Lietuvos pareigūnai BNS sakė, kad sutarimas dėl tokių priemonių būtinybės Aljanso dokumentuose turėtų būti įtvirtintas pirmą kartą, tačiau konkretūs pajėgumai bus derinami vėliau.
Susitikimo išvakarėse paskelbtame Lietuvos krašto apsaugos ministerijos pranešime teigiama, kad NATO „peržiūri atgrasymo ir gynybos laikyseną“, reaguodama į „blogėjančią saugumo situaciją Baltijos regione bei didėjančią terorizmo grėsmę Aljanso pietuose“.
Dėl konkrečių saugumo priemonių Rytų Europoje tikimasi susitarti iki liepos mėnesį Varšuvoje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo.
Reaguojant į Rusijos veiksmus, Lietuvoje jau dislokuota kuopa JAV karių, karinė technika ir įkurtas nedidelis NATO štabas.
Baltijos šalys siekia, kad kiekvienoje iš jų būtų dislokuota po tarptautinį batalioną. Papildomų NATO pajėgų siekia ir kaimyninė Lenkija. Vakarų sąjungininkai sutinka siųsti rotuojamas pajėgas, bet siūlymai steigti nuolatines bazes kol kas paramos nesulaukia, nerimaujant dėl Rusijos reakcijos.
Maskva teigia, kad papildomą NATO infrastruktūrą prie savo sienų laiko grėsme, ir žada imtis atsakomųjų priemonių.
Dvi dienas Briuselyje vyksiančiame susitikime, kuriame Lietuvai atstovaus krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, daug dėmesio taip pat turėtų būti skirta situacijai Sirijoje bei Libijoje bei kovai su „Islamo valstybės“ grupuote.
