Vilniuje – nauja NATO era: aljansas patvirtino naujus gynybos planus, Turkija atvėrė kelią Švedijos narystei

Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas sako, kad yra „labai laimingas“ dėl pasiekto susitarimo su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu, suteikiančio postūmį šalies narystei NATO.

„Žengiame labai didelį žingsnį link formalaus Švedijos narystės NATO ratifikavimo. Tai buvo gera diena Švedijai“, – žurnalistams Vilniuje pirmadienį sakė U.Kristerssonas.

„AP“/„Scanpix“/Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paskelbė, kad Vilniuje pirmadienį su Turkijos prezidentu prieš pat Aljanso viršūnių susitikimą pavyko susitarti dėl Švedijos narystės NATO ratifikavimo.

Turkija ir Vengrija yra vienintelės valstybės, dar neratifikavusios Švedijos narystės, tačiau Budapeštas anksčiau skelbė lauksiantis Ankaros žingsnio.

Švedija kartu su Suomija pernai paskelbė sieksiančios prisijungti prie NATO po Rusijos invazijos Ukrainoje. Suomija oficialiai NATO nare tapo šiemet balandį.

Turkija vilkino Švedijos stojimą į NATO, teigdama, kad ši savo šalyje turi labiau kovoti su kurdų kovotojais ir kitomis grupuotėmis, kurias Ankara laiko keliančiomis grėsmę jos nacionaliniam saugumui.

NATO šalių lyderiai pasveikino pirmadienį Vilniuje prieš viršūnių susitikimą pasiektą susitarimą, pagal kurį Turkija turėtų galop ratifikuoti Švedijos narystę Aljanse.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paskelbė apie susitarimą po susitikimo su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu ir Švedijos premjeru Ulfu Kristerssonu.

„Esu pasirengęs dirbti kartu su prezidentu R.T.Erdoganu ir Turkija stiprinant gynybą ir atgrasymą euroatlantinėje erdvėje“, – pranešime spaudai sakė JAV prezidentas Joe Bidenas.

„Nekantriai laukiu galimybės pasveikinti ministrą pirmininką Kristerssoną ir Švediją kaip mūsų 32-ąją NATO sąjungininkę“, – pridūrė jis.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock sveikino „geras naujienas iš Vilniaus“.

„Kelias Turkijai ratifikuoti Švedijos narystę NATO pagaliau aiškus“, – tviteryje rašė Vokietijos diplomatijos vadovė.

G.Nausėda sakė, kad Švedijos narystė sustiprins tiek Baltijos jūros regioną, tiek visą Aljansą.

„Vilniuje pasiektas lūžis dėl Švedijos stojimo į NATO! Tikimasi, kad Aljansas netrukus pasveikins Švediją kaip visateisę narę“, – tviteryje rašė G.Nausėda.

„Tai ženkliai sustiprins Baltijos jūros regioną ir visą Aljansą. Esame vieningi ir stiprūs!“, – pridūrė jis.

Turkija ir Vengrija yra vienintelės valstybės, dar neratifikavusios Švedijos narystės, tačiau Budapeštas anksčiau skelbė lauksiantis Ankaros žingsnio.

Švedijai įstojus į NATO ir Baltijos jūrai tapus vidine aljanso jūra, Europoje iš esmes keičiasi jėgų pusiausvyra, ir tai sustiprins Lietuvos saugumą, sako gynybos ekspertas Darius Antanaitis.

Švedijos narystės svarbą atsargos majoras interviu 15min įvertino netrukus po to, kai Turkijos prezidentas Vilniuje paskelbė, kad nebeblokuos Švedijos narystės aljanse.

„Baltijos jūra tapo vidine NATO jūra ir tai iš esmės pakeitė jėgų persvarą Europoje“, – teigė D.Antanaitis.

Jis atkreipė dėmesį, kad ilgą laiką „Suvalkų koridorius“ buvo didelis galvos skausmas Lietuvai ir Lenkijai, nes tai buvo trumpiausias kelias rusams per Baltarusija sausumos keliu pasiekti Karaliaučiaus sritį.

Šiaurės Europos žemėlapis ir Suvalkų koridorius

„Mums tai buvo vienintelis sausumos kelias sąjungininkams atvykti į Baltijos valstybes ir karo pabėgėliams pasitraukti iš Baltijos valstybių į Europą. Labai siauras žemės ruožas, kurį net nebūtina užimti fiziškai, nes jis visiškai apšaudomas iš Baltarusijos ir iš Karaliaučiaus srities.

Suomijai tapus NATO nare, buvo dalinai išspręstas NATO pajėgų atvykimo į Baltijos valstybes klausimas, tačiau neutraliosios Švedijos statusas trukdė NATO pajėgoms atvykti ginti Suomiją ir Baltijos valstybes sausuma per Norvegiją. Švedijai tapus NATO nare, visi klausimai išspręsti. Suvalkų koridoriaus problematika išnyko“, – teigė D.Antanaitis.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Darius Antanaitis

Jo teigimu, parama gali masiškai atvykti ne dviem siaurais keliais ir vienu lėtu ir nepritaikytų vežti sunkiąją techniką geležinkeliu, kurie būtų nuolat rusų apšaudomi ir užgriozdinti karo pabėgėlių, bet milžiniškais laivais kurie talpina tūkstančius NATO karių ir NATO technikos bei lėktuvais.

„Karaliaučiaus sritis tapo visiškai pažeidžiama, rusų išėjimas į Baltijos jūrą iš Sankt Peterburgo visiškai kontroliuoja NATO. Gotlando sala, kuri valdo visą Baltijos jūra, tapo NATO gynybos dalimi. Labai daug klausimų išspręsta, netgi nuolatinis NATO pajėgumų buvimas Baltijos valstybėse jau nebėra toks skausmingas kaip iki šiol.

Švedijos ir Suomijos tapimas NATO narėmis visiškai pakeitė saugumo architektūrą Europoje, užkardė rusų agresijos galimybę prieš Baltijos valstybes bei panaikino agresijos pavojų Arktyje Norvegijai, Suomijai bei Švedijai. Rusija izoliuota nuo europinės Arkties, Baltijos jūros ir Baltijos valstybių. Tai milžiniškas istorinis laimėjimas ir milžiniškas indėlis į mūsų namų, šeimų ir pačių saugumą“, – 15min sakė gynybos ekspertas.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį pasveikino Vilniuje pasiektą susitarimą dėl Švedijos narystės NATO ir pareiškė, jog tai sustiprins tiek Baltijos jūros regioną, tiek visą Aljansą.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paskelbė, kad viršūnių susitikimo išvakarėse su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu pavyko susitarti dėl Švedijos narystės NATO ratifikavimo.

„Vilniuje pasiektas lūžis dėl Švedijos stojimo į NATO! Tikimasi, kad Aljansas netrukus pasveikins Švediją kaip visateisę narę“, – tviteryje rašė G. \Nausėda.

„Tai ženkliai sustiprins Baltijos jūros regioną ir visą Aljansą. Esame vieningi ir stiprūs!“, – pridūrė jis.

Per NATO aukščiausiojo lygio susitikimą Vilniuje JAV Prezidentas Joe Bidenas surengs du aukšto lygio dvišalius susitikimus su Turkijos Prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu ir Ukrainos Prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

„Politico“ tai sužinojo iš dviejų informuotų šaltinių.

Pasak leidinio, antradienį J.Bidenas susitiks su R.T.Erdoganu, liepos  trečiadienį planuojamas – nors dar nėra galutinai patvirtintas – Jungtinių Valstijų ir Ukrainos vadovų susitikimas.

Pasak „Politico“, J.Bidenas bandys įtikinti V.Zelenskį, kad tam tikrų biurokratinių kliūčių ir reformų pašalinimas, taip pat „reikšmingi Jungtinių Valstijų ir kai kurių NATO sąjungininkių saugumo įsipareigojimai“ yra daugiausia, ką Kyjivas gali gauti Vilniuje šiais metais.

Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala 15min sako, kad Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano sprendimas atverti duris į NATO Švedijai yra svarbus ne tik švedams, bet ir visam aljansui bei Ukrainai.

„Išsipildė optimistinis scenarijus – kaip ir Madride prieš metus, R.T.Erdoganas norėjo išlaukti iki pat suvažiavimo proveržiui pasiekti“, – atkreipė dėmesį politikos ekspertas.

Jo teigimu, jei Vilniuje proveržio nebūtų įvykę, Švedijos narystė kabėtų ore neribotą laiką.

„29 šalių ratifikuota narystė nevirstų visaverte, tuo siunčiant signalą apie NATO vienybės stoką ir negebėjimą susitarti. Tai nebūtų palanku ir Ukrainai, nes kurtų narystės blokavimo precedentą, kuris ateityje gali tapti problema ir Ukrainai“, – teigė L.Kojala.

NATO viršūnių susitikimo Vilniuje išvakarėse Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį vėl paragino Vakarų sąjungininkes suteikti „aiškų signalą“ dėl Ukrainos narystės Aljanse.

„Ukraina nusipelno būti Aljanse. Ne dabar, nes dabar vyksta karas, bet mums reikia aiškaus signalo ir šis signalas yra reikalingas dabar“, – socialiniame tinkle „Telegram“ patalpintame vaizdo įraše sakė V.Zelenskis.

Vakariniame kreipimesi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad dalyvaus NATO aukščiausiojo lygio susitikime Vilniuje, rašo pravda.ua.

Jis taip pat paminėjo Vilniaus viršūnių susitikime planuojamus „įvairaus lygio dvišalius susitikimus – Europos šalių, Amerikos, Kanados, Japonijos“.

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

„Prioritetai yra visiškai akivaizdūs – oro gynyba mūsų miestams, visoms bendruomenėms visoje šalyje, dirbame, kad sukurtume visavertį oro skydą“, – pridūrė prezidentas.

Iki šiol Ukrainos pusė nei patvirtino, nei paneigė prezidento dalyvavimo liepos 11-12 d. vyksiančiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime.

Pirmadienį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas patvirtino V.Zelenskio dalyvavimą NATO Vilniuje.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paragino Berlyną nustoti blokuoti spartų Ukrainos stojimą į NATO.

