NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoja Rose Gottemoeller interviu BNS sakė, kad NATO kelia nerimą Maskvos ginklavimasis ir veiksmai Ukrainoje, bet tiesioginio pavojaus Aljanso šalims šiuo metu nėra.
JAV diplomatės teigimu, NATO naudingas dialogas su Rusija, siekiant sumažinti incidentų riziką.
– Lietuva šiomis dienomis mini 1991-ųjų sausio sovietų agresijos metines. Ar praėjus 26 metams Rusiją vertinate kaip grėsmę Baltijos šalių nepriklausomybei?
– Mums visiems kelia nerimą pastarųjų kelerių metų Rusijos agresyvūs veiksmai – Ukrainos Krymo teritorijos užėmimas, Rusijos pajėgų stiprinimas Vakarų karinėje apygardoje. Bet NATO nemato tiesioginės Rusijos įsiveržimo į NATO erdvę grėsmės. Taip yra todėl, kad NATO pastaraisiais metais daug padarė stiprindama atgrasymą ir gynybą nuo bet ko, kas grasintų NATO aljansui.
– Vos prieš kelias valandas į Lenkiją pradėjo riedėti JAV tankai ir kariai, kai kurie iš jų atvyks ir į Lietuvą. Maskvos pareigūnai teigia, kad tai kelia pavojų Rusijos saugumui ir destabilizuoja Europą. Ką atsakytumėte į tokius kaltinimus?
– JAV neplanavo grąžinti tankų ir šarvuočių į Europą, kol Rusija nepradėjo grasinančiai elgtis Baltijos šalių ir viso NATO atžvilgiu, stiprinti savo pajėgų ir neužėmė Krymo. NATO veiksmai yra proporcingi ir gynybiniai.
Jūs teisus, vykstant operacijai „Atlanto ryžtas“ į Europą grįžta JAV tankai ir šarvuočiai, tai atsakas į Rusijos elgesį. Man teko matyti Rusijos pranešimus, esą tai skubi operacija, atgabenama daugybė tankų ir šarvuočių. Iš tiesų tai 3 tūkst. 500 karių, 87 tankai ir 144 „Bradley“ kovos mašinos. Tai svarbus veiksmas, bet jo tikslas – atgrasymas ir gynyba.
– O ar NATO pati pajėgi tvarkytis su vadinamaisiais A2/AD pajėgumais Karaliaučiuje ir atsiųsti pastiprinimą Baltijos šalims krizės atveju?
– Būtent tai ir yra viena iš svarbių operacijos „Atlanto ryžtas“ žinių. Šiuo metu formuojami batalionai – Lietuvoje bendradarbiaujant su vokiečiais, Latvijoje – su kanadiečiais, Estijoje – su Jungtine Karalyste, Lenkijoje – su Jungtinėmis Valstijomis. Tai sustiprintos priešakinės pajėgos atgrasymui, bet jas turi būti galima sustiprinti. „Atlanto ryžto“ operacija rodo NATO ryžtą tai padaryti.
– Lietuvos pareigūnai sako, kad pratybose „Zapad 2009“ ir „Zapad 2013“ Rusija imitavo Karaliaučiaus srities deblokavimą, o tai reiškia – pietinės Lietuvos dalies okupaciją. Ar yra priežasčių nerimauti dėl šių metų pratybų „Zapad 2017“?
– Pastaruosius 40 metų Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje sunkiai dirbome, kad pratybos ir mokymai nebūtų priežastis nerimui. Daug dirbome ties pasitikėjimą skatinančiomis priemonėmis Vienos dokumente. Kiekviena kariuomenė turi treniruotis, bet problemos esmė yra skaidrumo trūkumas, kuris jaudina kaimynines šalis.
JAV diplomatės teigimu, NATO naudingas dialogas su Rusija, siekiant sumažinti incidentų riziką.
– Ar galite pakomentuoti konkrečiai dėl „Zapad 2017“ skaidrumo ir scenarijaus?
– Dar pamatysime. Akivaizdu, kad „Zapad 2017“ yra Rusijos įprasto pratybų ciklo dalis. Tikiuosi, kad galėsime iš anksto su jais pasikalbėti apie jas. NATO pagal Vienos dokumentą visuomet informuoja ir sudaro galimybes stebėti pratybas. To daugiau norėtume iš Rusijos pusės.
– Kaip vystysis NATO ir Rusijos dialogas?
