G.M.Tučkutė pranešėjų diskusijoje kartu su JAV, Vokietijos, Lenkijos ir Ispanijos pareigūnais kalbėjo apie Rusijos karo Ukrainoje pamokas kibernetinėje srityje.
„Pagrindinės pamokos – prevencija, gebėjimų stiprinimas ir glaudesnis bendradarbiavimas su sąjungininkais, partneriais ir privačiu sektoriumi. Ypač su Ukraina, kuri į savo kibernetinį atsparumą investavo dar prieš prasidedant karui ir tai padėjo sumažinti patirtą žalą. Tikimės, kad NATO atsižvelgs į Ukrainos pamokas ir imsis ryškesnio vaidmens stiprinant tiek kibernetinio reagavimo bei gynybos įrankius, tiek ir prevencines priemones“, – sakė viceministrė.
Ji diskusijoje taip pat pažymėjo, kad Aljansas galėtų efektyviau išnaudoti naują, NATO viršūnių susitikime Vilniuje patvirtintą, Virtualų kibernetinių incidentų paramos pajėgumą (VCISC) ir per jį teikti paramą sąjungininkams bei partneriams tiek prieš krizę, tiek valdant incidentus.
Pasak viceministrės, pavyzdžiu tokioms NATO pajėgoms gali būti penkerius metus veikiančios Lietuvos vadovaujamos ES kibernetinės greitojo reagavimo pajėgos, kurios padeda ES valstybėms narėms, partneriams ir ES karinėms operacijoms.
Aukšto lygmens konferencijoje savo įžvalgomis dalinosi NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, Vokietijos, Nyderlandų, Suomijos, Latvijos Ir Albanijos užsienio reikalų ministrai, NATO šalių kibernetinio saugumo institucijų vadovai, viešojo sektoriaus įmonių („Palo Alto“, „Microsoft“, „Mandiant“, ESET) atstovai, akademinės bendruomenės nariai.
Apie iniciatyvą surengti pirmąją kasmetinę NATO kibernetinės gynybos konferenciją buvo paskelbta Aljanso viršūnių susitikimo metu Vilniuje.