Tai D.Kuleba sakė pirmadienį duodamas interviu žiniasklaidos kanalui ARD.

„Raginu Vokietijos vyriausybę nekartoti klaidų, kurias A.Merkel padarė 2008 m.“, – sakė Ukrainos diplomatas.

Pasak jo, jau dabar didžioji dauguma NATO narių pritaria greitam Ukrainos prisijungimui prie Aljanso.

2008 m. Bukarešte vykusiame NATO viršūnių susitikime Vokietija ir Prancūzija pasisakė prieš Ukrainos narystę ir veiksmų plano dėl šalies stojimo į Aljansą suteikimą.

Jungtinės Valstijos remia Turkijos siekį įstoti į Europos Sąjungą (ES), tačiau nemano, kad Ankara turėtų tai susieti su Švedijos siekiu įstoti į NATO, pirmadienį pareiškė aukšto rango JAV pareigūnas.

„Jungtinės Valstijos ne vienerius metus rėmė Turkijos siekius ES ir toliau tai daro“, – sakė Valstybės departamento atstovas Matthew Milleris.

„Tačiau nemanome, kad tai turėtų trukdyti Švedijai įstoti į NATO“, – pridūrė jis.

Prieš pat NATO viršūnių susitikimą Vilniuje Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas nustebino sąjungininkes, susiedamas savo paramą Švedijos narystei su įstrigusių Ankaros derybų dėl narystės ES atnaujinimu.

M.Milleris pabrėžė, kad JAV neturi jokios įtakos ES sprendimams dėl naujų narių.

„Tai yra Europos Sąjungos ir Turkijos reikalas“, – teigė pareigūnas.

Visgi jis pabrėžė, kad Vašingtonui svarbus Švedijos narystės NATO klausimas.

M.Milenas pažymėjo, kad JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas per pastarąsias šešias dienas tris kartus kalbėjosi su Turkijos užsienio reikalų ministru Hakanu Fidanu. Tuo tarpu prezidentas Joe Bidenas su Turkijos kolega kalbėjosi sekmadienį.

JAV Valstybės departamento atstovas sakė, jog Švedija išpildė Ankaros reikalavimus, kad sulauktų jos paramos narystei.

Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau pirmadienį Vilniuje paskelbė apie jo šalies ambasadų atidarymą Vilniuje ir Taline.

„Stiprūs ryšiai tarp sąjungininkų ir bendraminčių demokratijų yra svarbūs kaip niekada“, – bendroje spaudos konferencijoje su Lietuvos premjere Ingrida Šimonyte sakė Kanados Vyriausybės vadovas.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį priėmė skiriamuosius raštus iš pirmosios Kanados ambasadorės Lietuvoje Jeanette Sautner.

Ingridos Šimonytės ir Kanados premjero Justino Trudeau susitikimas

+20

J.Trudeau sakė, kad atidarydamas ambasadas nori sustiprinti ryšius su Baltijos šalimis.

„Esu tikra, kad ambasados buvimas Vilniuje atvers naujas galimybes toliau stiprinti ryšius tarp mūsų valstybių ir plėsti dvišalią darbotvarkę tarp mūsų šalių“, – tvirtino I.Šimonytė.

Iki šiol, nuo 1992 metų Lietuvoje veikė Kanados ambasados biuras Vilniuje, o ambasadorius Lietuvai rezidavo Rygoje.

Viešėdamas Rygoje pirmadienį J.Trudeau paskelbė, kad Kanada papildomai dislokuos Latvijoje 1,2 tūkst. karių, taip artinant Otavos čia vadovaujamą NATO tarptautinį sąjungininkų batalioną prie brigados dydžio.

Po 20 val. Vilniaus oro uoste nusileido kitas įspūdingas lėktuvas, kuriuo atvyko Pietų Korėjos delegacija.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį, NATO viršūnių susitikimo išvakarėse, susitiko su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles'iu Micheliu, pranešė diplomatai.

Kiek anksčiau R.T.Erdoganas sujaukė pasirengimo susitikimui planus pareikšdamas, kad Švedijos kandidatūrą į Aljansą palaikys tik tuo atveju, jei Europos Sąjungos narės, kurių dauguma taip pat yra NATO sąjungininkės, sutiks atnaujinti Turkijos derybas dėl narystės Europos Sąjungoje.

Turkijos vadovas Vilniuje surengė derybas su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu ir Švedijos premjeru Ulfu Kristerssonu. Jomis buvo siekiama, kad Ankara atšauktų metus trukusį Stokholmo paraiškos blokavimą. Diplomatai teigė, kad šis susitikimas buvo atidėtas, kol R.T.Erdoganas pasikalbės su C.Micheliu.

Neaišku, ką pastarasis galėtų pasiūlyti Turkijos lyderiui, kad pavyktų išeiti iš aklavietės.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas tvirtino, kad nėra jokio ryšio tarp Stokholmo siekio įstoti į Vakarų karinį aljansą ir ilgai stabdyto Ankaros prašymo įstoti į ES.

Nusileidus JAV prezidento Joe Bideno lėktuvui Vilniaus oro uoste, Jungtinių Valstijų delegacija išvyko į viešbutį – spėjama, kad tai „Kempinski“, esantis sostinės centre.

Plačiau apie J.Bideno vizito detales skaitykite čia.

Šiuo metu prie sostinės centre esančio „Kempinski“ viešbučio būriuojasi žmonės. Čia daug žiniasklaidos atstovų.

VIDEO: JAV prezidentui Joe Bidenui atvykus į Vilnių, pareigūnai ir žmonės būriuojasi prie „Kempinski“ viešbučio

JAV prezidentui Joe Bidenui atvykus į Vilnių, pareigūnai ir žmonės būriuojasi prie „Kempinski“ viešbučio

Taip pat policijos pareigūnų – ant pastato stogo budi snaiperiai.

Spėliojama, kad būtent šiame viešbutyje gali apsistoti ką tik Vilniaus oro uoste nusileidęs JAV prezidentas J.Bidenas.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Pareigūnai Vilniaus centre, prie „Kempinski“ viešbučio

Pirmadienio vakarą Vilniuje laukiama Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Joe Bideno. Jis atskrenda išskirtiniu lėktuvu „Air Force One“. J.Bidenas iš Didžiosios Britanijos į Vilnių atvyksta dalyvauti NATO viršūnių susitikime.

Tarptautiniame Vilniaus oro uoste JAV vadovo laukia Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Po trumpo susitikimo JAV prezidento kortežas išvyks į viešbutį Vilniaus centre.

Nei tikslus J.Bideno atvyko laikas, nei viešbutis, kuriame jis apsistos, iš anksto nebuvo skelbiamas. J.Bideno automobilių kortežas į Vilnių buvo atskraidintas prieš kelias dienas.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas Vilniuje vykstančiame aukščiausiojo lygio susitikime susitinka su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu ir Švedijos ministru pirmininku Ulfu Kristerssonu, kad aptartų Švedijos paraišką dėl narystės NATO, praneša „Reuters“.

„Scanpix“/AP nuotr./Tayyipas Erdoganas, Jensas Stoltenbergas ir Ulfas Kristerssonas

NATO viršūnių susitikimo išvakarėse Vilniaus oro uostas išgyvena kaip niekada aktyvų metą. Kaip rašo aviacijos ekspertas Simonas Bartkus, į Lietuvą atvykę privatūs orlaiviai, išlaipinę keleivius Vilniaus oro uoste, nukreipiami į Kauną, kad atlaisvintų vietos didesniems orlaiviams sostinėje. Tiesa, teigiama, kad tai – įprasta praktika.

Pirmadienio vakarą tviteryje S.Bartkus pasidalijo žinute, kad išlaipinę keleivius Vilniuje privatūs orlaiviai nukreipiami į Kauno oro uostą.

„Tai daroma tam, kad Vilniaus oro uoste būtų atlaisvinta vietos didesniems orlaiviams. [Jame] užimta kaip „Akropolyje“ prieš Kalėdas“, – lygino ekspertas.

15min susisiekus su S.Bartkumi, jis sakė, kad tikėtina, jog į Kauną nukreipti į NATO susitikimą atvykę lėktuvai.

Daugiau skaitykite: Vilniaus oro uoste – lyg „Akropolyje prieš Kalėdas“: išlaipinę keleivius kai kurie orlaiviai nukreipiami į Kauną

NATO lyderiai Vilniuje turėtų sutarti dėl atnaujintų regioninių gynybos planų, tačiau įgyvendinimui prireiks laiko, investicijų, taip pat ir visuomenės paramos, sako NATO karinio komiteto pirmininkas Robas Baueris.

„Reuters“/„Scanpix“/NATO karinio komiteto vadovas admirolas Robas Baueris

„Regioniniai planai – aš esu visiškai tikras, kad jiems bus pritarta Vilniaus viršūnių susitikime – yra puikios naujienos, nes mes susitelkiame į kolektyvinę gynybą. Ir mes pamatysime, kad iš to išplaukia nauji pajėgų struktūros reikalavimai, t.y. kokių ir kiek pajėgų iš tiesų reikia siekiant atgrasyti nuo dviejų grėsmių, kurios yra Rusija ir teroristinės grupės“, – Gaižiūnų poligone Jonavos rajone pirmadienį kalbėjo R.Baueris, su Lietuvos kariuomenės vadu stebėjęs bendras sąjungininkų pratybas „Blauen Express“.

Lietuvos kariuomenės ir Prancūzijos-Vokietijos brigados bendros pratybos „Blauen Express“

+5

Anot jo, po planų patvirtinimo NATO ir valstybės narės dar turės įdėti pastangų, jog jie veiktų, užtikrinant, jog „būtų daugiau aukštos parengties karių, kad yra daugiau pajėgumų“, kurie atitinka naujus reikalavimus.

Plačiau skaitykite čia.

Vilniaus oro uoste vienas po kito leidžiasi pasaulio lyderių lėktuvai. Be NATO generalinio sekretoriaus J.Stoltenbergo į Lietuvą jau atvyko Švedijos delegacija su premjeru Ulfu Kristerssonu.