– Manau, kad Varšuvoje buvo sutarta dėl gero požiūrio – svarbiausia tvirtas nuolatinis dėmesys atgrasymui ir gynybai, reaguojant į Rusijos veiksmus, bet svarbus ir dialogas. NATO turi susitelkti į savo saugumą, bet mūsų interesus taip pat atitinka dialogas, siekiant informacijos apie jų elgesį. Interesas yra abipusis, nes rusai sako, kad jiems kelia nerimą tai, ką daro NATO. Taigi turime turėti galimybę informuoti vieni kitus.
Dialogui yra galimybių, bet mes NATO turime būti visiškai tikri dėl savo interesų. Manau, mūsų esminis interesas yra sumažinti riziką dėl tokių incidentų, kokius matėme oro erdvėje virš Baltijos jūroje. Niekas nėra suinteresuotas, kad krizės peraugtų į konfliktus.
– Paminėjote incidentus oro erdvėje virš Baltijos jūros. NATO yra kritikavusi Rusiją, kad jos orlaiviai skraido be atsakiklių. Po to Rusija viešai pasiūlė sutarti, kad visi orlaiviai būtų įsijungę atsakiklius. Bet, regis, amerikiečiams tai nėra priimtina. Ar tai nebuvo NATO viešosios diplomatijos nesėkmė?
– Svarbiausia būti pragmatiškiems ir įvertinti veiksmus ir žingsnius, kurie gali sumažinti riziką. Atsakikliai nėra viskas. Gal pernelyg užsikabinome ant šio konkretaus aspekto, bet vadinamoji Baltijos jūros projekto komanda pateikė daug labai pragmatiškų rekomendacijų, jų darbą rėmė tarptautinė civilinės aviacijos organizacija. Turime vertinti būtent šiuos praktinius žingsnius.
– Daliai lietuvių sukėlė nerimą Donaldo Trumpo rinkimų kampanijos metu išsakyti pareiškimai, kad JAV gali neatvykti į pagalbą NATO sąjungininkams, jei jie pakankamai neprisidės prie kolektyvinės gynybos išlaidų. Kokį poveikį jo išrinkimas prezidentu turės Baltijos šalių saugumui?
– Generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ir išrinktasis prezidentas Donaldas Trumpas turėjo labai gerą pokalbį, ir išrinktasis prezidentas išsakė paramą NATO aljansui. Politikai rinkimų kampanijos metu pasako įvairių dalykų, vėliau svarbu stebėti jų administraciją. Šią savaitę prezidento Baltuosiuose rūmuose vardas yra Barackas Obama, taigi nežinome, kaip prezidento Trumpo administracija spręs šiuos klausimus. Jūsų skaitytojams gali būti įdomūs kandidato į valstybės sekretorius Rexo Tillersono ir kandidato į gynybos ministru generolo Mattis liudijimai. Jie išsakė tvirtą paramą NATO aljansui. Parama sąjungininkams yra laba nuosekli JAV politika.
– Žiniasklaidoje buvo pranešimų, kad D.Trumpo administracija gali siekti pakeisti jus NATO. Ar turite duomenų apie tai?
– Pakartosiu jums komentarą, kurį generalinis sekretorius sakė „Washington Post“ – iš D.Trumpo komandos šiuo klausimu nebuvo jokios komunikacijos, NATO nevyksta joks procesas šiuo atžvilgiu.
– Kokį vaidmenį NATO gali vaidinti kibernetinėje gynyboje?
– Su šiuo klausimu dar 2007-2008 metais susidūrė jūsų šiauriniai kaimynai estai, šį klausimą analizuoja kibernetinio saugumo centras Estijoje.
NATO sąjungininkai bendradarbiauja kibernetinės gynybos klausimais, čia aktyviai veikia ir Lietuva. Viskas keičiasi, šie klausimai nestovi vietoje. Galbūt Estijoje buvo pirmas žadintuvo skambutis, bet po to NATO turėjo daug žadintuvo skambučių. Paskutiniai iš jų, susiję su JAV rinkimais ir įsibrovimais į kai kurias JAV sistemas, yra ilgalaikės grėsmės simptomas.
NATO yra budri dėl šių grėsmių ir jas sprendžia. Ar esame tobuli? Toli gražu ne. Bet turime patirties ir suprantame pavojų.
– Ačiū už interviu.
R.Gottemoeller NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojos pareigas pradėjo eiti pernai spalį. Anksčiau dirbdama Valstybės departamente ji yra vadovavusi deryboms su Rusija dėl ginklų kontrolės. Kai kurie respublikonai ją kritikuoja dėl B.Obamos „perkrovimo“ politikos.
