrokavo vokiečių batalioną ir pripažino, kad jis nespėjo pasiruošti budėjimui.
Baltijos batalionas – Lietuvos tarptautinis įsipareigojimas
„Tai, ką mes, kaip Lietuvos kariuomenė, nuveikėme per tą laiką, kai kūrėme ir treniravome Baltijos batalioną, yra labai daug. Sukomplektavome puikią komandą, ją išlaikėme, – Adažių poligone 15min.lt žurnalistui sakė Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgų vadas brigados generolas Jonas Vytautas Žukas. – Šitas vienetas šiuo metu yra geriausiai parengtas Lietuvoje.“
Pasak sausumos pajėgų vado, kalbant apie Baltijos bataliono ateitį, geriau manyti, kad jis bus panaudotas. Kariuomenėje, teigia brigados generolas, manyti, kad nieko neįvyks, yra labai didelė klaida.
Šiuo metu NATO vyksta labai daug diskusijų, kaip ateityje bus naudojamos greitojo reagavimo pajėgos. Bet kuriuo atveju pajėgos turi būti paruoštos, jos turi būti pasirengusios reaguoti į bet kokius iššūkius.
„Tai yra mūsų tarptautinis įsipareigojimas. Negalime sakyti, kad panaudojimo galimybė maža, todėl bataliono ruošti neverta. Tai yra mūsų saugumo garantijos dalis, mūsų įsipareigojimai ir mūsų kariuomenės prioritetai – dalyvauti tarptautinėse misijose ir projektuose. Tai labai svarbu. O paruoštus karius bet kur galima naudoti“, – paklaustas, ar verta keletą metų ruoštis vos pusmečio budėjimui, per kurį batalionas gali būti ir nepanaudotas, atsakė brigados generolas J.V.Žukas.
Baltijos bataliono vadas pulkininkas leitenantas R.Baltrėnas teigia kaip vadas esąs labai patenkintas antradienį pasibaigusiomis pratybomis ir jų vertinimu.
„Labai džiaugiuosi savo ir visų trijų valstybių kariais. Iš pradžių buvo labai sunku viską integruoti, bet puikus rezultatas atperka sunkumus“, – tvirtina R.Baltrėnas.
Batalionas privalės pats save išlaikyti
Baltijos batalionas buvo suformuotas 2007 m. bendru Baltijos valstybių susitarimu. Estijos, Latvijos ir Lietuvos kariuomenės skyrė po pėstininkų kuopą, personalą Bataliono kovinės paramos elementams, taip pat kitus pajėgumus ir padalinius.
Kiekviena šalis atsako už savo nacionalinio kontingento aprūpinimą logistikos parama. Iš viso Baltijos šalių batalione yra apie 800 karių, iš kurių daugiau nei 500 – Lietuvos kariai. Vadovaujančias pozicijas batalione užima Lietuvos kariai.
Iš viso NATO greitojo reagavimo pajėgos buvo panaudotos tik du kartus – po žemės drebėjimo Pakistane bei praūžus Katrinos uraganui.Baltijos batalionas pusės metų trukmės budėjimą keturioliktojoje NATO greitojo reagavimo pajėgų sausumos pajėgų komponento pamainoje pradės 2010 metų pradžioje.
NATO greitojo reagavimo pajėgos – aukštos parengties ir technologiškai pažangios Aljanso pajėgos, kurias sudaro sausumos, oro, jūrų ir specialiųjų pajėgų komponentai, galintys bet kada ir bet kur greitai išsiskleisti ir vykdyti operacijas.
NATO greitojo reagavimo pajėgos turi pačios save išlaikyti, privalo pačios pasiekti numatytą pasaulio vietą.
Brigados generolas J.V.Žukas tvirtina, kad nuo kitų metų pradžios Lietuvos Vyriausybė turi skirti lėšų iš Rezervo fondo, kurios bus panaudotos būtent Baltijos bataliono Lietuvos kontingento reikmėms.
„Tai reiškia, kad esant būtinybei tie pinigai bus skirti laivų, lėktuvų nuomai ir panašiai. Jei batalionas nebus aktyvuotas, pinigai po pusmečio grįš į biudžetą“, – teigia sausumos pajėgų vadas.
Iš viso NATO greitojo reagavimo pajėgos buvo panaudotos tik du kartus – po žemės drebėjimo Pakistane (tąkart į stichijos nusiaubtą šalį vyko ir Lietuvos vandenvalos specialistų) bei praūžus Katrinos uraganui, per kurį buvo nusiaubta didelė JAV dalis.