Taip pat atvyko ir Turkijos prezidentas Receptas Tayyipas Erdoganas.

Jau Vilniuje ir Kanados premjeras Justinas Trudeau. Pirmadienio vakarą numatomas jo susitikimas su Lietuvos premjere Ingrida Šimonyte.

Jau nusileido ir Bulgarijos delegacijos lėktuvas, kuriame – ir premjeras Nikolajus Denkovas.

Pirmadienio vakarą laukiama ir JAV prezidento Joe Bideno.

Rusija turi atsakyti už karo nusikaltimus, buvusiame Lukiškių kalėjime Vilniuje pirmadienį atidarydami parodą „Rusijos karo nusikaltimai“ sakė aukšto rango Lietuvos ir Ukrainos politikai.

Tiesiai iš kelių parlamentų vadovų susitikimo Rygoje į renginį atvykusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, jog parodos atidarymas NATO viršūnių susitikimo Vilniuje išvakarėse, Lietuvos sostinėje leidžiantis lėktuvams su pasaulio lyderiais, surengtas pačiu laiku. Pasak jos, paroda atskleidžia Rusijos karo nusikaltimų siaubingą žiaurumą ir sutvirtina įsipareigojimą dėl Ukrainos narystės NATO.

Seimo pirmininkė renginio dalyvius informavo, kad Rygoje susitikę Baltijos šalių ir Lenkijos parlamentų vadovai kartu su Ukrainos kolega pirmadienį priėmė deklaraciją, kad Ukrainai Vilniaus viršūnių susitikime turi būti suteiktas aiškaus kelio į NATO algoritmas. 

„Turime tvirtai įsipareigoti Ukrainai, kad ji taps NATO nare, ir suteikti aiškų algoritmą, kada ir kaip tai nutiks“, – sakė Seimo pirmininkė.

Parodos „Russian War Crimes“ atidarymas

+18

Nuotoliu į renginio dalyvius kreipęsis Ukrainos prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas pabrėžė, kad teisingumo koncepcija yra paprasta – kaltieji turi būti nubausti, padaryta žala atlyginta, o galimybei nusikaltimams kartotis kelias užkirstas.

„Ukrainos žmonės pradės teisingumo paieškas ir mes tikimės civilizuotų tautų paramos šiuo svarbiu klausimu. Tam, kad nugalėtų pasaulio tvarka ir tarptautinė teisė, mums reikia jūsų paramos“, – sakė A.Jermakas.

Jis teigė, kad „kiekvienas turės pasirinkti, ar yra pasiryžęs jungtis prie mūsų ir sustabdyti blogį, nubausti tuos, kurie jį sukelia“.

Nuotoliu kalbėjęs Ukrainos premjeras Denisas Šmyhalis pažymėjo, kad „NATO yra ne tik apie karą ir gynybą, tai taip pat apie saugumą ir taiką“, o teisingumo nėra be atsakomybės.

„Teisingumas neįmanomas be tų, kurie pradėjo šitą siaubingą karą, atsakomybės. Tai vienas iš svarbių prezidento V.Zelenskio taikos formulės punktų“, – sakė D.Šmyhalis.

Paroda „Rusijos karo nusikaltimai“ pirmadienį atidaryta Ukrainos prezidento kanceliarijai bendradarbiaujant su Viktoro Pinčuko fondu ir Ukrainos ambasada Lietuvoje. 

Parodos organizatoriai sako, kad Rusijos karo nusikaltimai perteikia žiaurų šios šalies, kuri ne tik įsiveržė į taikią šalį, bet ir aktyviai taikosi į Ukrainos civilius gyventojus, veidą.

Parodoje demonstruojamos nuotraukos, darytos Ukrainoje nuo karo pradžios iki dabar. Nepaisant to, organizatorių teigimu, parodoje atskleidžiama tik dalis žinomų nusikaltimų.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienio popietę su JAV senatorių delegacija aptarė NATO viršūnių susitikimo darbotvarkę.

Lietuvos vadovas pabrėžė, jog labai svarbu, kad aukščiausio lygio susitikime būtų patvirtinti nauji gynybos planai ir jiems priskiriami reikiami pajėgumai, pranešė Prezidentūra.

G.Nausėda taip pat kalbėjo apie Ukrainos pakvietimą į NATO.

„Dabar tinkamas laikas strateginiams sprendimams. Ukrainos kvietimas prisijungti prie NATO reikštų mūsų strateginę atsakomybę ir tvirtai susietų Ukrainą su euroatlantine saugumo architektūra. Ukraina nusipelno būti pakviesta“, – akcentavo jis.

Su senatoriais susitikęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis taip pat pabrėžė būtinybę tęsti karinę paramą Ukrainai, ragino JAV paremti Ukrainos narystės NATO siekį.

„Dabar, kai sprendžiasi Ukrainos narystės NATO perspektyvos, yra būtinas viso Aljanso susitelkimas. Prieš 15 metų, dar 2008 metais, Bukarešto viršūnių susitikime, Aljansas pasakė, kad Ukraina taps NATO nare. Šiandien turėtume įsipareigoti sukurti tam tinkamas sąlygas“, – teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Per susitikimą su senatoriais Jeanne Shaheen, Richardu Durbinu, Thomu Tillisu, Pete Rickettsu, Danu Sullivanu ir Angusu Kingu G.Nausėda pabrėžė, kad JAV vaidmuo Europos saugumui yra esminis.

Jis padėkojo už Baltijos saugumo iniciatyvą ir JAV nuolatinę bei augančią finansinę paramą Baltijos šalių gynybos poreikiams.

„Esame dėkingi už JAV nuolatinį rotacinį buvimą mūsų regione, – sakė prezidentas. – Laukiame Vilniaus viršūnių susitikimo sprendimų toliau didinti Aljanso buvimą rytiniame flange, ypač Baltijos regione, kuris yra labiausiai veikiamas Rusijos grėsmės.“

NATO viršūnių susitikimas Vilniuje prasidės antradienį.

Liepos 12 d., pasibaigus NATO viršūnių susitikimui, tik antrą kartą Lietuvos istorijoje, į šalies gyventojus kreipsis Jungtinių Amerikos valstijų prezidentas. Neeilinę Joe Bideno kalbą vilniečiai ir miesto svečiai galės išgirsti gyvai Vilniaus universiteto kieme.

Renginys nemokamas ir atviras visuomenei, tačiau patekimas į jį vyks gyvos eilės principu, jokia išankstinė registracija nėra vykdoma. 

Istorinę JAV prezidento kalbą taip pat transliuos renginio prieigose įrengti lauko ekranai.

„Go Vilnius“ iliustracija renginiui su Joe Bidenu

Patekti į trečiadienio renginį bus galima nuo 16:30 val. pro vartus esančius Universiteto ir Skapo gatvių sankirtoje.

Dėl NATO viršūnių susitikimo metu galiojančių eismo ribojimų į renginio ir aplinkines teritorijas bus galima patekti tik pėsčiomis.

Renginio prieigose JAV slaptoji tarnyba atliks oro uosto tipo saugumo patikrą.

Dėl planuojamo didelio dalyvių skaičiaus ir ribotos renginio erdvės, organizatoriai atvykti pataria anksčiau. Dalyvių patogumui renginio metu bus nemokamai dalinamas geriamas vanduo.

Vilniaus oro uosto lėktuvų stebėjimo aikštelėje daugėja smalsuolių, laukiančių atvykstančių NATO šalių lyderių.

Tarp jų – ir JAV prezidento Joe Bideno su garsiuoju „Air Force One“ bei kitų lainerių.

15min nuotr./Vilniaus oro uosto lėktuvų stebėjimo aikštelė

Nemažai smalsuolių yra atvykę iš užsienio – Latvijos, Lenkijos ar netgi Suomijos.

Kai kurie lėktuvų stebėtojai pirmadienio rytą 15min teigė ketinantys laukti iki rytdienos, kai bus uždaryta oro erdvė.

15min nuotr./Vilniaus oro uosto lėktuvų stebėjimo aikštelė

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas patvirtino Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio dalyvavimą NATO aukščiausiojo lygio susitikime Vilniuje.

Tai jis pasakė Vilniuje vykusioje spaudos konferencijoje su Lietuvos Prezidentu Gitanu Nausėda.

Pasak jo, šis aukščiausiojo lygio susitikimas turėtų priartinti Ukrainą prie NATO.

„Mes atnaujinsime savo politinius ryšius. Prezidentas V.Zelenskis prisijungs prie mūsų NATO ir Ukrainos tarybos steigiamajame posėdyje“, – sakė J.Stoltenbergas.

Ekrano nuotr./Suvažiavimo darbotvarkė

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį paragino Turkiją turėti baigtinį reikalavimų sąrašą dėl Švedijos narystės NATO.

Kalbėdamas Aljanso viršūnių susitikimo išvakarėse, Lietuvos vadovas pabrėžė, kad Ankara ir anksčiau kėlė tam tikrus reikalavimus Švedijai, kuriuos ši ėmėsi įgyvendinti.

„Svarbu, kad šis reikalavimų sąrašas būtų baigtinis ir kad visus tuos reikalavimus įgyvendinus neatsirastų vis nauji ir nauji, kuomet atsiranda ir tam tikrų abejonių, ar įmanoma to tikslo pasiekti“, – pirmadienį Vilniuje sakė G.Nausėda.

Taip jis reagavo į Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano pareiškimą, kad Ankara pritars Švedijos kandidatūrai NATO, jei Europos Sąjunga atnaujins seniai įstrigusias derybas dėl pačios Turkijos narystės Bendrijoje.

Ukrainos kelias į narystę NATO turi būti apibrėžtas laike, pirmadienį prieš Aljanso viršūnių susitikimą Vilniuje pareiškė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Gitanas Nausėda susitiko su NATO Generaliniu Sekretoriumi Jensu Stoltenbergu

„Man taip pat labai svarbu, kad Ukraina turėtų realų algoritmą, kaip ji artės link narystės NATO ir šia prasme, reformų įvertinimas, nuolatinis pažangos šiame kelyje įvertinimas bylotų, kad mes tikrai rimtai žiūrime į Ukrainos narystės procesą. Ir manome, kad šis procesas turėtų būti ribotas laike“, – bendroje spaudos konferencijoje su NATO generaliniu sekretoriumi sakė G.Nausėda.

Anot jo, jei šis algoritmas ir labai aiški narystės perspektyva atsirastų, tai būtų „pretekstas pritarti tokiam susitarimui“.

Derybos dėl Ukrainos kelio į NATO sąlygų tebevyksta, sako Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, tačiau jis kol kas nepatvirtina, jog blokas sutaria atleisti Ukrainą nuo Narystės veiksmų plano (angl. Membership Action Plan, MAP) vykdymo.

„Konsultacijos tęsiasi ir šiandien vyks visi susitikimai, tačiau esu užtikrintas, jog visi sąjungininkai sutars dėl labai aiškios žinutės, – spaudos konferencijoje Vilniuje pirmadienį sakė NATO vadovas. – Kalbant apie Ukrainą, kol kas nebuvo priimta galutinio sprendimo, esu tikras, kad mes pasieksime vienybės ir turėsime stiprią žinutę apie Ukrainą.“

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Gitanas Nausėda susitiko su NATO Generaliniu Sekretoriumi Jensu Stoltenbergu

Taip jis teigė po to, kai Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pranešė, jo sąjungininkės pasiekė konsensusą, kad iš Ukrainos kelio į narystę Aljanse būtų pašalintas NATO narystės veiksmų plano reikalavimas.

J.Stoltenbergas pakartojo, jog yra deramasi dėl daugiametės pagalbos Ukrainai programos, siekiant užtikrinti pilną suderinamumą tarp Ukrainos ir NATO pajėgų, taip pat dėl Aljanso ir Ukrainos tarybos įkūrimo.

Trečiasis elementas, pasak jo, yra „panaikinti Narystės veiksmų plano reikalavimą Ukrainai, pakeičiant dviejų žingsnių procesą vieno žingsnio procesu“.

„Dabar šie elementai ir šis paketas yra diskutuojamas, finalizuojamas, vyksta diskusijos ir derybos dėl specifinių frazių. Tad nesileisiu į detales apie tai, dėl ko sąjungininkai tariasi“, – sakė NATO vadovas.

Tuo metu Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigė, jog plano atsisakymas „yra svarbus pokytis teigiama prasme ir tai tikrai sutrumpintų Ukrainos artėjimą link narystės NATO“.

Pasak jo, Vilniuje taip pat svarbu išgirsti aiškų signalą, kad Ukrainos narystė Aljanse bus galima tada, kai sąlygos tai leis.

NATO generalinis sekretorius su Lietuvos prezidentu Vilniuje susitiko Aljanso viršūnių susitikimo išvakarėse.

Plačiau skaitykite ČIA.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį, NATO viršūnių susitikimo Vilniuje išvakarėse, susitiko su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu ir aptarė paskutines pasirengimo ir sprendimų derinimo detales.

Prezidentas pabrėžė, jog Lietuvos siekis nuo pat pradžių, kad Vilniaus viršūnių susitikimas pasižymėtų ne deklaracijomis, o visam Aljansui būtinais sprendimais. Šalies vadovo teigimu, tai, kad sąjungininkai susitinka agresoriaus pašonėje, siunčia tvirtą vienybės ir ryžto signalą – esame vieningi ir ginsime kiekvieną Aljanso centimetrą.

Gitanas Nausėda susitiko su NATO Generaliniu Sekretoriumi Jensu Stoltenbergu

+40

„Sąjungininkų dėka NATO viršūnių susitikimo metu Vilnius bus viena saugiausių vietų Europoje – tiek ore, tiek jūroje, tiek sausumoje. Tokie saugūs norime jaustis visada ir to sieksime, nes esame priešakinė NATO linija“, – sakė Lietuvos vadovas.

Prezidentas teigė, kad rytinio NATO flango saugumas turėtų būti viso Aljanso prioritetas, todėl būtina sparčiai įgyvendinti Madride priimtus sprendimus dėl priešakinės gynybos ir Vilniuje patvirtinti naujus gynybos planus.

Šalies vadovas su generaliniu sekretoriumi taip pat aptarė su Ukraina susijusius klausimus, kurie bus NATO viršūnių susitikimo darbotvarkėje.

„Visi suprantame, kad tik jos pergalė sugrąžins saugumą ir stabilumą į Europą. Suprantame ir tai, kad Ukraina turi pilnai integruotis į transatlantinio saugumo struktūras ir tapti NATO nare. Pažadų kartojimo metas baigėsi – atėjo laikas sutarti aiškų planą, kaip tą pasieksime. Narystės perspektyva yra nepaprastai svarbi šaliai, jau beveik pusantrų metų herojiškai kovojančiai su Rusijos monstru. Vilnius turi būti ta vieta, iš kurios geros žinios pasieks ukrainiečių tautą“, – teigė Lietuvos vadovas.

Baltijos šalys pasirašys deklaraciją dėl oro erdvės išplėtimo NATO veiklai, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).

Deklaracija bus pažymima, kad NATO sąjungininkams yra suteikiama galimybė be apribojimų naudotis sujungtu Baltijos šalių oro erdvės bloku NATO atgrasymo, sustiprinto budrumo ir didelio masto mokymų veiklai.

Vilniaus oro uoste dislokuotos „Patriot“ sistemos

+29

Šią deklaraciją antradienį NATO viršūnių susitikime Vilniuje pasirašys Lietuvos, Latvijos ir Estijos šalių gynybos ministrai Arvydas Anušauskas, Inara Mūrniecė ir Hanno Pevkuras, nurodo KAM pranešime.

Pasak jo, NATO sutaria dėl laikysenos ore stiprinimo ir rotacinio oro gynybos modelio, rotaciniu principu šalyse dislokuojant antžeminės oro gynybos ir aviacijos pajėgumus, taip didinant Aljanso oro ir priešraketinės gynybos pajėgų parengtį, greitą reagavimą ir judrumą.

„Lietuva, Latvija ir Estija savo bendra deklaracija pakvies NATO sąjungininkus įgyvendinti rotacinį oro gynybos modelį prisidedant prie to savo pajėgumais“, – skelbia KAM.

NATO viršūnių susitikimas į Lietuvą atkreipė ne tik visos pasaulio žiniasklaidos dėmesį, bet ir tapo rusų programišių atakų taikiniu. „Telegram“ kanaluose plinta aktyvus raginimas pulti įvairias Lietuvos valstybines institucijas, bei įmones.

„Telia“ ekspertai stebi didžiausiame Lietuvos interneto tinkle išaugusius DDoS atakų srautus, jų poveikį laikinai buvo patyrusios kelios savivaldybių valdomos įmonės ir organizacijos. 

Ekspertų teigimu kelias artimiausias dienas galime tikėtis rekordinio kiekio paskirstytųjų paslaugų trikdymo (DDoS) atakų. Per DDoS atakas įvairių įstaigų ir įmonių sistemos buvo bombarduotos užklausomis iš milijonų užkrėstų kompiuterių, telefonų ir kitų įrenginių, tokiu būdu siekiant jas padaryti nepasiekiamas teisėtiems vartotojams.

„Aiškiai suprantant NATO viršūnių susitikimo svarbą mūsų šaliai ir jos reputacijai, yra itin svarbu, kad visi esantys skaitmeninėje erdvėje pasirūpintų savo skaitmeniniu saugumu. Artimiausias kelias dienas kibernetiniai nusikaltėliai tikrai sieks sukelti kuo daugiau chaoso, tad kliūti iš esmės  gali bet kuriai lietuviškai interneto svetainei, nepriklausomai nuo jos dydžio ar turinio“, – teigia „Telia“ Skaitmeninės pažangos centro kibernetinio saugumo ekspertas Darius Povilaitis.

Kremlius pirmadienį prieš šią savaitę Lietuvoje vyksiantį Aljanso viršūnių susitikimą pareiškė, kad Ukrainos narystė NATO turėtų labai neigiamų pasekmių pasaulio saugumui.

„Ukrainos narystė NATO turėtų labai, labai neigiamų pasekmių visai saugumo architektūrai Europoje, kuri jau dabar yra pusiau sugriauta“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, pridurdamas, kad tai taip pat būtų „absoliutus pavojus, grėsmė mūsų šaliai“.

Jo tvirtinimu, tai reikalautų ryžtingo Maskvos atsako. Jis nepateikė išsamesnės informacijos.

Antradienį ir trečiadienį NATO vadovai susitinka Lietuvoje. Viršūnių susitikime daugiausia dėmesio bus skiriama Aljanso atsakui į Rusijos išpuolį prieš Ukrainą ir Kyjivo siekiui tapti NATO nariu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra sakęs, kad nesitiki, jog Ukraina įstos į NATO iki karo pabaigos, tačiau jis viliasi, kad viršūnių susitikime sąjungininkai duos aiškų signalą apie ketinimus priimti Ukrainą į Aljansą.

Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas ne kartą piktinosi dėl NATO plėtros į rytus, kaltino NATO nares dalyvaujant konflikte Ukrainoje, nes jos dovanoja ginklų Kyjivui, ir sakė, esą Vakarai planuoja suskaldyti Rusiją.

„AFP“/„Scanpix“/Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį pareiškė, kad pritars Švedijos kandidatūrai NATO, jei Europos Sąjunga atnaujins seniai įstrigusias derybas dėl narystės su Ankara.

„Pirmiausia atverkite Turkijai kelią į Europos Sąjungą, o paskui mes jį atversime Švedijai, kaip atvėrėme Suomijai“, – sakė R.T.Erdoganas žurnalistams, prieš išvykdamas į NATO viršūnių susitikimą Lietuvoje.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Recepas Tayyipas Erdoganas

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen dalyvavo darbo pusryčiuose su kitų Baltijos šalių, Lenkijos ir Ukrainos parlamentų pirmininkais, kurie, atsižvelgdami į artėjantį NATO aukščiausiojo lygio susitikimą Vilniuje ir palankiai vertindami jame vyksiantį pirmąjį NATO ir Ukrainos tarybos steigiamąjį susitikimą, priėmė bendrą pareiškimą.

„Šiuo pareiškimu mes paraginome sąjungininkes įsipareigoti, kad Ukraina taptų NATO nare, o Aljansas nustatytų žingsnius Ukrainai jos kelyje narystės NATO link“, – sakė V.Čmilytė-Nielsen.

Kaip skelbiama pareiškime, dabar svarbu sutelkti Aljanso narių tarpusavio, taip pat NATO ir Europos Sąjungos bendradarbiavimą taip, kad būtų pasiekta tikrai apčiuopiamų rezultatų, parengtos saugumo garantijos Ukrainai ir toliau imamasi suderintų priemonių neatidėliotiniems Ukrainos karinės ir gynybos įrangos poreikiams patenkinti.

Penkių valstybių parlamentų pirmininkai ragina padėti Ukrainai stiprinti gynybos pajėgumą ir potencialą, kol ji visiškai atkurs teritorijos vientisumą ir suverenitetą pagal tarptautiniu mastu pripažintas 1991 metų sienas.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį susitiko su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu.

Gitanas Nausėda susitiko su NATO Generaliniu Sekretoriumi Jensu Stoltenbergu

+40

Kadenciją baigę Lietuvos prezidentai, Kovo 11-osios Akto signatarai ragina NATO šalių lyderius pakviesti Ukrainą į Aljansą.

„Vilniuje susirinkę į NATO viršūnių susitikimą, Jūs turite galimybę padaryti istorinį sprendimą ir pakviesti Ukrainą į NATO, neatidėliojant ir nelaukiant karo pabaigos“, – teigiama kreipimesi į Lietuvos prezidentą Gitaną Nausėdą, NATO valstybių ir vyriausybių vadovus.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Dalia Grybauskaitė, Valdas Adamkus

„Ukraina ir jos žmonės savo gyvybėmis, paaukotomis už visų mūsų laisvę, nusipelnė, kad mes visi gintume kiekvieną Ukrainos žemės centimetrą. Jūsų sprendimas gali sustabdyti Rusijos agresiją prieš Ukrainą“, – teigiama jame.

Laišką pasirašė kadenciją baigę prezidentai Valdas Adamkus ir Dalia Grybauskaitė,  Kovo 11-osios Akto signatarai.

Antradienį Vilniuje prasidės NATO viršūnių susitikimas, per kurį bus sprendžiama dėl Ukrainos perspektyvų Aljanse.

NATO viršūnių susitikime akredituoti žurnalistai atsiima ne tik leidimą patekti į „Litexpo“, kur rinksis Vakarų šalių lyderiai, bet ir gauna po du maišelius dovanų.

Viename jų – įvairūs maisto produktai: du pakeliai „Chazz“, kuris pagarsėjo skandalu dėl čipsų skonių, bulvių traškučių (šaltibarščių ir ukrainietiškų barščių skonio), buteliukas vandens „Akvilė“, beržų sula, uogų užkandukai, juodas šokoladas su Ukrainos herbu ant pakuotės, šaukštelis medaus.

15min nuotr./Dovanos NATO viršūnių susitikime akredituotiems žurnalistams

Taip pat žurnalistams įteikiami marškinėliai su užrašu vienoje pusėje: „I didn't know where Vilnius was. Luckily, the NATO summit was there“ („Nežinojau, kur yra Vilnius. Laimei, NATO sumitas buvo ten“) ir kitoje: „Vilnius, unexpectedly amazing“, („Vilnius, netikėtinai nuostabus“), užrašinė, pakuotė pasigaminti šiaudinį sodą.

„NATO lyderiams šią savaitę susirinkus Lietuvos sostinėje, nuotaika bus pakili. Aljanso jau nebeištikusi smegenų mirtis, kaip 2019-aisiais sakė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, ir jis nebėra atgyvenęs, kaip kad 2016-aisiais pareiškė Donaldas Trumpas.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Edwardas Lucasas

Jo karinės pratybos nebėra žvanginimas ginklais, kaip 2016 metais pasakė tuometinis Vokietijos užsienio reikalų ministras, o dabar – prezidentas, Frankas-Walteris Steinmeieris. Vilniaus viršūnių susitikime bus patvirtinti nauji gynybos planai. Gynybos biudžetai auga. Trumpai tariant, NATO sugrįžo. Padavėjau, dar butelį šampano!

Tačiau tarp paplekšnojimų per petį lieka nepatogių tiesų. Galbūt NATO iš tiesų puikiai tvarkosi pagal savo sąlygas, bet ne pagal daug griežtesnius standartus, kurie iš tikrųjų yra svarbūs – išorinio pasaulio standartus“, – savo komentare rašo Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidentas Edwardas Lucasas.

Taip pat skaitykite: Edwardas Lucasas: NATO viršūnių susitikimas Vilniuje – kavos ar šampano?

Į Jungtinę Karalystę atvykęs Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Joe Bidenas pirmadienį Dauningo gatvėje susitiko su britų ministru pirmininku Rishi Sunaku, abiem lyderiams rengiantis NATO viršūnių susitikimui Vilniuje, kur Ukraina tikriausiai spaus priimti ją į Aljansą pasibaigus karui.

80 metų J.Bideną, išlipusį iš savo prezidentinio limuzino, R.Sunakas rankos paspaudimu pasveikino prie 10-uoju numeriu pažymėto Dauningo gatvės namo.

Susitikimas įvyko praėjus kiek daugiau nei mėnesiui po jųdviejų susitikimo Baltuosiuose rūmuose, o Jungtinė Karalystė norėjo pabrėžti, kad dvišaliai santykiai yra tokie pat tvirti kaip ir anksčiau.

Dauningo gatvėje J.Bidenas sakė, kad abiejų šalių ryšiai yra tvirti.

Tačiau buvo pastebėta įtemptų ryšių požymių, visų pirma dėl J.Bideno požiūrio į Jungtinės Karalystės ginčus su Europos Sąjunga dėl prekybos Šiaurės Airijoje po „Brexito“.

R.Sunakas, siekiantis pertvarkyti JK vyriausybę po neramių Boriso Johnsono ir Liz Truss kadencijų, taip pat nori, kad JK dalyvautų būsimuose naujų dirbtinio intelekto technologijų reguliavimo veiksmuose.

Artėjant aukščiausiojo lygio susitikimui taip pat pasirodė ženklų, kad valstybių vadovų požiūris dėl Vašingtono sprendimo Ukrainai suteikti kasetinių šaudmenų nesutampa, o susirūpinimą išreiškė ir kitos Vakarų sąjungininkės.

J.Bidenas sakė, kad sprendimas siųsti šiuos ginklus buvo labai sunkus, tačiau pabrėžė, kad Ukrainos pajėgoms, vykdančioms kontrpuolimą prieš įsiveržusius Rusijos karius, trūksta amunicijos.

Dėl šio žingsnio susirūpinimą išreiškė teisių gynimo grupės, nes nesprogusios bombos kelia pavojų civiliams gyventojams.

R.Sunakas tiesiogiai nekritikavo Jungtinių Valstijų, tačiau pakartojo, kad Jungtinė Karalystė yra viena iš 120 šalių, pasirašiusių tarptautinį susitarimą, draudžiantį naudoti ir tiekti kasetinius šaudmenis.

„Mes ir toliau prisidėsime prie paramos Ukrainai prieš neteisėtą ir neišprovokuotą Rusijos invaziją“, – sakė jis.

Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas sekmadienį sumenkino bet kokius nesutarimus tarp abiejų lyderių ir NATO, sakydamas, kad J.Bidenas ir R.Sunakas „strategiškai sutaria dėl Ukrainos“.

„AP“/„Scanpix“/Didžiosios Britanijos premjeras Rishi Sunakas ir JAV prezidentas Joe Bidenas

Lietuvos kariuomenė su sąjungininkais pasiekė pilną operacinį pajėgumą – atlieka visas paskirtas užduotis liepos 11-12 dienomis vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Kaip teigiama KAM pranešime, kariuomenė sustiprina saugumą sausumoje, teritoriniuose vandens telkiniuose, oro erdvėje, vykdo eilę mažiau matomų užduočių.

Lietuvos kariuomenė su sąjungininkais pasiekė pilną operacinį pajėgumą

+11

„Daugiau nei 3 tūkst. Lietuvos ir daugiau nei tūkstantis sąjungininkų karių atlieka užduotis 24/7 – užtikrina oro erdvės gynybą, kritinių objektų, svarbių maršrutų, asmenų apsaugą, apgyvendinimo vietų ir transporto priemonių patikras, sprogmenų paiešką objektuose, vykdo informacinės aplinkos vertinimą.

Papildomai budi daugiau nei 12 tūkst. karių, kurie, esant poreikiui, yra pasiruošę reaguoti nedelsiant“, – teigiama pranešime.

Užtikrinant NATO viršūnių susitikimo saugumą Lietuvos kariams yra suteiktos papildomos teisės, jie bus ginkluoti, matomi tiek stacionariuose postuose, tiek ir atliekantys mobilias užduotis įvairiose vietovėse.

Vilniaus gatvėse patruliuoja kariai

+11

Kariai turės teisę paprašyti asmenis vykdyti jų teisėtus reikalavimus (pvz.: neiti į tam tikrą objektą ar teritoriją, nefilmuoti tam tikrų objektų ar asmenų ir pan.).

Sąjungininkės pasiekė konsensusą, kad iš Ukrainos kelio į narystę Aljanse būtų pašalintas NATO narystės veiksmų plano (angl. Membership Action Plan, MAP) reikalavimas, pirmadienį pareiškė ukrainiečių užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. 

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba

„Po intensyvių derybų NATO sąjungininkės pasiekė bendrą sutarimą dėl MAP panaikinimo iš Ukrainos narystės kelio. Džiaugiuosi šiuo ilgai lauktu sprendimu, kuris sutrumpina mūsų kelią į NATO. Tai taip pat geriausias momentas pasiūlyti aiškumą dėl kvietimo Ukrainai tapti nare“, – sakė Ukrainos diplomatijos vadovas platformoje „Twitter“.

MAP yra parengiamasis narystės NATO etapas, kurio metu šaliai kandidatei parengiama individuali nacionalinė pasirengimo būsimai narystei programa. Daugeliui dabartinių Aljanso narių prieš įstojant reikėjo parengti MAP. Tačiau Kyjivui jos gali neprireikti, kaip jos nereikėjo Suomijai ir Švedijai prieš pradedant stojimo procesą.

Ukraina pateikė prašymą dėl narystės NATO pernai rugsėjį, praėjus pusmečiui po plataus masto Rusijos invazijos pradžios.

D.Kuleba anksčiau sakė, kad Ukrainos kelias į NATO turėtų sutrumpėti po Aljanso viršūnių susitikimo, kuris liepos 11–12 dienomis vyks Vilniuje. Kyjivas sako besitikintis, kad viršūnių susitikime iš sąjungininkų gaus aiškų signalą dėl savo narystės perspektyvų.

Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas praėjusią savaitę sakė, kad Vilniuje bus susitarta dėl trijų dalių paketo, „kuris priartins Ukrainą prie NATO“, o šalių lyderiai dar kartą patvirtins ankstesnį įsipareigojimą, kad Ukraina ateityje prisijungs prie bloko.

Be kita ko, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, praėjusią savaitę aplankęs kelias NATO nares Europoje, ketina dalyvauti susitikime ir pasisakyti už tai, kad jo šalis turėtų prisijungti prie Aljanso, kai baigsis Rusijos sukeltas karas.

31 NATO narė vis dar derasi dėl galutinės komunikato formuluotės, kaip spręsti Ukrainos narystės klausimą.

Rytų Europos šalys remia Kyjivo raginimus, kad jam būtų nutiestas kelias į NATO.

Tačiau didžiosios valstybės – Jungtinės Valstijos ir Vokietija – nelinkusios žengti toliau nei 2008 metais duotas pažadas, kad Ukraina vieną dieną įstos į NATO, nenustatant aiškaus termino.

„Tiksli formuluotė bus paskelbta viešai, kai susitarsime“, – penktadienį sakė J.Stoltenbergas.

Dėl DDoS (paskirstytos paslaugos trikdymo) atakos pirmadienį sutriko kai kurių transporto paslaugų sostinėje veikla.

„Šiuo metu, kol mes kalbame, eilinį kartą vyksta DDoS atakos prieš mūsų šalį, tikslinės DDoS atakos“, – žurnalistams pirmadienį sakė Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) vadovas Liudas Ališauskas.

Jis patvirtino, jog dėl šių atakų neveikia m.Ticket sistema, GoVilnius.lt puslapis.

„Šiuo metu tai yra pagrindinės, ryškios paslaugos, kurios ir mūsų svečiams tiesiogiai yra reikalingos ir pasiekiamos. Kalbame apie šitas paslaugas ir tai, kad šiuo metu jos yra trikdomos“, – sakė NKSC vadovas.

Savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“ feisbuke skelbia, jog su techniniais sutrikimais susidūrė svetainė stops.lt, todėl viešojo transporto tvarkaraščiai yra neprieinami tiek šioje svetainėje, tiek judu.lt, tiek „m.Ticket“ programėlėje.

Atakos užfiksuotos Vilniui rengiantis NATO viršūnių susitikimui, jis sostinėje prasidės antradienį.

Lietuvos policija feisbuke pranešė, kad „žmonės masiškai gauna SMS žinutes apie nesankcionuotą renginį šiandien vakare“: „Atkreipiame dėmesį, kad tai – klaidinanti informacija.

Nuotrauka iš Lietuvos policijos feisbuko/Žinutė

Liepos 11 d. (antradienį) 18:30 val. kviečiame visus pasitikti iš Kijevo bėgikų nešamą Ukrainos vėliavą ir dalyvauti akcijos „Keliu vėliavą už Ukrainą baigiamajame koncerte“.“

Apie šią akciją anksčiau buvo paskelbta Lietuvos Šeimų sąjūdžio netikroje feisbuko paskyroje. Lietuvos Šeimų sąjūdis nuo to atsiribojo.

NATO viršūnių susitikimo išvakarėse, liepos 10 d., prie Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos laiptų Vilniaus miesto svečius ir užsienio žiniasklaidos atstovus pasitinka provokuojantis, aštrus, fiziškai ir emociškai sudėtingas – nuo 10 iki 18 val. truksiantis performansas „Pan/demos“. Projekto autorės – garsi performanso menininkė Monika Dirsytė ir kūrybininkė Agnė Grigaliūnienė.

Performanso metu stovi stiklinis labirintas, kuriame iš vieno galo į kitą šliaužia M.Dirsytė, o A.Grigaliūnienė televizoriaus monitoriuje stebi Ukrainoje vykstančius žiaurumus. Performanso metu matomoje vaizdo medžiagoje naudojami kadrai iš šių Ukrainos dokumentininkų filmų: „Against All Odds“ (rež. Artem Litvinenko), „Art of War UA“ (rež.  Philipp Kohlhoefer), „9 lives“ (rež. Igor Homa), „A home lost“ (rež. Pavlo Mashchenko, Yulia Mishchenko, Olexander Detynenko), „How to survive when you are killed“ (rež. Anton Shcherbakov, Kateryna Lysenko, Dmytro Plyuta), „Mariupol. Fury Makes Me Breathe“ (rež. Max Lytvynov, Yuri Smetanin), „Mariupol Unlost hope“ (rež. Max Lytvynov, Yuri Smetanin), „Absolute evil“ (rež. Andriy Tsapliyenko). 

Vilniuje – Monikos Dirsytės ir Agnės Grigaliūnienės performansas Ukrainai: „Atverkite NATO duris Ukrainai!“

+6

Daugiau skaitykite: Vilniuje – Monikos Dirsytės ir Agnės Grigaliūnienės performansas Ukrainai: „Atverkite NATO duris Ukrainai!“

Į Vilnių šiomis dienomis plūsta užsienio žurnalistai. 15min pristato svarbiausius akcentus, ką tarptautinė žiniasklaida rašo viršūnių susitikimo išvakarėse:

• Amerikiečių „The New York Times“ pastebi, kad susitikimo išvakarėse JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, jog Ukraina pasirengusi narystei NATO.
• Britų naujienų agentūra „Reuters“ parengė reportažą apie tai, kokių saugumo priemonių imtasi Vilniuje. „NATO pavertė Vilnių modernia ginkluote saugoma tvirtove“, – skelbiama reportaže.
• Amerikiečių naujienų agentūra „Associated Press“ susirinkimo  šeimininkę pavadino „maža šalimi, kuri  turi garsų balsą, ypač kai kalbama apie Rusiją“. Straipsnyje atkreipiamas dėmesys, kad sostinės gatvės papuoštos mėlynai geltonomis Ukrainos vėliavomis.
• Prancūzų naujienų agentūra Agence France Presse teigia, kad diplomatai vis dar ginčijasi dėl galutinio Vilniaus komunikato formuluotės, kad būtų galima pagrįsti, jog Ukraina priartėjo prie NATO. Agentūros teigimu, NATO atsisakys Narystės veiksmų plano reikalavimo, įsteigs NATO ir Ukrainos tarybą, pasiūlys daugiametę programą, padėsiančią Ukrainai prisitaikyti prie Vakarų karinių standartų. Tačiau kol kas kvietimo prisijungti nebus ir greičiausiai nebus nustatytos jokios datos.
• Prancūzijos laikraštis „Le Figaro“ rašo, kad Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas iki paskutinės akimirkos laiko įtampą dėl Švedijos narystės NATO. Turkija reikalauja, kad Švedijos valdžia apribotų Kurdistano darbininkų partijos veiklą

Ukrainos vicepremjerė, atsakinga už Europos ir euroatlantinę integraciją, Olha Stefanišyna atskleidė, kurios šalys labiausiai palaiko Ukrainos kvietimą į NATO. 

Interviu leidiniui „Evropeiska pravda“ ji priminė, kad Ukrainos kvietimo į NATO ir saugumo garantijų Ukrainai klausimas bus vienas iš klausimų, kurie bus svarstomi Aljanso viršūnių susitikime Vilniuje.

Pasak jos, pagrindiniai kvietimo šalininkai yra sąjungininkai iš Vidurio ir Rytų Europos.

„Taip pat svarbu, kad Ukrainos pakvietimą remia vieningas viso rytinio NATO flango balsas, kuris sako, kad jų saugumas priklauso nuo to, ar Ukraina taps Aljanso nare“, – sakė ji.  

Pareigūnė patikslino, kad ji turėjo omenyje viso Bukarešto devyneto, įskaitant Baltijos šalis, Lenkiją ir Vengriją, poziciją.

„Birželio 6 d. įvyko Bukarešto devynių šalių aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame dalyvavo generalinis sekretorius, Vengrijos prezidentas, ir buvo oficialiai pasirašyti sprendimai, taip pat ir Vengrijos pusės. Reikia suprasti, kad Ukrainos narystė NATO skatinama ne tiek Kyjivo, kiek rytinio flango saugumo labui“, – sakė vicepremjerė. 

Ji pridūrė, kad Vakarų ir Šiaurės Europoje taip pat yra Ukrainos kvietimo į NATO šalininkų. Tarp jų, pavyzdžiui, yra Prancūzija.  

„Emmanuelis Macronas remia Ukrainos narystę NATO, pritaria NATO ir Ukrainos tarybos, kaip tilto tokiai narystei pasiekti, sukūrimui. Ir tai yra daugiau nei tik parama Ukrainai: Prancūzija yra iniciatyvos dėl Europos strateginės autonomijos lyderė, ir E.Macronas tikrai mano, kad sprendimas dėl Ukrainos turėtų būti priimtas NATO dabar“, – sakė O.Stefanišyna.

Be to, ji mano, kad Italijos pozicija yra vienareikšmiškai palanki Ukrainai, ir pabrėžia Šiaurės Europos šalis – Daniją ir Norvegiją, kurios vieningai remia Ukrainą.

O.Stefanišyna pripažįsta, kad Jungtinių Valstijų vaidmuo NATO buvo ir tebėra pagrindinis, tačiau neatsakė į klausimą, ar JAV prezidentas Joe Bidenas neleis Ukrainai prisijungti prie Aljanso.

Pasak leidinio „Financial Times“, NATO aukščiausiojo lygio susitikimo metu greičiausiai bus priimta tam tikra daugiašalė deklaracija su konkrečiais šalių įsipareigojimais Ukrainai.

Nors dėl oficialių įsipareigojimų dar nesusitarta ir jie nepaskelbti, anoniminiai diskusijose dalyvavę šaltiniai leidiniui tvirtino, kad daugiausia dėmesio bus skiriama esamo karinio tiekimo kodifikavimui ir aiškiam pažadui, kad jis bus tęsiamas.

Taip pat bus garantuotas tolesnis Ukrainos kariuomenės apmokymas, dalijimasis žvalgybos informacija ir pagalba vykdant gynybos politikos reformas.

Anot anoniminių šaltinių, NATO taip pat pakeis dabartinės NATO ir Ukrainos komisijos statusą iki tarybos lygio. Tai suteiktų Kyjivui lygiavertę vietą prie stalo su NATO narėmis ir leistų šaukti susitikimus „krizinių konsultacijų“ atveju.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Šalininkai teigia, kad šios priemonės ne tik padeda apsaugoti Ukrainą trumpuoju laikotarpiu, bet ir pagerina ilgalaikį saugumą bei parengia šalį narystei NATO, pranešė „Financial Times“. Tačiau skeptikai, tarp kurių ir Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas, įspėja, kad jos „išblukina vaizdą“ ir nukreipia dėmesį nuo narystės NATO. K.Kallas mėgsta juokauti, kad angliškai nemokančiam žmogui „patikinimai“, „įsipareigojimai“ ir „garantijos“ gali būti vartojami kaip sinonimai, o iš tikrųjų remtis galima tik 5-uoju straipsniu.

Kaip pažymima leidinyje, suprantama, kad Ukraina atsargiai žiūri į popierinius pažadus. 1994 m. pagal susitarimą, vadinamą Budapešto memorandumu, Rusija atsisakė savo sovietinių branduolinių ginklų arsenalo, tuo metu trečio pagal dydį pasaulyje, mainais į Rusijos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Jungtinės Karalystės saugumo garantijas. Tačiau 2014-aisiais ir 2022-aisiais jos nieko nebereiškė.

Kai kurie pareigūnai šiuos įsipareigojimus pristatė kaip „Izraelio modelį“, panašų į atvirą karinę paramą, kurią Vašingtonas teikia šiai valstybei. Šiuo metu Jungtinės Valstijos yra įsipareigojusios suteikti Izraeliui „kokybinį karinį pranašumą“ Artimuosiuose Rytuose ir kas 10 metų pasirašo susitarimo memorandumus. Pareigūnai mano, kad kažką panašaus galėtų turėti ir Ukraina.

Ukrainos Vakarų partnerių retoriką dėl „saugumo garantijų“ kaip alternatyvos stojimui į NATO ukrainiečiai vertina skeptiškai, atkreipė dėmesį „Financial Times“. Kol kas ukrainiečiai tiki tik visateise naryste.

Anksčiau JAV prezidentas Joe Baidenas sakė, kad Jungtinės Valstijos yra pasirengusios suteikti Ukrainai saugumo garantijas, panašias į tas, kurios po karo buvo suteiktos Izraeliui. Jo nuomone, dabar NATO neturi vieningos nuomonės dėl Ukrainos stojimo į Aljansą, o stojimo procesas po karo užtruks.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) pranešė, kad liepos 9 d. užfiksuoti du kibernetiniai incidentai, susiję su muzikos transliacijomis. Vienas incidentas įvyko regioninėje radijo stotyje, kitas – mieste veikiančiame prekybos centre. „Abiejų incidentų metu buvo sutrikdyta trečiųjų šalių internetu teikiama muzikos transliacijos paslauga, kai pakeitus originalų grojaraštį vietoj jo buvo pradėta transliuoti su dezinformacija susijusi informacija“, – teigia NKSC.

NKSC teigimu, abu atvejai buvo greitai pastebėti, o nelegalios transliacijos – nutrauktos.

„NKSC atlieka išsamų kibernetinių incidentų tyrimą, siekiant išsiaiškinti, kokiu būdu buvo įsilaužta ir pakeistas transliacijų turinys. Apie įvykius informuota Lietuvos policija ir kitos atsakingos institucijos“, – savo komentare teigia centro atstovai.

15min žiniomis, vietoj muzikos nuskambėjo pasisakymai prieš NATO, prieš ginklų tiekimą Ukrainai, žmonės kviesti reikalauti derybų.

Daugiau skaitykite: Fiksuoti du kibernetiniai incidentai: vietoj muzikos skambėjo pasisakymai prieš NATO

Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas pirmadienį susitiks su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu, bandydamas įveikti diplomatinę aklavietę dėl įstrigusio Šiaurės Europos valstybės siekio tapti NATO nare.

Aljanso viršūnių susitikimo Lietuvos sostinėje išvakarėse vykstančios didelės NATO derybos skirtos pademonstruoti vienybę Rusijos karo prieš Ukrainą akivaizdoje.

„AFP“/„Scanpix“/Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas

Tiek NATO, tiek Baltieji rūmai baiminasi, kad Kremlius bando pasinaudoti savo tvirtais ryšiais su Turkija, kad paskatintų Vakarų sąjungininkų susiskaldymą.

Tikimasi, kad JAV prezidentas Joe Bidenas iškels šį klausimą susitikęs su R.T.Erdoganu dvi dienas truksiančio renginio kuluaruose.

R.T.Erdoganas ne kartą išreiškė nusivylimą tuo, ką jis vadina Švedijos nesugebėjimu ištesėti pažado susidoroti su įtariamais kurdų kovotojais, kurie, Ankaros tvirtinimu, siautėja Stokholmo gatvėse.

Plačiau skaitykite ČIA.

Lietuvos šeimų sąjūdis savo „Facebook“ puslapyje pranešė, kad sukurtas netikras Lietuvos šeimų sąjūdžio puslapis, kuriame liepos 10 d., 20 val. žmonės kviečiami į Vilniaus Katedros aikštę su Lietuvos vėliavomis. 

„Jame mūsų organizacijos vardu skelbiami raginimai rengti mums nežinomus protestus NATO susitikimo Vilniuje metu.

Oficialiai pareiškiame, kad su šiuo puslapiu, turinčiu tik 4 sekėjus, neturime nieko bendra. Tai provokacija prieš Lietuvos šeimų sąjūdį.

Dėl provokacijos kreipėmės į feisbuko administraciją, Generalinę prokuratūrą ir policiją.

Kviečiame pranešti feisbuko administracijai apie šį puslapį“, – rašoma Lietuvos šeimų sąjūdžio pranešime.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išlaiko intrigą, ar jis atvyks į NATO viršūnių susitikimą Vilniuje.

Lietuvos vadovai tikisi, kad V.Zelenskis atvyks į Vilnių. Liepos 7 d. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas taip pat pareiškė, kad V.Zelenskis dalyvaus NATO aukščiausiojo lygio susitikime ir pirmajame naujos NATO ir Ukrainos tarybos posėdyje. 

Tačiau Ukraina išlaiko intrigą ir neduoda galutinio atsakymo. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar nėra galutinai apsisprendęs, ar vyks į liepos 11-12 d. Vilniuje vyksiantį NATO aukščiausiojo lygio susitikimą. Tai inerviu „European Pravda“ pareiškė Ukrainos vicepremjerė euroatlantinei integracijai Olha Stefanišyna.

„Galutinių sprendimų [dėl Volodymyro Zelenskio vizito] dar nepriimta. Ne iki galo suprantame visų susitikimų Vilniuje formatą ir ne iki galo suprantame sprendimus, kurie bus fiziškai padėti ant stalo“, – sekmadienį sakė ji.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis Gyvačių saloje

Pasak O.Stefanišynos, nuo galutinių dokumentų priklausys, ar Ukrainos prezidentas vyks į aukščiausiojo lygio susitikimą. „Taigi mes modeliuojame situaciją: Vilnius, vyksta Ukrainos ir NATO tarybos posėdis, prezidentas kalba pačiame viršūnių susitikime. Ant stalo priešais vadovus guli galutiniai dokumentai, kuriuos jie siūlo priimti kaip aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatą. Dabar mes nežinome, kas bus šiuose dokumentuose“, – paaiškino vicepremjerė.

Sekmadienį publikuotame interviu žiniasklaidos grupei „ABC News“ V.Zelenskis NATO viršūnių susitikimą Vilniuje prezidentas pavadino „labai svarbiu“, tačiau jis nepatvirtino, ar dalyvaus. Ukrainos prezidento kanceliarijos administracijos vadovas Andrijus Jermakas, kuris, beje, viešės Vilniuje, „ABC News“ sakė, kad V.Zelenskis „vis dar apie tai galvoja“.

V.Zelenskis sakė, kad nenori vykti į NATO aukščiausiojo lygio susitikimą Vilniuje „dėl pramogos“ ir tikisi, kad Ukraina gaus kvietimą į aljansą ir saugumo garantijas tol, kol nebus NATO narė.

„Ukraina turėtų gauti aiškias saugumo garantijas, kol ji nėra NATO narė. Tai labai svarbu. Tik tokiomis sąlygomis mūsų susitikimas turės prasmę. Priešingu atveju tai bus tik dar viena politika“, – sakė V.Zelenskis.

Laidos vedėja replikavo: „Skamba taip, kad jūs vargu ar vyksite“. V.Zelenskis nusišypsojo ir atsakė: „Kodėl? Manau, kad padarysime daug darbo“.

„Dirbame su partneriais dėl saugumo garantijų, stengiamės padėti partneriams padaryti tam tikras išvadas prieš NATO aukščiausiojo lygio susitikimą. Ir norėtume, kad visi sprendimai būtų priimti per aukščiausiojo lygio susitikimą. Tokiu atveju akivaizdu, kad aš ten dalyvausiu ir darysiu viską, kad paspartinčiau tą sprendimą, kad būtų pasiektas susitarimas su mūsų partneriais. Nenoriu važiuoti į Vilnių dėl pramogos“, – pabrėžė jis.

Jau nuo liepos 10 dienos Vilniaus senamiestis uždarytas. Nei automobiliai, nei dviračiai ar paspirtukai bus neįleidžiami, o gyventojai bus atidžiai tikrinami.

Dėl NATO viršūnių susitikimo eismas Vilniuje bus ribojamas liepos 10–13 d. Sekmadienį Vilniaus centrinėje dalyje darbuotojai pradėjo montuoti betonines užkardas.

Užtvertos gatvės Vilniaus senamiestyje prieš NATO susitikimą

+4

Taip pat, Senamiestyje intensyviai išvežinėjami automobiliai, kurie iki šiol dar nebuvo patraukti. Nuo liepos 7 d. Senamiestyje – eismo ribojimo zonoje esančiose gatvėse – buvo įrengti automobilių stovėjimą draudžiantys kelio ženklai, kurie galios Senamiesčio gyventojams ir svečiams. Todėl gyventojai buvo raginami automobilius patraukti iš parkavimo vietų iki įsigaliojant eismo pakeitimams, o turintiems galimybę – automobilį statyti vidiniuose kiemuose.

Daugiau skaitykite: Vilnius užsidarė, senamiestyje sumontuotos barikados

Antradienį Vilniuje prasidės NATO viršūnių susitikimas. Jo metu turėtų paaiškėti atsakymai į šiuo metu didžiausią įtampą tarptautinėje bendruomenėje keliančius klausimus: nuo Ukrainos narystės Aljanse iki gynybos pajėgumų stiprinimo rytiniame NATO flange. Politologas Vytis Jurkonis portalui 15min įvardino pagrindinius penkis klausimus NATO susitikimo darbotvarkėje ir pažymėjo, kad neverta svarstyti apie šio susitikimo istoriškumą, nes „istoriniai sprendimai reikalauja distancijos“.

Pagrindiniai NATO darbotvarkės klausimai

• Ukrainos pakvietimas į NATO
• NATO pajėgumų stiprinimas Baltijos jūros regione
• NATO sąjungininkių išlaidos gynybai
• Švedijos narystė NATO
• Tolesnis vadovavimas NATO kariniam Aljansui

Daugiau skaitykite: Apie ką Vilniuje diskutuos NATO lyderiai? 5 pagrindiniai darbotvarkės klausimai

Liepos viduryje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo metu Vilniuje rekomenduojama dirbti ne biuruose, o nuotoliu, tačiau kai kurių sostinės verslo centrų valdytojai ir įmonės sako, kad darbuotojai dėl to apsispręs patys.

Verslo centro „2000“, esančio Vilniaus gatvėje, vadovas Kęstutis Vedeckis BNS teigė, kad biuro nuomininkai patys spręs, ar nurodyti savo darbuotojams dirbti iš namų. Jis, kaip verslo centro vadovas, tik pasidalijo rekomendacijomis.

Užtvertos gatvės Vilniaus senamiestyje prieš NATO susitikimą

+4

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Hanner“, valdantį šalia eismo ribojančios gatvės (Rinktinės g.) esantį verslo centrą „Business Stadium West“, komercinio nekilnojamojo turto (NT) nuomos projektų vadovė Žana Juškienė taip pat teigė, kad NATO susitikimo metu verslo centras uždarytas nebus. „Darbo procesas vyks kaip įprasta, tačiau paprašysime nuomininkų laikytis rekomendacijų“, – BNS teigė Ž.Juškienė. 

Anot jos, įmonės taip pat neliepia darbuotojams tomis dienomis dirbti iš namų, tačiau tą daryti rekomenduoja. 

Energetikos ministerijos valdomos, 66 darbuotojus ir biurą Gedimino prospekte turinčios „Epso-G“ atstovas Gediminas Petrauskas BNS taip pat teigė, kad apsispręsti darbuotojai galės patys. Anot jo, ne visi turi galimybę dirbti iš namų. 

„Epso-G“ biuras patenka į ribojimų zoną, todėl visiems kolegoms rekomenduojame tuo laikotarpiu, kai Vilniuje vyks NATO viršūnių susitikimas, dirbti ir susitikimus rengti nuotoliniu būdu“, – teigė G.Petrauskas.

Integruotų telekomunikacijų bendrovės, beveik 2 tūkst. darbuotojų turinčios „Telia Lietuva“ atstovas spaudai Audrius Stasiulaitis BNS taip pat tvirtino, kad bendrovė jokių pokyčių nedarys.

NATO viršūnių susitikimo metu judėjimo ribojimai apims senamiestį, Vilniaus oro uosto, atskiras Naujamiesčio seniūnijos teritorijas, taip pat Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“ prieigas. Kai kurie rajonai ar gatvės bus uždaromi visiškai, kai kur – laikinai.

Riboto patekimo zonose bus galima judėti tik pėsčiomis, bus uždarytas visų transporto priemonių judėjimas, įskaitant dviračius, elektrinius paspirtukus. Mieste automobilių eismas bus ribojamas, bus koreguojami viešojo transporto maršrutai, kurie eina per centrinę miesto dalį. 

Planuojama, kad į renginį atvyks per 40 NATO šalių–narių ir šalių partnerių delegacijų. Jose bus apie 2400 narių, 40 valstybių vadovų. Taip pat laukiama didelio būrio tarptautinės žiniasklaidos žurnalistų.

NATO viršūnių susitikimas vyks liepos 11–12 dienomis Vilniuje.

Lukiškių kalėjime pirmadienį atidaroma paroda „Rusijos karo nusikaltimai“.

Ji atveriama Ukrainos prezidento kanceliarijai bendradarbiaujant su Viktoro Pinčuko fondu ir Ukrainos ambasada Lietuvoje. 

Anot parodos organizatorių, Rusijos karo nusikaltimai perteikia žiaurų šios šalies veidą. Ši tauta ne tik įsiveržė į taikią šalį, bet ir aktyviai taikosi į Ukrainos civilius gyventojus, kurie nukentėjo nuo bombardavimų, egzekucijų ir išžaginimų.

Parodoje demonstruojamos nuotraukos, darytos Ukrainoje nuo karo pradžios iki dabar. Nepaisant to, organizatorių teigimu, parodoje atskleidžiama tik dalis žinomų nusikaltimų.

Pasak rengėjų, paroda „Rusijos karo nusikaltimai“ pirmą kartą buvo parodyta buvusiuose Rusijos namuose Davose per Pasaulio ekonomikos forumo metinį susitikimą.

Vėliau ji nukeliavo į Londoną, Parlamento rūmus, NATO būstinę ir Europos Parlamentą Briuselyje, taip pat Niujorką, kur vyko Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja.

Sausį paroda sugrįžo į Davosą, kur atnaujinus vėl buvo pademonstruota Pasaulio ekonomikos forumo susitikimo metu.

Vasarį projektas pristatytas Miuncheno saugumo konferencijoje. 

Parodos atidaryme pirmadienį dalyvaus Seimo pirmininkė Viktorija Čmilyte-Nielsen, Ukrainos prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas, „PinchukArtCentre“ įkūrėjas Viktoras Pinčukas.

Didžiausią ažiotažą kelia JAV prezidento Joe Bideno atvykimas. Jis į Vilnių atskirs pirmadienio vakarą, tačiau tikslus laikas neskelbiamas. 

J.Bideną Vilniaus oro uoste pasitiks Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

Antradienį rengiama oficiali JAV Prezidento pasveikinimo ceremonija Prezidentūros kieme. Vėliau Lietuvos ir JAV vadovai dvišaliame susitikime aptars paramą Ukrainai, NATO rytinio flango stiprinimo priemones, atsaką į Baltarusijos remiamą Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą.

Trečiadienį, liepos 12 d., Vilniaus universiteto (VU) Didžiajame JAV prezidentas kreipsis į Lietuvos žmones ir sakys kalbą. Pranešama, kad į renginį bus įleisti tie, kurie ateis pirmi.

Neskelbiama, kur Vilniuje apsistos J.Bidenas. Jo kortežo automobiliai į sostinę buvo atskraidinti jau prieš kelias dienas.

Joe Bideno limuzinas „The Beast“ ir jo palydos automobiliai Vilniuje

+11

Pirmadienį Lietuvoje laukiama JAV prezidento Joe Bideno, NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo, Kanados premjero Justino Trudeau, kitų svečių.

Parodų ir kongresų centre „Litexpo“ 13.30 val. numatytas prezidento Gitano Nausėdos ir J.Stoltenbergo susitikimas. Jie aptars paskutines pasirengimo viršūnių susitikimui detales ir surengs bendrą spaudos konferenciją, pranešė Prezidentūra.

Skirmanto Lisausko /15min nuotr./Jensas Stoltenbergas ir Gitanas Nausėda

Pirmadienio vakarą G. Nausėda Vilniaus oro uoste pasveikins JAV prezidentą J.Bideną, o antradienį jiedu surengs dvišalį susitikimą Prezidentūroje.

Premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį 19.30 val. Gedimino pilies bokšte priims Kanados premjerą J.Trudeau, vėliau su juo dalyvaus dvišalėje spaudos konferencijoje.

J.Stoltenbergas taip pat pranešė, kad pirmadienį vakare Lietuvoje susitiks su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu ir Švedijos premjeru Ulfu Kristerssonu aptarti galimybių Ankarai ratifikuoti Švedijos narystę NATO.

Sveiki, 15min skaitytojai. 15min žurnalistai visas tris dienas jus informuos apie svarbiausius ir karščiausius NATO viršūnių susitikimo Vilniuje įvykius. Mūsų žurnalistai dirbs ir Vilniaus „Litexpo“ parodų centre, kur vyks svarbiausi renginiai, ir kitose vietose. Jūsų laukia daugybė tiesioginių vaizdo transliacijų, įžvalgų, komentarų, naujienų iš NATO viršūnių susitikimo užkulisių. Šioje teksto transliacijoje rasite pačias svarbiausias ir karščiausias naujienas, todėl kviečiame visas tris dienas kartu su mumis stebėti įvykius.